Namo Nuosavybės Dokumentų Tvarkymas Po Mirties: Išsamus Vadovas

Artimojo netektis yra sunkus išbandymas, o tvarkant palikimą, ypač susijusį su nekilnojamuoju turtu, gali kilti daug klausimų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip tvarkomi namo nuosavybės dokumentai po savininko mirties Lietuvoje.

Notaro Vaidmuo Ir Funkcijos

Notaras atlieka itin svarbų vaidmenį tvarkant įvairius dokumentus, susijusius su nekilnojamuoju turtu po asmens mirties. Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą.

Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui.

Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Paveldėjimo Bylos Tvarkymas

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Jei teisėti paveldėtojai paveldėjimo teisės priimti nenori, atsisakymą jie taip pat turi pateikti notariškai.

Europos Paveldėjimo Pažymėjimo Išdavimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Prašymo Notarų Rūmams Pateikimas

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:

• Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale.
• Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Nuosavybės Teisės Į Dalį Sutuoktinių Bendro Turto Liudijimo Išdavimas

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Dokumentų Nuorašų Ir Išrašų Tvirtinimas

Nuorašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento turiniui. Išrašas yra notariškai paliudyta originalaus dokumento dalies kopija, kurios turinys yra identiškas originalaus dokumento dalies turiniui. Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį. Notarui turi būti pateiktas dokumento, kurio nuorašas ar išrašas reikalingas, originalas.

Notariato įstatymo 35 straipsnyje numatyta, kad negali būti patvirtinti ir paliudyti dokumentai, kuriuose yra ištaisymų, prirašymų, užbrauktų žodžių ir kitų neaptartų taisymų, taip pat pieštuku parašyti dokumentai. Taisymai turi būti daromi taip, kad viską, kas parašyta klaidingai ir perbraukta, būtų galima perskaityti.

Parašo Dokumentuose Tikrumo Liudijimas

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Fizinio Asmens Gyvumo Ir Buvimo Vietovėje Tvirtinimas

Faktas, kad fizinis asmuo yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, tvirtinamas fiziniam asmeniui atvykus į notaro biurą arba šio fizinio asmens buvimo vietoje.

Testamento Perdavimas Saugoti Notarui

Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.

Kiti Notariniai Veiksmai

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Pagal Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (apostille) tvarkos aprašo 8 punktą dokumentai gali būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu jie patvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovo ar kito pasirašyti dokumentą įgaliojimus turinčio asmens arba valstybės įgalioto asmens parašu ir dokumentą išdavusio subjekto antspaudu, kai dokumentų rengimą reguliuojantys teisės aktai nustato, kad parašo rekvizite turi būti antspaudas, ir juose nurodytos dokumentą pasirašiusio asmens pareigos.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą.

Dažniausiai Pasitaikantys Atvejai Dėl Nesutvarkytų Dokumentų

Praktikoje dažnai pasitaiko, kad tik keičiantis nekilnojamojo turto savininkui - parduodant, dovanojant, priimant paveldėjimo teisę - kyla nesklandumų dėl vieno ar kito nesutvarkyto dokumento. Dažniausiai pasitaikantys atvejai - neužbaigtas paveldėjimo teisės priėmimo procesas ir aktualios kadastrinių matavimų bylos neturėjimas.

Parduodant nekilnojamąjį daiktą jo kadastrinės bylos duomenys turi atitikti faktą. Jei pasikeitė bet kokie pastato, buto ar patalpos parametrai - plotis, ilgis, aukštis, plotas ir kt. - turi būti suformuota ir Registrų centre užregistruota nauja kadastrinių matavimų byla.

Svarbu: Pradėkite nekilnojamojo turto pardavimą nuo parduodamo objekto dokumentų patikros.

Pagal galiojančius teisės aktus, palikimą privaloma priimti per tris mėnesius. Jei kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pavėluojama, terminą gali pratęsti tik teismas. Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti.

Gyvenime daug atvejų, kai įpėdiniai nesusitvarko paveldėjimo, o lieka faktiniais turto valdytojais, tačiau vėliau susiduria su sunkumais, pvz., nebūdami teisėtais savininkais, negali gauti kredito remontui ar renovacijai ir pan. Komentuodama situaciją, kai turtas paveldimas pagal įstatymą ir numatytos šešios įpėdinių eilės, NT brokerė užmiršta paminėti svarbiausią aspektą - mirusio asmens sutuoktinis (-ė) paveldi drauge su pirmosios ar antrosios eilės įpėdiniais, o jei jų nėra - jis paveldi visą mirusiojo turtą.

Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procese nei kaimynai, nei kiti bendraturčiai nedalyvauja. Paveldėjimo dokumentų tvarkymas skubos tvarka nėra numatytas ir už pareiškimo dėl palikimo priėmimo patvirtinimą, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą bei kitus notarinius veiksmus taikomas LR teisingumo ministro patvirtintas notaro paslaugų įkainis.

Palikimo Priėmimas Praleidus Palikimo Priėmimo Terminą

Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia.

Dažnai mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, o toliau gyvena tame pačiame bute/name iki pat savo mirties. Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.

Įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas:

• Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus.
• Teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti.

Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, konkretaus įpėdinio elgesį po palikimo atsiradimo.

Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus.

Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str.

Nedelskite. Dokumentus išduoda tik paskirtas notaras Paveldėjimo teisės liudijimas - oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas.

Paveldėjimo Teisės Ir Pareigos

Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra). Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, apie mokesčius paveldėjus būstą.

Mokesčiai

• Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų.

Taigi apibendrinant, jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.

Paveldėto Turto Registravimas

Vienas pagrindinių žingsnių po paveldėjimo teisės įgijimo - paveldėto turto registravimas nekilnojamojo turto registre. Pirmasis žingsnis prieš registruojant paveldėtą turtą - gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Šį dokumentą išduoda notaras, atlikęs paveldėjimo procedūras.

Daugiau informacijos apie NT registravimą, reikalingus dokumentus ir paslaugų įkainius rasite oficialioje Registrų centro svetainėje: www.registrucentras.lt

Dalis procedūrų gali būti atliekama ir elektroniniu būdu. Jei turite patvirtintą tapatybę el. parašu ar per el. bankininkystę, galite naudotis Registrų centro savitarnos sistema. Tai leidžia pateikti dokumentus, peržiūrėti savo duomenis ir užsisakyti išrašus nuotoliniu būdu. Prisijungti prie Registrų centro savitarnos: Registrų centro savitarna

Mokesčiai Registruojant Paveldėtą Turtą

• Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą notarui mokamas atlyginimas, kuris skaičiuojamas pagal nustatytus tarifus, priklausomai nuo paveldimo turto vertės.
• Registruojant paveldėtą turtą, taikomi Registrų centro nustatyti mokesčiai. Jie priklauso nuo turto vertės, dokumentų kiekio ir kitų aplinkybių. Tikslius įkainius ir mokėjimo tvarką rasite Registrų centro svetainėje.

Kai kuriais atvejais gali būti taikomos mokesčių lengvatos, ypač jei turtą paveldi sutuoktinis ar artimi giminaičiai. Pasitikrinkite galiojančius teisės aktus arba kreipkitės į notarą ar Valstybinę mokesčių inspekciją.

Norint pateikti dokumentus, galite atvykti į artimiausią Registrų centro padalinį. Atsineškite originalų paveldėjimo teisės liudijimą, asmens tapatybės dokumentą bei kitus reikiamus dokumentus. Darbuotojai patikrins dokumentus ir pateiks informaciją apie sekančius veiksmus bei mokėtinus mokesčius.

Pateikimas Per Notarą

Kai kuriuos veiksmus gali atlikti ir notaras, kuris išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras, turėdamas prieigą prie Registrų centro sistemų, gali padėti užregistruoti paveldėtą turtą jūsų vardu. Tai gali sutaupyti laiko, tačiau gali būti taikomas papildomas mokestis už paslaugą.

Kada Nuosavybė Laikoma Užregistruota?

Jūsų nuosavybė laikoma užregistruota nuo to momento, kai Registrų centre įrašoma informacija apie naująjį savininką - jus, kaip paveldėtoją. Po sėkmingos registracijos galite gauti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį jūsų nuosavybės teisę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau ― CK) turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.3 straipsnį, palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą, įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio einančio po mėnesio, po mirties.

Ši informacija padės jums sėkmingai sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir užtikrinti sklandų paveldėjimo procesą. Jei turite papildomų klausimų, visada galite kreiptis į notarą ar kitus specialistus.

Pagrindiniai žingsniai tvarkant namo nuosavybės dokumentus po mirties

tags: #namo #nuosavybes #dokumentu #po #mirties #tvarkymas