Gyvenimas yra užduotis, o kiekviena diena - tai galimybė kurti save iš naujo, pradedant nuo minčių ir mokantis jas valdyti. Juk sakoma: "Dievą garbink ir velnio neužmiršk". Esame priešingų pradų sąveikaujami.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl svarbu vertinti žmones, kurie yra šalia mūsų ir kaip jų buvimas daro mus geresniais.

Širdis - žmogaus esmė
Popiežius Pranciškus enciklikoje „Dilexit Nos“ teigia, kad žmogaus esmė slypi širdyje - gebėjime mylėti, atjausti, priimti kitą. Tai kvietimas prisiminti, kad žmogaus esmė slypi širdyje - gebėjime mylėti, atjausti, priimti kitą.
Širdies simbolis dažnai buvo naudojamas išreikšti Jėzaus Kristaus meilei. Klasikinėje graikų kalboje žodis kardía žymi giliausią žmogaus, gyvūnų ir augalų dalį. Homero kūriniuose jis nurodo ne tik kūno centrą, bet ir žmogaus sielą bei dvasią. Iliadoje mintys ir jausmai kyla iš širdies ir yra glaudžiai tarpusavyje susiję.
Širdis taip pat yra nuoširdumo vieta, kur nėra vietos apgaulei ir kaukėms. Paprastai ji atspindi mūsų tikruosius ketinimus, ką iš tikrųjų galvojame, tikime ir trokštame, „paslaptis“, kurių niekam neatskleidžiame: vienu žodžiu, nuogą tiesą apie save. Tai mūsų dalis, kuri nėra nei išvaizda, nei iliuzija, bet autentiška, tikra, visiškai „kas mes esame“.
Ši kiekvieno žmogaus vidinė tikrovė dažnai slepiama po gausybe „lapijos“, todėl mums sunku ne tik suprasti save, bet dar labiau pažinti kitus: „Širdis yra klastingesnė už viską; ji iškrypusi, kas gali ją suprasti?“ (Jer 17, 9).
Širdis ir dvasinis gyvenimas
Šventojo Ignaco Lojolos Dvasinių pratybų teologija remiasi „jausmais“ (affectus). Pratybų struktūra presuponuoja tvirtą ir širdingą troškimą „pertvarkyti“ savo gyvenimą, troškimą, kuris savo ruožtu suteikia stiprybės ir priemonių šiam tikslui pasiekti.
Bendruomenės svarba
Žmonėms būtinas tikėjimas į kažką, kaip ir politikoje. Draugiškumas - štai kas yra jėga kolektyve. Tik pasitikėjimas. savitartpio pagalba. reikalui. 2. VIENYBĖ. vienybė. ims stumdyti vieni kitus. Darbas turi būti savanoriškas. mes turime sušildyti, o ne ištrinti. atskirti mažą nuo didelio, svarbė daųyką nuo smulkmenos. užgrūdina, sukuria naujas jėgas. 4. BŪKIME VISADA PASIRUOŠĘ. praeityje, bet ateityje bus dar daugiau.
Jei nuvertiname širdį, taip pat nuvertiname, ką reiškia kalbėti iš širdies, veikti su širdimi, puoselėti ir gydyti širdį. Jei nevertiname širdies specifiškumo, prarandame žinias, kurias vien protas negali perduoti; prarandame mūsų susitikimų su kitais turtingumą; prarandame poeziją. Taip pat prarandame istorijos ir savo praeities pėdsakus, nes tikroji mūsų asmeninė istorija kuriama su širdimi.
Visuomenė, valdoma narcisizmo ir egocentriškumo, vis labiau taps „beširde“. Tai savo ruoštu lems „troškimų praradimą“, nes, kai kiti asmenys išnyksta iš mūsų horizonto, atsiduriame įstrigę savo paties pastatytose sienose, nebegalėdami užmegzti sveikų santykių. Dėl to taip pat tampame nepajėgūs atsiverti Dievui.
Matome, kad kiekvieno žmogaus širdyje egzistuoja paslaptingas ryšys tarp savęs pažinimo ir atsivėrimo kitiems, tarp susitikimo su savo asmenine unikalumu ir noro atsiduoti kitiems.
Šiandieninės skystos visuomenės keliamos problemos yra daug aptariamos, tačiau šio gilaus mūsų žmogiškumo branduolio - širdies - nuvertinimas turi daug ilgesnę istoriją. Ją randame jau helenistiniame ir prieš krikščioniškame racionalizme, pokrikščioniškame idealizme ir įvairiose materializmo formose.
Jei žmogus mąsto, klausia ir reflektuoja apie savo tikrąją tapatybę, stengiasi suprasti gilesnius gyvenimo klausimus ir ieškoti Dievo, ar patiria jaudulį, žvilgtelėjęs į tiesą, tai veda prie suvokimo, kad mūsų, kaip žmonių, išsipildymas randamas meilėje. Mylėdami jaučiame, kad pradedame pažinti mūsų egzistencijos šioje žemėje tikslą ir prasmę. Viskas susijungia į nuoseklumo ir harmonijos būseną.
Vydūno Gimimo Diena
Vydūnas gyvas. žemę, eina per Tilžę. Hitlerjungai mėto į jį akmenis, o jis eina. Pilkas miglotas rytas. būriuojasi Universiteto kiemelyje, laukdami autobuso. Daug jaunimo. Pagaliau važiuojam. liepomis, kurios jau po mėnesio kelią pavers gražiu žaliu tuneliu. pasaulį. yra". magistrės Rimos Palijanskaitės rankų. Ryšys su Gamta, su Visata. kiekviename žingsnyje. Ir kas sako, kad mūsų jaunimas blogas. kelionėje mačiau pačius geriausius vaikus. Lietuvą išvesti iš aklavietės. Jie ir yra mūsų ateitis. regėjome, švęsdami Vydūno Gimimo Dieną. kuriose ilsisi žmogus, savo mąstymu pralenkęs šių dienų psichologiją.
Kelionės kaip bendravimo mokykla
Keliauti yra būtina. tik atsitraukti nuo narni}, reikia pakeisti patį namų supratimą. reikia praplėsti namus: ten, kur mes, ten ir namai. pasiseks pažadinti sąmonę. Nuoširdumas yra panašus į teisingai nukreiptą smūgį. Reikia mokėti suprasti tave stebinčius žmones. dalykas. Noras yra bala, kurioje paslysta koja. leisti juos išsakyti kitiems. 11. liniją. sutikime naują aušrą. Pradėkime dirbti lyg į mus žiūrėtų tūkstančiai akių. kiekvienu judesiu žemės paviršiuje. vasaros kelionės. buvimo kvapas. O vasara dar čia pat. Už lango. Žalias medžių tunelis. Važiuojame. važiuojame - šiemet jau antrą kartą - gražiuoju Šilutės plentu.
Kelionė į Maskvą. Bet aš apsirikau. paaiškinimą - Vidurio Europa. O šį vakarą susimaišiau. esu II gr. invlidė. Maža, kiek gali būti tų "gal". Europoje!". didžiausias miestas Europoje". Linksminosi ten sėdėjęs jaunimas - pasaulio geografijos "žinovai". savo žilą galvą prieš jūsų jaunystę, ponai! Kiti tylėjo. žmogaus, kuris bent būtų pabandęs man padėti (jau nekalbu - apginti). nė vieno, susiorientavusio į tą nelaimingą VIDURĮ. nuostabą, bet tik sekundei. Vargu ar kas besidomėjo Vengrija.
Tarptautinis žmonių su negalia meninės kūrybos festivalis. neįgalieji iš įvairių šalių. Bendravimas visiškai laisvas. jokių pasisakymų. Gražiausiai atrodo Kaliningrado delegacija. Važiuojam į GALERIJĄ EL. kažkada priklausiusi protestantams - reformistams. Koncertas prasideda. Švelnus varpelių gausmas. elektriniai vargonai. Prabyla fortepijonas. "Romansas", ukrainietiškas "Ščedrikas", Šopenas, Bachas... kokia meile atrinkti gražiausi pasaulyje kūriniai. muzikantų, salėje keli šimtai klausytojų. Puiki akustika. giesmė", kaip pasakytų Vydūnas. PASKUTINĖ VAKARIENĖ. kolektyvai susirinko į vakronę. "griliumi", alumi.Prasidėio žaidimai. neįgalieji. Aiškiai matėsi, kad jie taip linksminasi ne pirmą kartą.
| Kelionė | Įspūdžiai |
|---|---|
| Vengrija | Gražesni, žalesni augalai, terminiai šaltiniai, draugiški žmonės. |
| Elblongas | Tarptautinis žmonių su negalia festivalis, muzika, bendravimas. |
Kūryba kaip tobulėjimo pagrindas
Kūryba yra tobulėjimo pagrindas. galime sustiprinti tik žvalumu. Ypatinga išmintis yra džiaugsmas. Viskas yra laike. Juk sakoma tūkstantis mūsų met prilysta vienai Visatos dienai.
Šiame dirbtinio intelekto amžiuje negalime pamiršti, kad poezija ir meilė yra būtinos mūsų žmogiškumui išsaugoti. Joks algoritmas niekada negalės užfiksuoti, pavyzdžiui, nostalgijos, kurią visi jaučiame, nesvarbu, kokio amžiaus ar kur gyvename, kai prisimename, kaip pirmą kartą naudojome šakutę, užspausdami pyragų kraštus, kuriuos padėjome gaminti savo mamoms ar močiutėms namuose. Tai buvo kulinarinio mokymosi momentas, kažkur tarp vaikiško žaidimo ir suaugusiųjų gyvenimo, kai pirmą kartą pajutome atsakomybę už darbą ir pagalbą vieni kitiems.
Prisiminkime Maironį
Per Maironio muziejaus įkūrimo 70-metį jauna TV žurnalistė manęs klausia: „Kaip jums sekėsi tuos septyniasdešimt metų dirbti, kokie įvyko pokyčiai?“Iš kultūros ministerijos parvežiau 6 vienetus Prezidentės portretų, siūlau pasikabinti kabinetuose. Kolegos stovi nuknebinę nosis, neima, vienas sako: „Graži Prezidentė, bet mūsų prezidentas - Maironis“...
Skambina rašytojas N. Klausiu, kodėl vakar nebuvo Maironio gimtadienio minėjime. Atsako: „Buvau rašytojo L. vakare, Maironis juk rankos nepaspaus ir nepadėkos, vynu nepavaišins...“
Išvados
Gyvenime svarbiausia - meilė, atjauta ir gebėjimas vertinti žmones, kurie yra šalia mūsų. Būkime atviri vieni kitiems, kurkime bendruomenes ir nepamirškime, kad kūryba yra tobulėjimo pagrindas. Tik būdami kartu galime įveikti sunkumus ir kurti geresnį pasaulį.
Atminkime, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir vertingas, o mūsų santykiai su kitais žmonėmis daro mus geresniais. Mylėkime, gerbkime ir vertinkime vieni kitus!