Didingas ir nuostabus kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblis, jį supantis paslaptingas parkas yra ta ypatinga vieta, kur laikas išsaugojo ne tik materialųjį, bet ir dvasinį paveldą. Tai vienas iš ryškiausių, geriausiai išsilaikiusių XIX a. antros pusės dvarų ansamblių Lietuvoje.
Plungės dvaro rūmai
Plungės dvaro sodyba susiformavo XIX a. Apie tai, kaip atrodė Plungės dvaro ansamblio teritorija iki XIX a. vidurio, žinių išliko nedaug. Kunigaikštis Irenėjus Oginskis Plungės dvarą nusipirko iš Aleksandro Zubovo. Irenėjaus sūnus Mykolas Oginskis pagal architekto Karlo Lorentso projektą 1879 m. pastatė didingus italų neorenesanso stiliaus rezidencinius rūmus, garsėjusius savo grožiu ir kultūrine veikla.
Kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849-1902) rūmų ir parko ansamblis laikomas vienu gražiausių XIX-XX a. sandūros rezidentinių dvarų kompleksų Lietuvoje. Nuo 1994 m. rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, reprezentuojantis XX a. antrosios pusės - XXI a. pradžios žemaičių dailę, o taip pat dvaro bei Oginskių istoriją.
Plungės dvaro sodyba
Dvaro Architektūra ir Ansamblis
Atvykę į Plungės dvaro sodybą, išvysite meistriškai suprojektuotus neorenesansinio stiliaus rūmus ir dvi oficinas, vieną gražiausią bei didžiausią žirgyną Lietuvoje, Florencijos stilių imituojančią vilą su oranžerija, taip pat skalbėjos, advokato bei du sargo namelius. Jūsų apsilankymą dvare akylai stebės monumentaliuose parko vartuose architekto Karlo Lorenzo įkurdinti Oginskių giminės senumą bei kilmę liudijantys viduramžių riteriai bei Žemaičių herbo simbolis - meškos, laikančios skydus su Oginskių herbu.
Plungės dvaras tai - efektingai atrodantis dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais paaukštintais rizalitais. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, o tai yra retas reiškinys Lietuvos dvarų architektūroje. Šiandien Plungės dvaro sodybos teritorijoje yra devyni pastatai: kairioji ir dešinioji oficinos, žirgynas, advokatų bei prižiūrėtojo namai, skalbykla, parko vartai, sargo namelis, laikrodinė - oranžerija.
Dviejuose oficinose kadaise buvo įrengta dvaro kontora, kitoje - mokyklėlė. Žirgyne anksčiau buvo laikomi žirgai, jame gyveno žirgus prižiūrintys tarnai, buvo laikomos karietos.
Interjeras ir Puošyba
Plungės dvaro estetiška išorė džiugina, tačiau dar labiau stebina dvaro vidus. Interjere, kaip ir eksterjere, gausu puošnių detalių. Įvairi lipdyba, kolekciniai baldai, įspūdingos krosnys, prašmatnios detalės, paauksuoti paveikslų rėmai - tai tik dalis rūmų vidaus interjerų detalių, kurios padeda įsivaizduoti, kaip kadaise gyveno viena garsiausių XIX a. Lietuvos bajorų ir didikų kunigaikščių giminė Oginskiai.
Parkas
Dvaro sodybos pastatų ansamblį supa vaizdingas 58 ha ploto mišraus stiliaus parkas, kaip manoma, XVIII a. įkurtas šventojo miško-alko vietoje. Iki šiol čia tebeveši senų ąžuolų grupės, tebežaliuoja legendomis apipinti medžiai - Perkūno ąžuolas, Verkiančioji liepa, penkiakamienis uosis. Neatsiejama senojo parko peizažo dalis ir vinguriuojanti Babrungo upė bei dvi parko tvenkinių sistemos.
Plungės dvaro parkas žiemą
Pagal nusistovėjusią legendą, Plungės dvaro parkas XVIII amžiuje buvo pradėtas kurti senovės alko, t. y. pagoniškosios šventvietės vietoje. Parke iki šios dienos stūkso nežinia kuriuos laikus menantis - vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje - Perkūno ąžuolas, o aplink jį vis sklando karžygį pamilusios vaidilutės Galindos ilgesys.
Parko centrinė dalis užima aukštą, lygią terasą, yra geometrinio plano. Kitą dalį užima peizažinis parkas, apimantis Babrungo upės vagą bei šaltinius ir dvi lomas - rytinę ir vakarinę. Pastarojoje įrengti keturi tvenkiniai, o rytinėje - trys. Pagrindinė alėja prasideda nuo pietrytiniame pakraštyje esančių vartų ir baigiasi ties rūmais. Šalia rūmų yra erdvi terasa, nuo kurios atsiveria reginiai į parko gilumą ir į pačią upę.
Oginskių Įtaka ir Palikimas
Plungės dvaro kūrėjas ir puoselėtojas Mykolas Kleopas Oginskis (1765-1833) buvo vedęs du kartus. Pirmoji jo žmona buvo Izabelė Lasocka, antroji - Marija de Neri. Neatsitiktinai Mykolas Oginskis išsaugojo žemaitukų veislę - aršių kovų už laisvę su kryžiuočiais simbolį. Prieš penkis tūkstančius metų, į Lietuvos teritoriją patekę kartu su baltų gentimis, ši veislė tapo mūsų pergalių ir stiprybės simboliu.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro rūmai Plungėje, statyti XIX a. pabaigoje, garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras. 1879-1902 m. čia veikė Mykolo Kleopo Oginskio įsteigta dvaro orkestro mokykla, kurioje mokėsi ir iškilus dailininkas bei kompozitorius M.K. Čiurlionis. Tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, kunigaikštis 1873-1902 m. dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą.
Vedęs Mariją Skuževską, buvusią Austrijos imperatoriaus freiliną, Mykolas Oginskis į Plungės dvarą pritraukė ir Habsburgų dvaro skonio elementus. Su žmona jiedu apkeliavo visą Vakarų Europą ir klausėsi tuo metu žymiausių muzikos atlikėjų koncertų. Visa tai darė įtaką Plungės dvaro orkestro gyvenimui ir viso dvaro spinduliuojamai muzikinei kultūrai.
Žemaičių Dailės Muziejus
Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX-XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Rietavas ir Kruonis: Oginskių pėdsakai
Istoriniuose šaltiniuose Rietavas minimas 1253 m. Nuo 1802 m. Rietavas atiteko kunigaikščiui Mykolui Kleopui Oginskiui. Rietavą 1763-1909 m. valdė penkios Oginskių kartos. Apžiūrėsime Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kurios statybą finansavo kunigaikščiai Oginskiai. Bažnyčia išskirtinė ir tuo, kad čia pirmą kartą Lietuvoje per 1892 m. Velykas sužibo elektros lemputė.
Kruonis - miestelis Kaišiadorių rajone 1570 m. atiteko Oginskiams. 1583 m. Kruonio savininkas Bohdanas Oginskis nustatė dvaro ribas. Apsilankysime Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės bažnyčioje, kurios viduje apžiūrėsime XVII a. sukurtus Teodoro Bohdano Oginskio ir jo sūnaus Samuelio Levo Oginskio skulptūrinius antkapinius bareljefus.
Viešbutis "Oginski Hotel"
Kuriant viešbučio eksterjerą ir interjerą buvo vadovaujamasi Oginskių šeimos stiliumi, tų laikų interjero detalėmis, puošybos elementais. Interjere parinktos spalvos remiantis Oginskių šeimos istorinėmis nuotraukomis - atkreipiant dėmesį į interjere vyravusias spalvas, aprangos stilistiką, simboliką.