Svajonių namai gali tapti nepasiekiami, jei įsigysite sklypą, kuris netinkamas nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, būtina atkreipti dėmesį į daugybę aspektų, kad investuoti pinigai nenuplauktų veltui.
Klaidos renkantis sklypą
Dažniausia klaida, renkantis sklypą, yra neįvertinimas visų galimų apsaugos zonų. Architektė-projektų vadovė Ieva Pavilonė iš "Capital Architects" akcentuoja: "Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos.
Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui. Ir tų klaidų galbūt galima išvengti pasikonsultavus su architektu ar kitu ekspertu ir peržiūrėjus NT išrašą, įvertinus, ar tame sklype yra apsaugos zonų, jau galima išvengti nepatogumų projektuojant namą".
Apsaugos zonos
Apsaugos zonos gali būti nustatytos:
- Inžineriniams tinklams (elektra, vandentiekis, nuotekos)
- Keliams (ypač vietinės reikšmės)
- Gaisriniams reikalavimams (atstumas iki kaimyninių pastatų, hidrantų ar vandens telkinių)
- Pakrantės apsaugos zonoms
Pavyzdžiui, kelio apsaugos zona gali siekti iki 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, o atstumas iki gaisrinio hidranto mieste turi būti ne didesnis nei 200 metrų, o kaimo vietovėje - ne toliau nei 1 km atstumu nuo vandens telkinio.
Taip pat, prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes.
Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą. Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.
Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?
Ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma. Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės.
Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais.
Architektė I. Pavilonė teigia: "Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.
Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo".
Rekomenduojami sklypo dydžiai
Apibendrinant, rekomenduojami sklypo dydžiai:
| Namo tipas | Sklypo dydis | Pastatų plotas |
|---|---|---|
| Vieno aukšto namas su garažu | Apie 12 arų | Iki 280 kv.m |
| Namas iki 100 kv.m | Apie 8 arus | Iki 100 kv.m |
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Patarimai, kaip nepadaryti klaidų renkantis sklypą
Norint išsirinkti geriausią variantą, pirmiausia reikia išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Ar galima statyti komercinį pastatą namų valdos sklype?
Turint 60 arų namų valdos sklypą ir planuojant statyti gyvenamąjį namą, dažnai kyla klausimų dėl galimybės tame pačiame sklype statyti ir komercinį pastatą. Norint atsakyti į šį klausimą, būtina atsižvelgti į vietovės bendrąjį planą ir savivaldybės plėtros departamento dokumentaciją.
Vadovaujantis nuo 2014 metų sausio 1 dienos įsigaliojusiais naujos redakcijos teisės aktais, reguliuojančiais statybą ir teritorijų planavimą, yra galimybė realizuoti jūsų ketinimus, tačiau reikia atidžiai analizuoti teritorijos bendrojo plano nuostatas.
Žemės paskirties keitimas
Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą, o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties teritorijas.
Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima.
Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas.
Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.
Proceso etapai:
- Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.
- Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo.
- Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.
- Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre. Jei yra dalijami sklypai tarp bendrasavininkų tada prieš registraciją Registrų centre reikia notarinio patvirtinimo, sklypų pasidalijimo pagal atliktus kadastrinių matavimų planus pas notarą.
Komercinės veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties sklype
Priklausomai nuo veiklos, kai kuriais atvejais galima užsiimti komercine veikla, bet komercinės paskirties pastatą statyti gyvenamosios paskirties sklype vienareikšmiškai negalima.
Kadangi pastato paskirtis turi atitikti žemės naudojimo paskirtį, tai galite statyti pastatą, kurio 51 % sudarys gyvenamosios patalpos, o 49 % - komercinės.
Statyba namų valdos sklype be statybos leidimo
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
5 dažniausios sklypo planavimo klaidos: peržiūrėkite prieš darydami pertvarkas
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m² galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Žemės ūkio žemė: keitimas į namo sklypą ar gyvenamą sklypą
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Statybos leidimas vienbučių ir dvibučių paskirties sklype (namų valdos sklypas)
Jeigu planuojate statyti namą namų valdos paskirties sklype, svarbu žinoti:
Statybos leidimas yra privalomas visais atvejais, nepriklausomai nuo namo ploto.
Iki 50 kv. m namas - supaprastinta statybos leidimo tvarka
Statant iki 50 kv. m ploto namą:
- statybos leidimas išduodamas supaprastinta tvarka,
- pakanka A energetinės klasės,
- projektavimo ir statybos reikalavimai yra paprastesni,
- bendri kaštai yra mažesni.
Nuo 50 kv. m namas A++ energetinė klasė
Kai planuojamas 50 kv. m ar didesnis namas:
- taikoma įprasta statybos leidimo procedūra,
- privaloma A++ energetinė klasė,
- didėja techniniai reikalavimai,
- brangsta tiek pats namas, tiek statybos leidimo procesas.
Statybos leidimas rekreacinės paskirties sklype
Rekreacinės paskirties sklypai dažnai pasirenkami poilsio namams ar savaitgalio rezidencijoms. Čia galioja šios taisyklės:
- Iki 80 kv. m pastatui statybos leidimo nereikia
- Didesniems nei 80 kv. m pastatams statybos leidimas yra privalomas
Statybos leidimas sodo paskirties sklype
Statant sodo paskirties sklype, būtina atkreipti dėmesį į pastato plotą:
- Iki 50 kv. m - statybos leidimas nereikalingas
- Virš 50 kv. m - statybos leidimas privalomas
Kadangi kiekvienas sklypas gali turėti papildomų apribojimų (savivaldybės sprendiniai, specialiosios sąlygos, teritorijų planavimo dokumentai), vien sklypo paskirties žinojimo dažnai nepakanka.
Želdinių sodinimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą. Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Laikinuosius nesudėtinguosius statinius
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Atraminės sienelės
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statyba sodo sklype
Daugeliui žmonių patrauklia alternatyva miesto sklypams tampa gyvenamojo namo statyba sodo sklype, tačiau būtent čia slypi daugiausia niuansų ir klaidų rizikos. Namo statyba sodų bendrijoje reglamentuojama griežčiau nei gyvenamosios paskirties sklypuose.
Pirmiausia būtina patikrinti sklypo paskirtį - ar tai sodo paskirties sklypas, ar jau pakeista į gyvenamąją. Svarbu atkreipti dėmesį į užstatymo intensyvumą, leistiną pastato aukštį, atstumus iki kaimyninio sklypo ribos. Kai kuriais atvejais gali prireikti kaimyninio sklypo savininko sutikimo.
Prieš pradedant bet kokius statybos darbus rekomenduojama pasitikrinti, ar sklype yra galimybė įrengti inžinerinius tinklus: vandentiekį, nuotekas, elektros įvadą. Sodo sklypuose dažnai tenka spręsti individualius sprendimus, kurie turi įtakos tiek statybos kainai, tiek būsimo gyvenimo patogumui.
Vienareikšmio atsakymo į klausimą kiek kainuoja pastatyti namą sodo sklype nėra. Galutinė kaina priklauso ne tik nuo namo dydžio ar pasirinktos statybos technologijos, bet ir nuo konkretaus sklypo situacijos. Sodo sklypuose dažnai tenka numatyti papildomas išlaidas, kurios miesto sklypuose gali būti mažesnės arba jau įskaičiuotos.
Sklypo dalių atidalinimas
Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais.
Geriausias sprendimas - žemės sklypo dalies atidalinimas. Tačiau jis ne visuomet yra paprastai ir lengvai įgyvendinamas. Sunkiausia dalis - susitarimas su sklypo bendraturčiais. Reikės ne tik nuspręsti dėl sklypo padalinimo schemos, bet ir dėl įvažiavimų į būsimus sklypus bei kitų klausimų. Paprastai žemės sklypo dalių atidalinimas įgyvendinamas rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūrą.
Visas šis procesas gali būti pradedamas tik susitarus bendraturčiams dėl visų aukščiau aprašytų detalių. Taip pat svarbu paminėti, kad sklypų atidalinimą ne visuomet leidžia teritorijų planavimo dokumentai ar kiti teisės aktai.
Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas
Gerokai paprastesnis sprendimas už aukščiau aprašytą atidalinimą - naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas. Ši tvarka aiškiai apibrėžia konkrečiais sklypo dalis, kuriomis gali naudotis bendraturčiai, taip pat ką tose dalyse galima ar ko negalima daryti.
Visa procedūra pakankamai nesudėtinga. Visų pirma, turi būti parengtas tikslus žemės sklypo planas su pažymėtomis sklypo dalimis, taip pat tekstinė dalis, kurioje aprašyta naudojimosi tvarka. Tuomet šis dokumentas yra tvirtinamas notarine tvarka ir registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
Turbūt didžiausias naudojimosi tvarkos trūkumas yra toks, kad užstatymo rodikliai yra skaičiuojami ne kiekvienai sklypo daliai atskirai, bet visam sklypui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendra daline nuosavybe valdomame sklype norint pradėti statybą teks gauti visų bendraturčių sutikimus. Siekiant apsisaugoti nuo nesutarimų, visuomet siūlome iš anksto susitarti su sklypo bendraturčiais visais galimais statybos klausimais. Jie gali būti aiškiai reglamentuoti ir naudojimosi tvarkoje. Ją rengiant svarbu kuo detaliau apgalvoti visus galimus ateities scenarijus, taip pat ir bendraturčių pasikeitimo galimybę.
Svarbu žinoti, kad naudojimosi tvarka nenustoja galioti perleidus sklypo dalį. Naudojimosi tvarka gali ne tik padėti išspręsti galimus bendraturčių nesutarimus, tačiau ir padidinti jūsų sklypo dalies vertę, jei nuspręstumėte ją parduoti.
Visais atvejais prieš perkant žemės sklypo dalį su naudojimosi tvarka ar be jos, rekomenduojame kaip įmanoma detaliau išanalizuoti sklypo, teritorijų planavimo dokumentus ir bendrą situaciją. Atlikus šiuos namų darbus galite išvengti labai nesėkmingų ilgalaikių investicijų.