Teisingas patalpų vėdinimas: kaip tai veikia ir kodėl tai svarbu

Siekiant užtikrinti nuolat cirkuliuojantį švarų orą ir komfortabilią jo temperatūrą savo namuose, vien investicijos į kokybišką vėdinimo sistemą nepakanka. Norint užtikrinti kokybišką patalpų vėdinimą, vis dažniau naujos statybos namuose įrengiamos profesionalios vėdinimo sistemos, leidžiančios užtikrinti reguliarią oro kaitą, neprarandant namuose esančios šilumos.

Taigi, kaip tinkamai išsirinkti vėdinimo sistemą, sukuriant pilnavertį vėdinimą namų aplinkoje? Viskas labai paprasta: teisingas vėdinimas - tai jūsų puikios savijautos ir komforto garantas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia teisingas patalpų vėdinimas, kokie yra jo privalumai ir kaip jį įgyvendinti savo namuose.

Kodėl svarbu tinkamai vėdinti patalpas?

Šiuolaikiniai pastatai paprastai pasižymi gera šilumos izoliacija ir sandarumu, todėl patalpų viduje teršalai kaupiasi gana greitai. Patalpose, kuriose mes būname, yra daug sveikatai pavojingų medžiagų: rodono dalelių, pelėsinių grybelių, statybinių ir apdailos medžiagų dalelių, valymo priemonių, gyvūnų išskiriamų kvapų.

Anksčiau per nesandarius senus langus veržėsi lauko oras, kuris, susimaišęs su šiltu oru, kylančiu nuo šildymo prietaisų, vėdino patalpas. Dabar, kai namai statomi vis sandaresni iš šiltesni, vėdinimas tiesiog būtinas.

Pagrindiniai rodikliai, kad patalpos vėdinamos nepakankamai, yra rasojantys langai, pelėsiai, blogas miegas ir nemalonus kvapas. Tikrai daugelis esate susidūrę su šia problema. Visų šių veiksnių išvengti padeda priverstinė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu.

Patalpų tipai ir vėdinimo poreikiai

Kiekvienas būstas turi skirtingas patalpas, kurioms reikalingas skirtingas vėdinimas:

• Virtuvė: Tai patalpa, kurioje generuojama drėgmė ir dideli kiekiai kvapų. Priklausomai nuo virtuvėje praleisto laiko, išskiriamas drėgmės kiekis gali siekti 5 litrus per parą.
• Sanmazgai: Tai patalpos, kuriose visada yra padidintas kiekis drėgmės ir šilumos, o ši sąjunga padidina tikimybę, kad patalpoje užsiveis grybeliai ir pelėsiai. Drėgmės išskyrimas šiose patalpose siekia iki 10 litrų per parą.
• Miegamieji: Tai patalpos, kuriose žmonės po sunkios darbo dienos gali ramiai pailsėti. Bet ramus poilsis ir kokybiškas miegas neįmanomi be šviežio oro. Nevėdinamame miegamajame kambaryje jau maždaug po dviejų valandų miego oras tampa užterštas ir netinkamas kvėpuoti, nes žmogus kvėpuodamas išskiria drėgmę ir didelį kiekį CO2 (anglies dioksido).
• Svetainė, valgomasis: Tai patalpa, kurioje mes ilsimės, žiūrime televozorių arba tiesiog vakarieniaujame su šeima. Dažniausiai šioje patalpoje būna du ar daugiau žmonių, tad ir CO2 koncentracija kyla greitai, nes darbingoje būsenoje žmogui reikia apie 15m³ oro per valandą.
• Sandėliai, drabužinės ir kitos pagalbinės patalpos: Čia dažniausiai laikome įvairius daiktus, drabužius, kurie gali kaupti drėgmę ir išskirti kitus kvapus ar dulkes.

Taigi, kiekvienai patalpai reikalingas individualus vėdinimo sprendimas, atsižvelgiant į jos paskirtį ir joje esančius teršalus.

Vėdinimo sistemos tipai

Yra keletas būdų, kaip vėdinti patalpas:

• Langų atidarymas: Darinėdami langus, tinkamą oro kokybę patalpose galime užtikrinti tik tuo momentu, kai langai atidaryti. Tuo pačiu įleisdami šaltą lauko orą, atvėsiname patalpas, palanges nuolat tenka valyti nuo lauko dulkių, į vidų patenka gatvės ar kaimynų vakarėlio triukšmas taip pat į kambarius priskrenda musių ir uodų.
• Natūrali ventiliacija: Tai būdas, kai oras iš patalpų šalinamas išmūrytais ventiliacijos kanalais. Jei namas sandarus, oro apytaka yra labai lėta. Kaip daugelis naujakurių įsitikino - tai neefektyvus vėdinimo būdas.
• Priverstinis vėdinimas (rekuperacija): Tai vėdinimo būdas, kai oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų rekuperatoriaus pagalba. Šis vėdinimo būdas garantuoja tinkamą oro kokybę patalpose, užkertą kelią pelėsių ir kondensato susidarymui.

Šiuo metu pažangiausi ir efektyviausi yra plokšteliniai rekuperatoriai. Juos naudojant, šilumogrąžos efektyvumas siekia iki 95%. Dėl to patalpų šildymo kaštai sumažėja iki 40 procentų. Tikriausiai daugelis sutiks su tuo, kad priverstinis vėdinimas - pranašiausias būdas vėdinti kambarį, butą ar namą.

Rekuperacinės sistemos įrengimo etapai

Vėdinimo sistemos montavimui reikalingi paruošiamieji darbai pradedami dar gerokai anksčiau nei tuomet, kai rekuperacinė sistema atsiduria ant lubų ir sienų. Norint užtikrinti aukščiausią vėdinimo sistemos veikimo rezultatą, veiksmai turi būti atliekami iš eilės, o nuosekliam patalpų įvertinimui reikalingi duomenys - neprieštarauti vieni kitiems.

1. Techninių niuansų įvertinimas: Tam, kad kokybiškai sumontuota rekuperacinė sistema duotų norimą rezultatą, dar prieš rengiant jos projektą būtina visapusiškai įvertinti techninius pastato niuansus bei šilumos, drėgmės, teršalų išsiskyrimą patalpoje, kurioje planuojama montuoti rekuperatorių.

Tik įvertinus pastato padėtį, apsaugą nuo vėjo, pastato šilumines, orinio sandarumo, architektūrines bei konstrukcines ypatybes, galima pereiti prie patalpų, kurias planuojama vėdinti, panaudos įvertinimo, kurį galite atlikti ir patys. Nesunku suprasti, jog orą naudoja žmonės, o ne kvadratiniai metrai, todėl būtina atkreipti dėmesį į patalpomis nuolat besinaudojančių žmonių skaičių bei tai, kokiomis veiklomis jie patalpose užsiims.

Remiantis bendromis rekomendacijomis, patalpose oras turėtų visiškai pasikeisti bent vieną kartą per 3 valandas, nepaisant patalpų dydžio. Žinant realią patalpų panaudą, nesunkiai apskaičiuosite, kaip dažnai ir koks oro kiekis patalpose turėtų būti pakeičiamas švariu, iš lauko atkeliaujančiu oru.

2. Vėdinimo sistemos projektavimas: Nors ne retu atveju įsirenginėjant vėdinimo sistemas bandoma sutaupyti vėdinimo sistemos projekto sąskaita, patalpose įrengiamas nepakankamas arba perteklinis vėdinimas dažniausiai sukelia ne mažai papildomų nuostolių. Taigi, tam kad vėdinimo sistemos projektas konkrečiam pastatui būtų parengtas, o vėliau įgyvendintas tinkamai, jo rengimą bei išpildymą rekomenduojame patikėti tik savo sritį gerai išmanantiems specialistams.

Tam, kad vėdinimo sistemos projektavimas vėliau atneštų norimus rezultatus, ją reikėtų suprojektuoti taip, kad sistemos oro srautai galėtų būti sukonfigūruoti tinkamai. Bogai suprojektavus vėdinimo sistemą ir taip apribojant tinkamos konfigūracijos galimybes, vėdinimo sistema veiks garsiai, išaugs ir jos elektos energijos sąnaudos.

3. Rekuperatoriaus vietos parinkimas: Nusprendus įsirengti rekuperatorių savo namuose, rekomenduojame ypač gerai apsvarstyti jo vietą ir, esant galimybei, jį įsirengti atskirose patalpose. Tai - paprasčiausias būdas garantuoti maksimalią rekuperacinės sistemos skleidžiamo garso izoliaciją, užtikrinant, jog namuose įrengto rekuperatoriaus garsas netrukdys nei darbui, nei poilsiui.

Bene pagrindinis reikalavimas, kurį turi atitikti patalpos, kad jose būtų galima įrengti rekuperacinę sistemą - nuolat jose besilaikanti, ne žemesnė nei 15° C temperatūra. Todėl, jei rekuperacinei sistemai sugalvojote skirti vietos garaže ar palėpėje, visų pirma, įsitikinkite, kad šiose patalpose nuolatinė temperatūra nebūtų per žema.

4. Ortakių montavimas: Vienas baigiamųjų, tačiau ne mažiau svarbių vėdinimo sistemos montavimo etapų - ortakių montavimas. Nepriklausomai nuo būsto dydžio, oro padavimo ortakiai turi būti montuojami visuose miegamuosiuose (pagrindiniame miegamajame reikėtų rinktis didesnį oro srautą galinčius generuoti prietaisus). Siekiant itin efektyvios oro kaitos, oro padavimo ortakiai turėtų būti montuojami ir svetainėje bei virtuvėje.

Kalbant apie oro ištraukimo ortakius, šiuos būtina įsirengti vonioje, tambure, koridoriuje, spintoje ir virtuvėje.

5. Vėdinimo sistemos balansavimas: Teisingai sumontavus ortakius ir pakabinus rekuperacinę sistemą bei galutinai sumontavus difuzorius, galima pradėti vėdinimo sistemos balansavimą. Atliekant šį darbą užtikrinama, jog oro padavimo ir ištraukimo srautai patalpose sutaps, nes kitu atveju patalpos bus vėdinamos netinkamai - tiekiamo oro temperatūra bus neteisinga ir stipriai mažės pačios vėdinimo sistemos naudingumas.

Verta žinoti, jog rekuperatoriaus balansavimas yra atliekamas anemometro pagalba, kuris leidžia greitai ir tiksliai nustatyti oro įleidimo ir išleidimo angomis keliaujančius oro srautus.

Priverstinio vėdinimo privalumai

Atsakant į klausimą, kada verta turėti priverstinį vėdinimą ir kada ne, galime sau atsakyti paprastai: neturint šviežio oro ir gero mikroklimato, mes negalėsime gerai išsimiegoti, jausimės pavargę, būsime nedarbingi darbe, neatsikratysime nemalonių kvapų, nepašalinsime susikaupusios perteklinės drėgmės, dėl kurios atsiranda pelėsis ir dar daugybė nemalonių padarinių.

Labai svarbu žinoti priverstinio vėdinimo skirtumus. Iš esmės priverstinis vėdinimas yra ir oro ištraukimas su paprastais ventiliatoriais iš sanitarinio mazgo ir virtuvės, tačiau taip išmetamas šiltas oras į lauką, o į pastatą per namo nesandarias konstrukcijas patenka lauke esantis oras, o šaltuoju metu - šaltas, kuris sušyla nuo šildymo sistemos. Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kurio pagalba panaudojamas šiltas išmetamas lauk patalpų oras, taip sušildydamas paimamą lauko orą, kuris vėliau tiekiamas į patalpas.

Toks oro patekimas į patalpas užtikrina patalpose vėdinimą su šilumos atgavimu. Skirtingai nuo rekuperatoriaus modelio ir tipo, ektyvumas gali svyruoti nuo 50% iki 98%, svarbu pasirinkti kiek galima didesnio efektyvumo įrenginį.

Įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą svarbu, kad visas vėdinimas vyktų tik per jį. Dažna klaida -voniose, tualeto patalpose statyti paprastus ventiliatorius ir taip šilčiausią orą ir tuo pačiu pinigus „išmesti“ laukan.

Triukšmo mažinimas vėdinimo sistemose

Žemiau - aiški projektavimo logika: ką daryti, kad vėdinimas būtų tylus ne „popieriuje“, o realybėje.

• Triukšmas auga, kai sistema dirba arti maksimumo. Jei įrenginys parenkamas „ant ribos“, realybėje jis dažnai bus sukamas aukštesniais sūkiais, kad kompensuotų pasipriešinimą ortakiuose.
• Dažniausia tylaus vėdinimo taisyklė: geriau didesni ortakiai ir mažesni greičiai nei mažesni ortakiai ir didesni greičiai.
• Garso slopintuvas (ar akustiniai sprendimai ortakiuose) yra normalus, o ne „prabangus“ elementas.
• Slopintuvas neišspręs problemos, jei sistema „užsmaugta“ ir oro greičiai per dideli.
• Vibracijos dažnai girdimos kaip „ūžimas“, net jei oro srautas pats savaime nėra didelis.
• Net idealiai suprojektuoti ortakiai triukšmaus, jei galiniai elementai (difuzoriai, grotelės) parinkti neteisingai.
• Balansavimas yra privalomas: jei vienoje šakoje per didelis oro kiekis, ten ir atsiras triukšmas.
• Automatika padeda palaikyti komfortą: mažesni srautai naktį, režimai pagal CO₂ ar drėgmę, teisingas „boost“ tik tada, kai reikia.

Jei norite tylos be spėlionių, pradžia yra teisingas projektas ir sureguliavimas.

Efektyvumo matavimas ir priežiūra

Šiuo metu Europoje yra keletas normų, pagal kurias yra matuojamas bei deklaruojamas rekuperatorių efektyvumas. Testas yra atliekamas subalansuotiems įrenginiams. Tiekiamo oro masinis debitas turi skirtis ne daugiau nei 3% nuo šalinamo.

Jeigu rekuperatorius naudojamas pagal gamintojų reikalavimus priežiūra nesudėtinga - tereikia kartą ar du per metus pasikeisti oro filtrus (dėl kartų, kas kiek laiko jie keičiami priklauso ir iš kur padarytas lauko oro paėmimas, nes jei namas yra prie gatvės ar vietoje, kur užterštumas yra didesnis, gali tekti pasikeisti ir dažniau).

Šiuolaikiniai rekuperatoriai kuriami tokie, kad išlaidos juos eksplotuojant būtų kiek įmanoma mažesnės, tad svarbu žinoti, kiek ji kainuos ir išlaikyti. Rekomenduojama rekuperatoriaus neišjunginėti, užtektų sumažinti tuo metu oro kiekius (tuo pačiu mažėja ir el. sąnaudos).

Dažniausiai užduodami klausimai

Klausimas: Planuojame tame pačiame kambaryje daryti tiek oro padavimą, tiek ir ištraukimą. Ar tai yra geras sprendimas, turint omenyje oro cirkuliaciją, triukšmą ir pan.?

Atsakymas: Šiuolaikinėse sistemose, kurios montuojamos gyvenamosios paskirties patalpose, nereikia vesti oro ištraukimo iš miegamųjų patalpų. Oras tiekiamas miegamos patalpoms, kitoms gyvenamos patalpoms, traukiamas iš vonios ir tualetų patalpų, drabužinių, tambūro, virtuvės zonos. Jei gyvenamosiose patalpose įrenginėsime oro padavimą ir ištraukimą, sistemos ir rekuperatoriaus našumas turi gerokai didėti, o tai duoda papildomą triukšmingumą, papildomas sąnaudos dėl perteklinio vėdinimo. Tuo pačiu žiemos sąlygomis, esant šildymo sezonui, galite skųstis per maža santykine oro drėgme patalpose.

Sprendžiant vėdinimo klausimą gyvenamuose namuose, oro tiekimas projektuojamas į gyvenamuosius kambarius (svetainė, miegamasis, darbo kambarys), o oro šalinimas vykdomas iš pagalbinių patalpų (virtuvė, vonia, tualetas, drabužinė ar sandėliukas). Tokiu būdu užtikrinamas teisingas oro judėjimas iš švarių patalpų link labiau užterštų.

Triukšmo mažinimo klausimas gali būti sprendžiamas parenkant patį vėdinimo įrenginį bei papildomomis priemonėmis - triukšmo slopintuvais, akustiniais ortakiais ar interfoniniais akustiniais žiedais.

Oro cirkuliacija priklauso ne tik nuo šio sprendimo, bet ir kokie bus panaudoti oro išleidėjai. Triukšmą galima kontroliuoti - parinkus tinkamus triukšmo slopintuvus nuslopinti iki norimo lygio.

tags: #teisingas #patalpu #vedinimas