Namo pridavimas po renovacijos: dokumentai ir procesas

Planuojant ar įgyvendinant seno namo rekonstrukciją, svarbu žinoti, kokie dokumentai ir procedūros reikalingos norint tinkamai užbaigti procesą ir įregistruoti atliktus pakeitimus. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie namo pridavimą po renovacijos Lietuvoje.

Kreipimasis dėl leidimo pradėti darbus

Pirmiausia, reikia nuspręsti, ar planuojami darbai bus rekonstrukcija, ar tik kapitalinis remontas. Jei keičiasi namo gabaritai ir tūris, tai bus rekonstrukcija.

Dėl seno namo rekonstrukcijos reikėtų kreiptis į savivaldybę ir užpildyti prašymą sąlygų sąvadui gauti. Gavus sąlygų sąvadą, reikia kreiptis į architektą, kuris pagal sąlygų sąvadą paruoš namo rekonstrukcijos projektą ir gaus leidimą statyti.

Jei pastatas nesiekia 200 kv.m., galima kreiptis į savivaldybę dėl projektavimo sąlygų gavimo sena tvarka. Gavus sąlygas, architektas ruošia projektą. Jei pastatas virš 200 kv.m., reikės iškart kreiptis į architektą, kad jis paruoštų projektinius pasiūlymus, tada atlikti viešinimo procedūras ir tik tada bus galima prašyti projektavimo sąlygų.

Tuomet verta išsiimti savivaldybėje sąlygų sąvadą ir užsakyti projektą pas profesionalius projektuotojus, kurie ne tik paruoš projektą, bet ir gaus leidimą ir prižiūrės statybą. Tuomet nebus problemų su pridavimų ir įregistravimu nekilnojamojo turto registre.

Ruošiantis namo rekonstrukcijai, reikalingas rekonstrukcijos projektas. Todėl reiktų kreiptis į tokias paslaugas teikiančius projektuotojus- architektus. Pagal jūsų pateiktą projektavimo užduotį, parengs reikalingus sprendinius, suprojektuos konstrukcijas, tinklus, jei reikia. Viską suprojektavus, projektas atiduodamas derinti per IS "Infostatyba" ir gaunamas leidimas statybai.

Prieš pradedant darbus, būtina atsakyti į klausimą, ar tai bus kapitalinis remontas, ar rekonstrukcija. Jeigu keičiasi namo gabaritai ir tūris, tai tikrai bus rekonstrukcija.

Balkono įstiklinimui reikalingas projektas, o jam gali prireikti namo gyventojų parašų. Dėl projekto reikėtų kreiptis į architektus. Jei senuose kadastrinių matavimų brėžiniuose įstiklinto balkono nėra, reikės pradėti ne nuo matavimų, o nuo projekto.

B klasės namo reikalavimai

Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę. Siūloma atlikti šiuos darbus:

• Silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK.
• Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm.
• Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
• Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef.
• Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.

Namo pridavimo žingsniai ir dokumentai

Norint priduoti pastatytą namą, reikia atlikti keletą žingsnių bei pasiruošti tam tikrų dokumentų.

1. Kadastriniai matavimai
2. Duomenų keitimas Registrų centre
3. Statybos užbaigimo deklaracija
4. Visi dokumentai pateikiami Registrų centrui.

Svarbu vadovautis atitinkamų institucijų, tokių kaip savivaldybė ar Registrų centras, nurodymais, nes tuo remiasi procedūrų eiga. Priklausomai nuo širdies sudėtingumo ir dokumentų būklės, namo pridavimo procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Kadastriniai matavimai

Buto kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kurių metu išmatuojamos bute esančios patalpos, parengiamas buto planas, nustatomi kadastro duomenys ir paskaičiuojama buto vidutinė rinkos vertė.

Kadastro duomenų byla yra būtina norint įregistruoti butą Nekilnojamojo turto registre ar patikslinti įregistruoto buto kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto objektu laisvai disponuoti galima tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Buto po remonto kadastriniai matavimai atliekami norint atnaujinti kadastro duomenis atlikus buto rekonstrukcijos, kapitalinio ar paprastojo remonto darbus bei savininkui ar naudotojui pageidaujant.

Norint įregistruoti naujos statybos butą, atliekami pastato kadastriniai matavimai ir parengiamos pastato bei jame esančių butų kadastro duomenų bylos.

Svarbu pastebėti, kad matavimus gali atlikti tik kvalifikacijos pažymėjimus ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, turintys matininkai. Matininkas ne tik atlieka matavimus, bet ir parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą bei pateikia ją į elektroninę Registrų centro posistemę.

Dokumentai, reikalingi Registrų centrui

Nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenys yra keičiami Nekilnojamojo turto registre. Tai galima padaryti bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje, paštu arba elektroniniu paštu (prašymą pasirašant saugiu e. parašu) pateikiant šiuos dokumentus:

• Asmens prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.
• Patikslintą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (popierinė byla nėra būtina, kadangi ji turėtų būti pateikta elektroninėje Registrų centro posistemėje).
• Atliktų statybos darbų teisėtumą patvirtinantį dokumentą. Pastarasis priklauso nuo atliktų statybos darbų rūšies ir statinio kategorijos. Tai gali būti pateikiama deklaracija apie statybos užbaigimą, kuri tvirtinama ir registruojama Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, ar tik statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą (jei pagal prieš tai minėtos įstaigos tvarką jos tvirtinti ir registruoti nereikia), arba statybos užbaigimo aktas (kai pagal teisės aktus jis privalomas).

Statybos užbaigimo deklaracija

Statybos užbaigimo deklaracija - tai dokumentas, kuris patvirtina, kad statybos darbai buvo atlikti pagal projektą ir atitinka visus reikalavimus. Deklaracija reikalinga norint įregistruoti atliktus pakeitimus Nekilnojamojo turto registre.

Jeigu rekonstravimui buvo išduotas statybos leidimas, reikia parengti dar kelis statinio statybos dokumentus, o deklaraciją reikia pateikti Ekspertui, kuris ją ir visus dokumentus patikrins ir tą DEKLARACIJĄ patvirtins (jeigu viskas gerai).

Dokumentai, reikalingi prie deklaracijos (pagal STR 1.05.01:2017):

• Statinio kadastrinių matavimų byla.
• Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla.
• Statybos projektas.
• Statybos leidimas.
• Vandentiekio tinklų geodezinė nuotrauka.
• Buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka.
• Pastato geodezinė nuotrauka.
• Vandens gręžinio (jei toks yra) pasas ar vandens tyrimai.
• Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir įmokos kvitas už draudimo sumokėjimą.
• Nurodytas statybos darbų vadovas.
• Pastato energinis sertifikatas.
• Pastato sandarumo tyrimai (jei A, A+, A++ energinė klasė).
• Jei įsigijote statinį po 2021-11-01, o statybos leidimas buvo išduotas anksčiau, būtina perrašyti statybų leidimą visų savininkų vardu naujai per IS „Infostatyba“.
• Statinio ekspertizės rangovo paslauga.

Kapitalinis remontas ir jo įregistravimas

Jeigu kapitalinis remontas 2016 m. buvo atliktas remiantis teisės aktų reglamentais, pokyčius galima šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Norint tai padaryti, statytojui (užsakovui) reikia atlikti kapitalinio remonto užbaigimo procedūrą - surašyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teikti deklaraciją VĮ Registrų centrui kartu su patikslinta kadastro duomenų byla, kurią rengia matininkai.

2016 m. teisės aktai reglamentavo, kad:

• Daugiabučio gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan., yra pastato kapitalinis remontas.
• Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinį remontą privaloma atlikti pagal projektuotojų parengto kapitalinio remonto darbo projekto arba techninio darbo projekto sprendinius, o daugiabučiuose, kuriuose vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių arba aukštybiniuose (daugiau kaip 5 aukštų) - tik atlikus kapitalinio remonto projekto ekspertizę.
• Statybą leidžiančio dokumento (rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo kapitalinio remonto projektui), kai kapitalinis remontas atliekamas daugiabučio viduje, t. y. nekeičiant pastato išorės, nereikėjo.

Neesminiai ir esminiai pastato pakeitimai

Jei pakeitimai neesminiai, pakanka projekto korekcijos. Jei pakeitimai esminiai, turi būti parengtas naujas projektas ir gautas naujas statybas leidžiantis dokumentas. Abiem atvejais projekto korektūras paprastai daro projektą rengę projektuotojai.

Neesminiai pastato pakeitimai:

• Laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas.
• Dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis.
• Iki 2 m keičiama statinio vieta žemės sklype.
• Iki 2 m didinami statinio išorės matmenys.
• Mažinami statinio išorės matmenys.

Esminiai pastato pakeitimai:

• Pakeičiama statinio vieta sklype.
• Pakeičiama statinio ar jo dalių paskirtis.
• Pakeičiamos laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas.
• Daugiau nei 2 m.

Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų tolerancija - iki 5%, statinių išorės matmenų - iki 20 cm, jų vietos žemės sklype - iki 30 cm. Jei paklaidos yra šiose ribose, naujas statybos leidimas nėra privalomas, taip pat nereikia rengti naujos projekto laidos.

Svarbu, kad nebūtų pažeisti minimalūs atstumai iki sklypo ribų.

Svarbiausi renovacijos pabaigos etapai

Svarbiausi renovacijos pabaigos etapai - pasirašytas statybos darbų aktas ir pateikti reikalingi dokumentai paramai gauti.

Statybų užbaigimo aktą, kuris patvirtina projekto pabaigą, pasirašo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) sudaryta komisija.

Techninis prižiūrėtojas tiesiogiai atsakingas už atliekamų darbų kokybę ir kiekius iki projekto užbaigimo.

Konkretaus laikotarpio, per kiek laiko turi būti pateikiama paraiška paramai gauti, nėra. Teoriškai prašymą nuo statybos užbaigimo akto galima pateikti ir po metų ar dvejų. Projekto įgyvendinimo terminas - 24 mėnesiai nuo tada, kai gyventojai patvirtina investicinį planą. Tačiau praėjus ir šitam laikotarpiui, terminas statybų užbaigimui gali būti pratęstas iki 36 mėnesių - kol pasirašomas statybos užbaigimo aktas. Vis dėlto dažniausiai skubama pateikti prašymą.

Renovacijos pabaigoje gyventojams tenka pakankamai svarbi užduotis - paraginti administratorių neužtrukti ir pateikti reikalingus dokumentus. Kai gyventojai aktyvūs, jie mums skambina, klausia, ar pateikti dokumentai. Jie viską išsiaiškina ir tada jau reikalauja veiksmų iš administratoriaus.

Gyventojams taip pat neturėtų tekti rūpintis renovuoto namo aplinkos sutvarkymu - rangovai sutartyje įsipareigoja palikti viską taip, kaip rado.

Atliekami daugiabučių namų atnaujinimo darbai ir jų kokybė prižiūrimi viso renovacijos proceso metu, o ne tik jam pasibaigus. Važiuojame į objektą ir vizualiai vertiname, kaip atliekami darbai, patikriname, ar įgyvendinama viskas, kas buvo numatyta investicijų plane ir pirkimo dokumentuose, susitinkame su administratoriais, techniniais prižiūrėtojais ir, esant reikalui, su rangovais, aiškinamės kylančias problemas.

Kartais butų savininkai turi nusiskundimų dėl atliktų rangos darbų kokybės ir prieš pat priduodant statybos užbaigimo komisijai atnaujintą daugiabutį namą. Tokiu atveju mes susisiekiame su administratoriumi ir prašome, kad išspręstų problemą. Svarbu akcentuoti, kad projektas priduodamas tik tuomet, kai gyventojai neturi priekaištų dėl atliktų darbų kokybės.

Toks atvejis, kad valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms po projekto įgyvendinimo nebūtų suteikta - sunkiai įsivaizduojamas. Mūsų užduotis, kad daugiabučio namo atnaujinimo projektas būtų įgyvendinamas taip, kaip numatyta investicijų plane, ir kad gyventojai gautų valstybės paramą. Projektą pridavus statybos užbaigimo komisijai, projekto administratorius Agentūrai pateikia mokėjimo prašymus ir kitus dokumentus valstybės paramai gauti.

Tikrinant dokumentus, dėmesys kreipiamas ne tik į investiciniame plane numatytų rangos darbų įgyvendinimą, bet ir į pastato energinio naudingumo klasę po atnaujinimo. Užbaigus daugiabučio namo atnaujinimo darbus, atliekamas pastato energinio naudingumo vertinimas ir išduodamas atnaujinto pastato energinio naudingumo sertifikatas. Remiantis juo, vertiname ar pasiekti numatyti šiluminės energijos sutaupymai.

Reikia turėti mintyje ne tik tiesioginę valstybės finansinę paramą, tačiau ir visą sukurtą mechanizmą projekto sėkmingam įgyvendinimui: lengvatinis kreditas, nepriklausantis nuo pajamų dydžio ir nesusietas su buto savininku, statybos techninė priežiūra, projekto administravimas, projekto įgyvendinimo kontrolė, galimybė gauti konsultacijas ir atsakymus į su namo atnaujinimu susijusius klausimus.

Turint visus reikiamus dokumentus ir atlikus reikiamas procedūras, buto pridavimas po remonto neturėtų sukelti didelių problemų.

tags: #namo #pridavimas #po #renovacijos