Šiandien statomi energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs dėl keleto aspektų. Bet visgi dauguma gali pritari nuomonei, kad svarbiausia tokių namų savybė - šie namai naudoja mažai energijos šildymui. Todėl labai svarbu rasti patikimą būdą sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą bei jo konstrukcijas ir tinkamai apšiltinti pastato stogą.
„ThermoPro“ įmonės vadovas Remigijus Petraitis sako, kad stogas - tai pastato dalis, kuri saugo patalpas nuo išorinio poveikio: kritulių, kaitros, šalčio, lietaus, ir užtikrina jaukų mikroklimatą pastato viduje. Tačiau išorinis poveikis, nuo kurio saugomos patalpos, daro didelę įtaką stogo būklei. Stogas patiria didžiules klimato kaitas, dėl to kenčia jo konstrukcinės dalys. Neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažnai nulemia didžiausius šilumos nuostolius - kadangi pastato patalpose šiltas oras kyla aukštyn, net 30% ir daugiau šilumos energijos iššvaistoma per prastos būklės stogą. Drauge su šiluma pastatą apleidžia ir jaukumas, gyventojų komfortas.
Stogo šiltinimo medžiagos
Kokiomis medžiagomis yra šiltinamas stogas? R. Petraitis pasakoja, kad technologijų pasirinkimas namų stogų šiltinimui šiandien pakankamai platus. Pamažu statytojai ir individualių namų savininkai, šalia ilgą laiką naudotų tradicinių šiltinimo medžiagų, atranda technologijas apie kurias dar prieš 10-15 metų nedaug žinojome. Šiandien stogų šiltinimui užsakovai dažniausiai renkasi akmens vatą, celiuliozinę termoizoliaciją - Ekovatą ir Poliuretanų putų šiltinimą.
Šlaitinių stogų šiltinimas
UAB „Paroc“ Rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė pasakoja, kad Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storiai A+ ir A++ yra didesni, nei įprasta - gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš pasirinktų šilumos izoliacijos plokščių.
Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija.
Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė) prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės.
Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.
Plokščių stogų ypatybės
Audronė Endriukaitytė pastebi, kad plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje. Tie kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę.
Šaltos palėpės privalumai
Ekspertė sako, kad statant A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis. Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, šiltinimo medžiaga montuojama ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją . Šio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais.
Medinio pakloto įrengimas ant daugiabučio stogo
Apibendrindami pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, manome, kad paklausime nurodytu atveju, kai ant daugiabučio stogo planuojama įrengti medinį paklotą terasai, šie statybos darbai gali būti priskirti daugiabučio paprastojo remonto darbams. Jeigu vykdant šiuos paprastojo remonto darbus nekeičiama daugiabučio išvaizda, leidimo atlikti daugiabučio paprastąjį remontą mieste nereikia ir projektų (paprastojo remonto aprašo arba paprastojo remonto projekto, jei daugiabutis yra kultūros paveldo statinys) rengti neprivaloma (jis gali būti rengiamas statytojo iniciatyva).
Atlikus medinio pakloto įrengimą ant stogo reikia, turint daugiabučio savininkų įgaliojimą, patikslinti daugiabučio kadastro duomenų bylos duomenis, užpildyti deklaraciją ir kreiptis į VĮ Registrų centrą įregistruoti šiuos pokyčius Nekilnojamojo turto registre. Tuo pačiu pažymime, kad statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.12 punkte nurodyta, kad virš stogo esanti konstrukcija yra stogo elementas. Be to, Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, statinys (taip pat nebaigtas statyti), patalpa, šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje įtvirtinta, kad naujo statinio statyba yra statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.