Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Tad jei nusprendėte prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. pristatyti priestatą, galimos dvi statybos rūšys - naujo statinio statyba arba statinio rekonstravimas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas (SLD) priestato statybai, kokie reikalavimai taikomi ir kur kreiptis dėl leidimo gavimo.
Naujo statinio statyba ar rekonstrukcija?
Pirmiausia svarbu žinoti, kad statant priestatą kaip naują pastatą, kuris atitinka I grupės nesudėtingojo statinio požymius (t.y. patalpų plotų suma ne didesnė kaip 50 kv. m, aukštis ne didesnis kaip 5 m ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6 m), dėl statybą leidžiančio dokumento (SLD) į savivaldybės administraciją privaloma kreiptis tuomet, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Naujo statinio statyba laikytina, kai, pristatant antžeminį priestatą prie esamo pastato žemės plote, kuriame nėra kitų statinių, dėl priestato statybos neperstatomos ir nepertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamo statinio laikančiosios konstrukcijos. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Primintina, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu laikoma, kai prie statinio pristatant (ar pastatant tarp gretimų statinių) priestatą dėl jo (priestato) pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Kaip gauti savo statybos leidimus kaip namo savininkui
Kada reikalingas SLD (statybos leidimas)?
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Taigi, statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, dėl SLD į savivaldybės administraciją privaloma kreiptis, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje - pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Pažymėtina, kad jei naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia. Žinotina, kad jei naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Ar naujo statinio statybai reikia gauti SLD, pasitikrinti galite čia.
SLD rekonstrukcijai
Nusprendus atlikti esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato rekonstrukciją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos iki rekonstrukcijos ir statinio kategorijos po rekonstravimo.
Žinotina, kad SLD visada privalomas, jeigu bus atliekamas esamo neypatingojo ar ypatingojo gyvenamojo pastato rekonstravimas arba žinoma, kad po rekonstravimo darbų nesudėtingosios kategorijos pastatas atitiks neypatingojo ar ypatingojo statinio kategorijas.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas iki rekonstravimo buvo II grupės nesudėtingasis pastatas (plotas iki 80 kv. m., aukštis - iki 8,5 m) ir po rekonstravimo liks II grupės nesudėtinguoju pastatu, SLD privaloma gauti tuomet, jei tokio pastato rekonstrukcija būtų vykdoma mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD nereikalingas, jei nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas.
Nusprendus atlikti esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato rekonstrukciją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos iki rekonstrukcijos ir statinio kategorijos po rekonstravimo.
Statinio projektas
Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektas rengiamas tuomet, kai privaloma gauti SLD, kitais atvejais statinio projektas neprivalomas, jis gali būti rengiamas pageidaujant statytojui (užsakovui).
Kur kreiptis dėl SLD?
Statybos inspekcija SLD išduoda tik išimtiniais atvejais, t. y. kai statiniai statomi Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kontinentiniame šelfe; statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji statiniai pajūrio juostoje; įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai; tęsiama sustabdyta statyba.
Visais kitais atvejais SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimas: Neseniai nusipirkome namą rajono teritorijoje ir norime pristatyti priestatą (24,5 m2). Ar jam bus reikalingas statybų leidimas, jei iki sklypo krašto lieka 3 m? Kur reikia kreiptis?
Komentarai: Jei bendras pastato plotas su priestatu viršija 80 m2, statybos leidimas bus reikalingas. Jei neviršija, bus reikalingas tik raštiškas pritarimas. Jei iš priestato bus įėjimas į namą, reikalingas statybos leidimas namo rekonstrukcijai.
Jūsų planai būtų traktuojami kaip statinio rekonstrukcija. Tam reikalingos spec. architektūros reikalavimai (išimami savivaldybėje), kuriais remiantis bus projektuojama statinio rekonstrukcija. Parengus projektą kreipiamasi į savivaldybę tam, kad būtų išduotas statybos leidimas. Paprastai visus šiuos darbus atlieka projektuotojai.
Priestatui statybos leidimas nereikalingas - reikia paruošti sumažintos apimties projektą ir jį supaprastinta tvarka suderinti, bei registruoti savivaldybės duomenų registre. Kreiptis reikia į projektuojantį architektą.
Klausimas: Noriu pasiteirauti ar reikalingi leidimai, norint prie namo pastatyti priestatą su pamatais. Namas yra 70 m2. Vienas priestatas būtų 20m2, kitas (verandos tipo) 8 m2.
Komentarai: Jei iš Jūsų minimų priestatų bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą.
Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento. Jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams.
Jeigu iš priestatų bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai. Jeigu iš priestatų nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglamentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų.
Sunku man pasakyti, nemačius jūsų sklypo plano. Žodžiu, svarbu neapsigauti, todėl rekomenduoju susitikti su architetktu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.
Jūsų atveju projektas vadinsis statinio rekonstravimu ir statybą leidžiantis Jums bus privalomas, nes suminis namo po rekonstravimo bendras plotas bus 98 m2. Net jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2 nuo š.m. sausio mėn 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.
Svarbu atminti
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt skaitytojos nuotr.