Medžių auginimas sodo sklype: ką svarbu žinoti?

Tvarkantis namų aplinką kyla daugybė klausimų ir nesutarimų. Įsivaizduokime situaciją - sklypo kampe, ten kur tvora, labai tiktų medis ar aukštas krūmas ir jūs pagaliau nusprendėte jį ten ir pasodinti. Tačiau bekasant duobę, kitapus tvoros smalsus kaimynas priekaištauja, kad negalite sodinti jo taip arti. Jūs norite atkirsti, tačiau tiksliai nežinote, ar tai tiesa, nes tuo nesidomėjote. Kokiu atstumu nuo kaimyninės ribos galite sodinti želdinius savo sklype? Šiame straipsnyje aptarsime naujausius reikalavimus, susijusius su medžių sodinimu šalia sklypo ribų Lietuvoje.

Atstumai nuo Sklypo Ribos

Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis ne tik su galbūt ne itin geranoriškai nusiteikusiu kaimynu, bet ir su valstybės institucijomis? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Šie klausimai pavasarį kyla ne vienam, norinčiam papuošti savo kiemą, o atsakymų į juos esama pačių įvairiausių. Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami.

Minimali medžių sodinimo riba nuo sklypo ribos yra 1 metras (atstumas gali būti ir mažesnis, jei gausite raštišką kaimyno sutikimą, tačiau jį geriausia patvirtinti notariškai). Jei medis gali užaugti iki 2 m aukščio, iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Jei medžiai ir krūmai gali užaugti aukštesni nei 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.

Jame teigiama, kad medžių ir krūmų sodinimo atstumai matuojami nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos - planuose pažymėtos linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui. Krūmai ir gyvatvorės turi būti sodinami ne arčiau kaip 1 metras nuo minėtų ribų; žemaūgiai medžiai, išaugantys ne daugiau kaip iki 3 m aukščio - 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrai.

Jeigu sklypas yra sodo bendrijoje, tuomet reikia vadovautis Lietuvos respublikos sodininkų bendrijų įstatymu. Sodinant ir auginant medžius ir krūmus sodo sklype būtina laikytis šių reikalavimų. mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą.

Medelių sodinimas Kauno gatvėje (2011.10.21)

Želdynų Įrengimo ir Želdinių Veisimo Taisyklės

Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato želdynų įrengimo ir želdinių veisimo reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi įrengiant viešuosius želdynus ir veisiant želdinius ne miško žemėje, valstybinės žemės viešosiose erdvėse. Veisiant medžius ir krūmus privačioje žemėje, privaloma laikytis 5.1, 5.10 ir 5.11 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

Taisyklėse vartojamos sąvokos: gyvatvorė - tanki vienos ar kelių eilių krūmų ir (ar) medžių juosta; kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Medžių ir Krūmų Veisimo Sąlygos

Medžiai ir krūmai veisiami:

• laikantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų apribojimų sodinti želdinius;
• nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais medžiai veisiami ne arčiau kaip 10 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
• nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais aukštesni kaip 2 m krūmai veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1,5 m atstumu (išskyrus teritorijas tarp pastatų ir gatvių ar kelių);
• nuo pastatų sienų (išskyrus 5.2 papunktyje nurodytą atvejį) medžiai veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu;
• nuo pastatų sienų (išskyrus 5.3 papunktyje nurodytą atvejį) krūmai veisiami ne arčiau kaip 1,5 m atstumu;
• nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai veisiami ne arčiau kaip 4 m atstumu;
• nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai veisiami ne arčiau kaip 3 m atstumu;
• nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės krūmai veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu;
• norint valstybinėje žemėje veisti želdinius šalia privataus gyvenamojo pastato nesilaikant 5.2-5.5 papunkčiuose nurodytų minimalių želdinių veisimo atstumų, želdiniai gali būti veisiami, jei gautas šio pastato savininko (ar bendraturčių) ar valdytojo sutikimas raštu (išskyrus, kai želdinius veisia statinio savininkas (ar bendraturčiai) ar valdytojas);
• lianos, pasodintos priede nurodytu atstumu, ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio sienų, tvorų ir kitų įrenginių gali būti veisiamos, jei gautas šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimas raštu;
• Taisyklių priede nurodytu mažiausiu leistinu atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko ar valdytojo sutikimo raštu.

Sodinant gatvės želdinius vietoje augusių, netaikomas reikalavimas laikytis atstumų, nurodytų 5.6-5.8 papunkčiuose, jei tai nekelia pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir statiniams arba sodinama pritaikius technologijas, apsaugančias statinius nuo augalo šaknų.

Prie gatvių, vietinės reikšmės kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, šaligatvių medžiai ir krūmai sodinami vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933.

Draudimai Veisiant Medžius ir Krūmus

Medžius ir krūmus draudžiama veisti:

• vietose, kuriose Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas draudimas sodinti želdinius;
• valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybės vykdomąja institucija ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.

Sodinant želdinius viešosiose erdvėse nepralaidžioje orui ir vandeniui vietoje arba pertvarkant dangą prie augančių medžių, būtina palikti pralaidžias orui ir vandeniui ne mažesnes kaip 1,5x1,5 m keturkampes ar 1,5 m skersmens apvalias, ar ne mažesnes kaip 2 m2 ploto kitos formos aikšteles. Pertvarkant dangą po medžiais, kurių skersmuo dangos lygyje didesnis kaip 0,5 m, aikštelės kraštas turi būti ne arčiau kaip 0,5 m nuo medžio kamieno.

Atsakomybė Už Taisyklių Pažeidimus

Už taisyklių nepaisymą privatiems asmenims gresia nuo 30 iki 120 eurų bauda, o juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Kaimynų Ginčai Dėl Želdinių

Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad daugiausiai gyventojų ginčų būtent ir kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti.

Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose. „Delfi“ kalbinti teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai.

Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus. „Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.

Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus. „Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido.

Patarimai Renkantis Medžius Sodo Sklypui

Dekoratyviniai medžiai sklype gali augti ne tik dėl grožio - su jais galima išspręsti kai kurias sklypo problemas. Bet žinant, kad medis sodinamas ilgiems metams, neretai pritrūksta drąsos tą sprendimą priimti. Kad būtų lengviau išsirinkti iš didelės medžių įvairovės, paruošėme 7 principus, ir kiekvieną iliustravome su konkrečiais medžių pavadinimais.

1. Forma: griežta ar laisva?

Yra medžių, kurie auga iškart tvarkinga laja, ir todėl jų nereikia genėti, kad išlaikytų savo formą. Jei reikia medžio su tvarkinga laja, forma gali būti ir ne koloniška. Griežtą tvarkingą medžio siluetą galima pasiekti ir specialiai formuojant. Darbo daug, tad įsigyti tokį kainuoja gerokai daugiau, tačiau jeigu jums genėjimas yra tarsi maloni terapija, galite ir patys suformuoti kažką įdomaus.

Špaleriniai augalai - puikus pasirinkimas ten, kur nėra vietos plačiai lajai.

Jeigu jūsų sklypas ribojasi su natūralia gamta, rinktis medžius, kurie atrodytų tarsi augantys natūraliai - tada jie organiškai įsilies į aplinką ir sklype neatrodys kaip svetimkūnis. Laisvų formų dekoratyviniai medžiai ypač tinka ir moderniuose sklypuose, kur jie sušvelnina, suminkština betoną, metalą ir stiklą.

Juodalksnis puikiai gali įsilieti į natūralią aplinką.

Žengiant dar toliau link laisvumo, gamtiškumo, netaisyklingumo, sutinkame daugiakamienius medžius. Jie natūraliai atrodo sodyboje, ką jau sakyti. O štai miesto želdynuose daugiakamieniai dekoratyviniai medžiai - pačioje mados viršūnėje.

2. Medžio grožis skirtingais metų laikais

Kai reikia pasirinkti medžius savo sklypui, nepamirškite pasidomėti, kaip jie atrodo skirtingais metų laikais. Sodyboje, kur erdvės daug, galite sodinti vieną medį pavasario grožiui, o kitą - rudeniškoms lapų spalvoms. Kai sklypas nedidelis, vienas ir tas pats medis turi gerai atrodyti visais metų laikais.

Pavyzdžiai:

• Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii). Labai gražiai žydi, lapeliai smulkūs ažūriniai, rudenį subrandina paukščių mėgstamas uogas.
• įvairūs šermukšniai, jie žydi pavasarį, užmezga įvairių dydžių ir spalvų (nuo geltonų iki tamsiai raudonų) uogas, pavyzdžiui, šermukšnių veislės ‘Joseph Rock‘, ‚Edulis‘, ‚Rosiica Major‘ . Nuostabiais lapais šermukšnis japoninis (Sorbus commixta) ‘Dodong’.
• įvairūs klevai, ypač - ginalinis klevas (Acer ginnala), kurio sėklytes mėgsta lesti dagiliai. Šie klevai žydėjimo metu labai kvepia, nors patys žiedai ir nėra įspūdingi. Apskritai klevai dekoratyvūs labai ilgai: visų pirma sprogsta lapai, vėliau atsiranda nauji ūgliai, rudenį kinta lapų spalva (nuo geltonos iki sodriai bordo).
• dekoratyvinės kriaušės ir obelys: jų lapai skirtingų spalvų, žiedai įvairūs: pilnaviduriai, tuščiaviduriai. Obelis (Malus) ‘Mokum’, ‚Street Parade‘, Kalerio kriaušę (Pyrus calleryana) ‘Chanticleer’.
• dekoratyvinės slyvos, vyšnios nuostabiai žydi, dažnai pasižymi ir spalvotais lapais.

3. Medžiai skirtingiems kiemo stiliams

• Lamarko medlieva (Amelanchier lamarckii), ypač jeigu norima išraiškingo daugiakamienio medelio.
• Kokia nors pasirinkta dekoratyvinė pušis, ypač jeigu fone matomas natūralus pušynas.
• Klevas (Acer) ‘Globosum’ - tiktų klasikinio stiliaus kiemui, kur vyrauja apskritimai ir puslankiai.
• Klevas paprastasis (Acer platanoides) ‘Drumondii‘.
• Magnolija japoninė (Magnolia kobus).
• Šermukšnis japoninis (Sorbus commixta) ‘Dodong’.

4. Alėjos - atgimstanti tradicija

Šiuo metu pamažu atgimsta alėjos. Kompaktiška mažalapė liepa (Tilia cordata) ‘Rancho’, Sidabrinė liepa (Tilia tomentosa), Bekotis ąžuolas (Quercus petraea), Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris), Ąžuolas paprastasis (Quercus robur) ‘Fastigiata Koster’ - ten, kur mažiau vietos ir reikia koloninės formos, Klevai (Acer), Šermukšniai (Sorbus), Paprastoji pušis (Pinus sylvestris) - mylintiems spygliuočius.

Pelkinis ąžuolas (Quercus palustris) pasižymi ypatinga lapų spalva rudenį.

5. Dideli medžiai naujame sklype

Naujas tuščias sklypas iškart kitaip atrodys, jeigu jame atsiras didelių medžių. Medžio prigijimą ir tolesnį augimą lemia teisingai suformuota šaknų sistema ir pasodinimas.

6. Privatumas nuo kaimynų

Kai nesinori žiūrėti kaimynui kasdien į akis, medžiai gali išspręsti privatumo problemą. Kai kaimynai neranda bendro sutarimo, geresnis pasirinkimas būtų glaustalapiai dekoratyviniai medžiai, kurie neformuoja plačios lajos - tai koloninės formos medžiai. Pasodinus su tarpais, vizualiai jie suskaido gretimą statinį, šiek tiek pridengia vaizdą.

7. Užuovėja nuo vėjo

Jei ieškote medžių tam, kad sukurtų užuovėją sklype, paprastoji pušis - nors ji ažūriška, jos pakanka, kad būtų suvaldyti didesni vėjo gūsiai, Pušis juodoji (Pinus nigra), Įvairūs ąžuolai, kurie vėliausiai numeta lapus, tujų gyvatvorė, gali tikti skroblų gyvatvorė. Pušis kalninė (Pinus mugo) gali užstoti vėją jūsų jaukiai vietelei sklype. Dideli dekoratyviniai medžiai sukuria jaukumą, sudaro pavėsį, užstoja vėją - ir be to, gali būti labai gražūs!

Pušis kalninė (Pinus mugo) gali užstoti vėją jūsų jaukiai vietelei sklype.

tags: #sodo #sklype #auga #medis