Ką daryti mirus namo savininkui: išsamus paveldėjimo gidas

Mirus artimajam, paveldėjimo procesas gali atrodyti sudėtingas ir painus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip perrašyti butą mirus savininkui, kokie dokumentai reikalingi ir kokie mokesčiai taikomi paveldėtojams.

Kas yra paveldėjimas?

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas.

Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.

Priimant paveldėjimą, sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę už skolas, jei tokių yra.

Paveldėjimo būdai

Yra du pagrindiniai paveldėjimo būdai:

• Paveldėjimas pagal įstatymą: kai testamentas nebuvo sudarytas, turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
• Paveldėjimas pagal testamentą: jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.

Paveldėjimas pagal įstatymą

Jei testamentas nebuvo sudarytas, turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka. Įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė.

Svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti:

1. Pirma eilė: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
2. Antra eilė: palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
3. Trečia, ketvirta, penkta ir šešta eilės: palikėjo seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai ir kt.

Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

• Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
• Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
• Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti.

Paveldėjimas pagal testamentą

Jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Testamentas - tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo numatyta tvarka ir forma.

Jei testamentas nenurodo kitaip, turtas yra išsidalijamas lygiomis dalimis po vienodą turto dalį. Tačiau giminaičiai gali susitarti ir išsidalinti turtą pagal savo poreikius.

Testamentas - tai mirusio asmens valios išraiška, kaip jis nori, kad būtų padalintas jo turtas po mirties. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise.

Kaip sutvarkyti paveldėjimo dokumentus?

Paveldimą turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog iš tiesų pagal galiojančius teisės aktus palikimo reikalus tvarko notaras, kuriam priskirta paveldėjimo teritorija, kurioje gyveno miręs asmuo. Tačiau kitose vietovėse gyvenantys įpėdiniai gali perkelti paveldėjimo bylą į bet kurį kitą notaro biurą, kuris jiems patogus.

Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.

Paveldėjimo teisės liudijimas - oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas pateikus savo asmens dokumentą ir nuosavybės teisę į palikėjui priklausiusį turtą patvirtinančius dokumentus, t.y. registrų centro pažymą ar išrašą, įrodantį, jog turtas priklausė velioniui.

Jie įprasta tvarka išduodami praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Neturėdamas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, asmuo negalės disponuoti paveldėtu turtu, pvz., jo parduoti, įkeisti, dovanoti. Tik turint tokį liudijimą yra užregistruojamos naujojo savininko turtinės teisės ir asmuo įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu.

Dokumentų tvarkymo kaina priklauso nuo turto vertės. Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų.

Mokesčiai paveldėjus būstą

Svarbus etapas - mokesčiai paveldėjus būstą:

• Notaro mokesčiai: notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
• VMI mokesčiai: šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės), jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst.

Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš šių turto vertės nustatymo būdų. Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą.

Jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.

Komunaliniai mokesčiai paveldėjimo laikotarpiu

Net jei bute tris mėnesius niekas negyvens, mokesčius už komunalines paslaugas paveldėtojui teks sumokėti. Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėjos Stasės Kvederienės teigimu, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta jokių išlygų, kad vienam žmogui mirus, o tikėtinam paveldėtojui dar netapus teisėtu savininku, nebūtų skaičiuojamas mokestis už paslaugas.

Namo bendro naudojimo objektai, bendrosios namo konstrukcijos turi būti nuolat prižiūrimos, už tai skaičiuojami administravimo, techninės priežiūros mokesčiai. Už paslaugas, pavyzdžiui, šaltą vandenį, mokama pagal skaitiklio parodymus. Jei vandens nenaudojote, už jį ir nemokėsite, o administravimo ir priežiūros išlaidas apmokėti reikės.

Alternatyvos nemokėti už komunalines paslaugas

• Dujos: laikinai ar visam laikui galima sustabdyti ir pastoviosios dujų tarifo dalies, kuri padengia dujų saugojimo, transportavimo ir kitus su tuo susijusius kaštus, mokėjimą.
• Vanduo: jei planuojate, kad paslauga bus nesinaudojama ilgiau negu mėnesį, vandens tiekimą galima laikinai sustabdyti.
• Šiluma: šilumos tiekėjams (o jų sąskaitos neretai pačios didžiausios) irgi teks susimokėti, nes „gyvatuką“ ar radiatorių atjungti iš esmės yra sudėtinga.

Delspinigiai

Jei abejojate, ar turtą paveldėsite jūs, ir nuspręsite, kad vėliau, tapęs savininku, sumokėsite per tuos kelis mėnesius susikaupusią skolą, bent jau delspinigių mokėti nereikės. Administratoriams rekomenduojama neskaičiuoti delspinigių už nesumokėtus mokesčius, kol nėra sutvarkyti paveldėjimo dokumentai.

Alternatyva - atsisakyti paveldėjimo

Jei paveldėtojas galvoja, kad skola labai didelė, jis gali bet kada atsisakyti paveldėjimo. Jei abejojate dėl paveldėjimo priėmimo, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku.

Santuoka ir paveldėjimas

Tai reiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą ar jo dalį vienu iš šių atvejų:

• pirma, tai numatyta mirusiojo testamente;
• antra, sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą, ir
• trečia, testamentas nėra sudarytas, dėl to pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.

Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.

Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.

Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.

Įpėdinių eilės pagal įstatymą

Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Šoninė giminystės linija yra tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio (brolių ir seserų, pusbrolių ir pusseserių, dėdžių arba tetų ir sūnėnų arba dukterėčių ir t.t.).

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.

• Pirmos eilės įpėdiniai. Pirmajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo vaikai, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taip pat ir vaikai, gimę po palikėjo mirties.
• Antros eilės įpėdiniai. Antrajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai).
• Trečios eilės įpėdiniai.
• Ketvirtos eilės įpėdiniai. Ketvirtajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
• Penktos eilės įpėdiniai. Penktajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
• Šeštos eilės įpėdiniai. Šeštajai įpėdinių eilei yra priskiriami palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Įpėdinių giminystės ryšį su palikėjų nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #namo #savininkas #numires