Statant namą, svarbu pasirinkti tinkamas sienų ir grindų medžiagas, nes nuo jų priklauso namo energinis efektyvumas, ilgaamžiškumas ir komfortas. Pamatų įrengimas reikalauja didelės atsakomybės, tačiau tinkamas sienų tipo parinkimas yra ne mažiau svarbus darbas. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias medžiagas, naudojamas sienų ir grindų statybai, jų privalumus ir trūkumus, taip pat patarimus, kaip tinkamai apšiltinti pamatus ir grindis.
Sienų medžiagos
Lietuvoje namų statybai paprastai pasirenkamos sienos iš plytų arba iš blokelių. Jie gaminami iš įvairių medžiagų - kai kurios naudotos šimtmečius ir nuo seno žinomos kaip patikimos, kitos, nors ir naujoviškos, tačiau pasižymi statytojui labai patraukliomis savybėmis. Gyvenamojo namo sienų mūrijime naudojamos plytos arba blokeliai. Tiesa, pastarieji gali būti ir klijuojami tarpusavyje.
Statybos projekto rengimo metu reikia atsižvelgti į būsimus poreikius bei numatyti kokio tvirtumo pamatus montuosite, kadangi sienoms statyti skirtos medžiagos skiriasi ne tik savo šilumos laidumo savybėmis, tačiau ir svoriu. Dažniausiai pamatai daromi taip, kad vėliau galėtų atlaikyti didesnes apkrovas nei praktiškai jiems teks laikyti.
Plytos
Plytų pranašumas prieš blokelius - dėl sąlyginai nedidelių išmatavimų, jas galima dėlioti įvairiai, tarkime, ant išilgai sumūrytų plytų eilės dėti skersai suguldytų plytų eilę. Plytas galima naudoti ir fasadui, ir konstrukcijai, kuomet iš blokelių sumūrytai sienai reikalinga išorės apdaila.
Blokeliai
Blokeliai savo savybėmis nuo plytų skiriasi keliais aspektais. Visų pirmą, sunaudojama mažiau skiedinio, nes reikia mažiau siūlių - blokelio konstrukcijoje esančios įlaidos, leidžia apsiriboti tik horizontaliomis siūlėmis, t. y. blokeliai, kurie eilėje yra greta, nėra jungiami skiedinio. Renkantis medžiagas reikėtų atsižvelgti ir į jų atsparumą gniuždymui - kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo sienos galės atlaikyti didesnes apkrovas.
„Privačiam vieno aukšto namui galbūt visai nereikės didelio stiprumo. Tačiau jei namas bus trijų aukštų, konstrukcijos apkrovos gali būti pakankamai didelės, dar galime pridėti žiemą susikaupiantį sniegą, todėl reikia skaičiuoti, ar panaudoti blokelius galima, ar ne. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jei pertvara vidinė, ji neneš jokios apkrovos, todėl ją galima daryti iš silpnesnės medžiagos.
Keraminės plytos ir blokeliai
Tradicinės šimtmečius naudojamos keraminės plytos ir modernūs keraminiai blokeliai pasižymi mažomis deformacijomis, kurios atsiranda dėl drėgmės ar temperatūros.
Silikatinės plytos
Kita tradiciškai populiari sienų mūrijimo medžiaga - silikatinės plytos. Jų pasirinkimas yra gana ekonomiškas sprendimas, ši medžiaga nedegi, plytas galima naudoti tiek laikančiųjų konstrukcijų statybai, tiek apdailai. Ši medžiaga atspari šalčiui ir gali pasiekti didelį stiprį gniuždant.
Akytojo betono blokeliai
Ieškant šiuolaikinių sprendimų, nemažai statytojų pasirenka akytojo betono blokelius (dar klasifikuojamus kaip dujų silikato blokeliai). Įrengiant vienasluoksnes sienas, mūrijant patartina siūles daryti kuo mažesnes arba blokus klijuoti. Labai svarbu, kad akytojo betono sluoksnyje nesikauptų drėgmė. Šio tipo blokeliai gana gerai praleidžia vandens garus, tad ir išorinį sluoksnis turėtų būti laidus garams bei nepraleisti lietaus vandens.
Keramzito blokeliai
Iš keramzito blokelių statomi mažaaukščiai gyvenamieji namai. Blokeliai paprastai klojami dviem eilėmis, viduje paliekant trečdalio blokelio pločio tarpą. Šiuos blokelius yra lengviau apdirbti nei keraminius, be to tikslūs parametrai reiškia mažesnius standartinių blokelių nuokrypius. Iš keramzito blokelių sumūrytos sienos vėliau nereikia gruntuoti.
Gipso blokeliai
Tose namo vietose, kuriose nereikalingos dideles apkrovas atlaikančiose medžiagos, tarkime, statant pertvaras, galima naudoti gipso blokelius.
Apdailos medžiagos
Reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios medžiagos tiks tiek apdailai, tiek konstrukcijai, kitos tik konstrukcijai, tačiau ne apdailai. „Tarkime silikatinėmis plytomis galima išmūryti sienas ir palikti, jos turi mažas įmirkio savybes. Klinkerio plytos taip pat, tik jomis reikėtų daryti apdailą. Tačiau blokeliais apdailos paprastai niekas nedaro. Iš principo galima naudoti ir juos, bet klausimas dėl estetinio vaizdo - ar jis tenkins vartotojo poreikius. Tačiau keramzitiniai, dujų silikato, keraminiai blokeliai tam nėra pritaikyti. Apdailos medžiagos visada turi tam tikrą atsparumą įmirkiui - jos nors ir sušlampa, bet vėliau tą drėgmę atiduoda.
Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis negalima naudoti skylėtų plytų. Lietuvoje dar yra tarybiniais metais statytų namų su tokių plytų fasadu - į tarpus patenka vanduo, šaldamas jis plečiasi ir plytos skylinėja.
Mūrijimo darbai
Prieš pradedant darbus reikėtų atsižvelgti į blokelių gamintojo rekomendacijas. Pirmiausia tarp pamato ir sienos reikėtų įrengti hidroizoliaciją, kad kapiliarinė drėgmė iš apačios neeitų viršun. Tiesiai ant pamato niekada nemūrijama. Tuomet pradedami mūrijimo darbai. Pirmiausia mūrijami kampai. Priklausomai nuo medžiagos, pasirenkamas aukštis, kurį reikės sumūryti kampuose, prieš pradedant mūryti eiles.
„Tarkime plytų daug sumūryti negalima, nes konstrukcija pradeda slinkti. Dažniausiai sumūrijama iki maždaug 1,2 aukščio. Tai dar priklauso nuo to, kokie tarpai tarp pertvarų - kuo storesnė pertvara, tuo aukštesnę kampo konstrukciją galima mūryti. Tuomet įtempiami siūlai tarp kampų ir mūrijamos eilės“, - pasakoja pašnekovas.
Mūrijant taip pat svarbu atsižvelgti į sienos aukštį. Pasiekus tam tikrą eilę, dirbti tampa mažiau patogu ir sparta gali sulėtėti. Kad to būtų išvengta, įrengiami pastoliai. Mūrijant ar montuojant blokelius, reikėtų siekti, kad kiekviena mūrijama plyta perdengtų eilėje prieš tai atsiradusias „siūles“, t. y. viršutinė plyta tam tikra dalimi dengtų bent dvi plytas apačioje.
Mūrijimo tipas priklauso nuo konstrukcijos - perdengimas gali būti pusė plytos, 1/3 plytos, ar kitas namo projekte numatytas atstumas.Tarpai tarp plytų iškart užpildomi skiediniu - taip mūras tampa monolitišku. Sudėjus pirmą eilę, konstrukciją reikėtų armuoti - dedamas armavimo tinklelis, kurio akutės yra 5 cm x 5 cm.
„Blokeliai armuojami dažniau, nes jų „surišimas“ gali būti ne toks stiprus. Tarkime, plytas galima „rišti“ įvairia kryptimi, ką tik labai retai galima daryti su blokeliais dėl jų išmatavimų. Be abejo, lyjant mūryti nereikėtų. Pabaigus darbus, mūrą reikėtų uždengti plėvele, kad nesikauptų drėgmė. Mūrijant žiemą naudojamas specialus šalčiui atsparus skiedinys su cheminiais priedais, kuris neleidžia sušalti besikaupiančiam vandeniui.
Iš esmės mūrinimas blokeliais ir plytomis labai nesiskiria, tačiau blokeliai turi vieną ypatybę, kuri skiria juos nuo plytų. Du mūrininkai ir vienas pagalbinis darbininkas, mūrindami sienas 120 kvadratinių metrų ploto namui, gali tokį darbą atlikti per pora savaičių. Pasak pašnekovo, mūryti blokeliais yra pigiau nei silikatinėmis plytomis. Kubinio metro kaina gali skirtis maždaug 30-40%, skaičiuojant darbo kainą, kadangi medžiagų kaina yra panaši.
Sienų šiltinimas
Mūrines sienas būtina šiltinti. „Paprastai statyboje naudojamos dvi medžiagos - mineralinė vata arba polistireninis putplastis. Vartotojas pats pasirenka, ko jam reikia, visų pirmiausia, kokio fasado. Fasadai yra dviejų tipų: ventiliuojami arba tinkuojami. Tinkuojamuose fasaduose nėra oro tarpo ir apdaila liečiasi su izoliacija. Įrengiant ventiliuojamą fasadą tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnių yra oro tarpas. Į jį patenka oras iš lauko, kuris vėdina oro tarpe atsirandančius vandens garus ir kondensatą.
Ventiliuojamose sistemose taip pat naudojama pluoštinis sluoksnis: akmens vata, akmens ar stiklo pluoštas bei kitos medžiagos. Apšildomo fasado sluoksnis susideda iš tokiems fasadams skirtos apšiltinimo vatos, difuzinės vėjo izoliacinės plėvelės bei apdailos medžiagų arba didelio tankio vatos su atitinkamais parametrais. Jei sienos fasadas nebus tinkuojamas, reikia įrengti tarpą tarp šilumos izoliacijos.
„Tinkuojamo fasado atveju pigiau būtų įrengti apšiltinimą su polistireniniu putplasčiu, nors sparčiai augant jo kainai rinkoje, greitai nebus skirtumo, ar apšiltinimą įrengti iš putplasčio, ar mineralinės vatos. Anksčiau vata kainavo beveik dvigubai brangiau, tačiau dabar kainos praktiškai išsilygino. Vienintelis dalykas, tai darbas - dirbti su putplasčiu yra kur kas lengviau nei su vata. Tačiau vata yra nedegi, tad gaisro atveju, vata trukdo ugniai plisti, nes ji neduos ugniai plėstis. Polistireninis putplastis kitaip - iš pradžių pradeda lydytis, o pasiekęs aukštą temperatūrą gali palaikyti ugnį. jis pats yra degi medžiaga.
Renkantis apšiltinimą reikėtų žiūrėti į konkrečias savybes, kadangi ta pati medžiaga gali skirtis skirtingais ypatumais, tarkime, tankumu. „Tas pats polistireninis putplastis yra įvairių rūšių. Tarkime, standartinis, kuris yra populiariausias, ir neoporas. Neoporas yra tamsus, į jo sudėtį įdedama grafito, varža yra geresnė už paprastą polistireninį putplastį, todėl ir medžiagos sluoksnį galima dėti plonesnį. Jo kaina yra didesnė, tačiau jeigu norima ploniau, tačiau šilčiau, šis variantas yra labai geras. Mineralinės vatos šiluminė varža yra panaši, bet šilumos laidumo koeficientas gali būti mažesnis nei neoporo. Dėl to, norint pasiekti tokį patį efektą, reikėtų dėti, kiek storesnį jos sluoksnį, tarkime, jei tomis pačiomis sąlygomis polistireniniam putplasčiui reikia dėti 10 mm, vatai reikėtų 12 mm”, - teigia B.
Vėliau lieka sienų apdaila. Tokių sienų apdailai naudojamas plytų mūras, medinės arba plastikinės dailylentės, lakštinės medžiagos, sieną galima ir tinkuoti.
Mediena
Dėl savo jaukumo, ilgaamžiškumo, natūralumo ir draugiškumo gamtai, mediena visuomet buvo naudojama interjere ir eksterjere. Kuriam laikui ją buvo nukonkuravęs stiklas ir metalas, bet pastarųjų metų tendencijos rodo, kad mediena tiek namų viduje, tiek išorėje vėl populiarėja tarp vertinančių šią medžiagą dėl aukščiau išvardintų savybių. Be to, ji net nesirengia nukonkuruoti kitų Jūsų mėgstamų medžiagų.
7 priežastys, kodėl amerikiečiai renkasi medinius namus | Kodėl amerikiečiai renkasi medinius namus
Fasadas - tai pirma, ką pamato žvelgiantieji į namą. Jis kuria patį pirmąjį įspūdį, o kas nenorėtų, jog jis būtų geras arba bent jau toks, kuris atitiktų tai, ką iš tiesų nori savo namais pasakyti šeimininkai. Norint, kad namas išsiskirtų iš kitų nebūtinos milžiniškos investicijos. Svarbiausia čia vaidmenį atlieka detalės.
Tikra vertybė šiais laikais rasti pirkinį, kuris būtų madingas ir praktiškas. Dar sunkiau rasti tokį, kuris būtų ir ekologiškas, ir ilgaamžis. Būtent toks yra juodai pilkšvos spalvos medžio plastiko kompozitas (70 % termiškai apdorotos medienos pluoštas ir 30 % aukštos kokybės, perdirbtas polipropilenas.).
Medienos patvarumas ir ilgaamžiškumas yra tai, kas turėtų būti svarbiausias rodiklis renkantis medieną, nesvarbu, kam ji būtų skirta - vidinei ar išorinei namo apdailai, terasai, balkonui ar lieptui. Aišku, nuo kenkėjų ir temperatūrų pokyčių labiausiai nukenčia fasadas ir visa kita, kas yra po atviru dangumi.
Galbūt lėčiau nei norėtume, bet vis dėlto pamažu šaltojo sezono pilkumą keičia pavasarinės spalvos. Orui ir žemei pradėjus kvepėti pavasariu, vis daugiau savo laisvo laiko norisi praleisti lauke gaudant pirmuosius saulės spindulius. Kvietimus į teatrus ir uždarus pramogų parkus keičia pasiūlymai pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, o jei pasidėti - tai kavinės arba namų terasoje.
Kamštis
Pristatome dar vieną protingą ir ekologišką medžiagą su kuria susiduriame ragaudami kiek prabangesnį vyną ar šampaną. Tai iš kamštinio ąžuolo pagamintas kamštis. Nesumaišykite šio tradicinio kamščio su presuotais ir sintetiniais pakaitalais, kurie, būdami pigesni, pamažu išstumia iš rinkos kamštinio ąžuolo kamščius.
Bambukas
Taip, nustebsite, bet vis labiau pasaulyje populiarėjantis bambukas yra ne medis, o žolė, kuri per dieną gali paaugti net 1 metrą ir yra greičiausiai augantis augalas planetoje. Bambuko medienai pagaminti yra naudojami sumedėję žolės stiebai, kurių skersmuo neretai siekia iki 30 cm ir išauga iki 40 cm aukščio.
Durisol blokeliai
DMi 17/12: Išorės sienų statyba iš DMi 17/12 Durisol blokelio, tai analogiškas produktas kitų tipų blokeliams, kai papildomai reikia šiltinti fasadą, bet skirtingai nuo kitų medžiagų DMi 17/12 blokelis pasižymi didesniu atsparumu gniuždymui, nes į vidų pilamas sunkusis betonas, kuris perima visas stogo ir perdangos apkrovas į pamatus. Betono branduolys yra Durisol medžiagos viduje, dėl ko sienos paviršius yra šiltas. Priklausomai nuo apšiltinimo pasirinkimo, tokia siena "kvėpuoja" - t.y. praleidžia vandens garus į išorę. Visos sienos konstruktyvas yra vientisas, siena ir sąramos iš tos pačios medžiagos, nereikia daryti monolitinio žiedo.
DSs 37,5/12 neo1: Išorės sienų statyba iš DSs 37,5/12 Durisol blokelio, kai papildomai nereikia šiltinti fasado. DSs 37,5/12 Durisol blokelis pasižymi didesniu atsparumu gniuždymui, nes į vidų pilamas sunkusis betonas, kuris perima visas stogo ir perdangos apkrovas į pamatus. Betono branduolys yra Durisol medžiagos viduje, dėl ko sienos paviršius yra šiltas. Sienos šiluminė varža 5,15 m2K/W be papildomo šiltinimo, tokia siena "kvėpuoja" - t.y. praleidžia vandens garus į išorę. Tai populiariausias statybos būdas iš Durisol blokelių Lietuvoje.
Statyba iš šiltojo DSs 37,2/12 Durisol blokelio leidžia išvengti sezoniškumo, kai objekto statyba susiduria su žiema - turime iš karto šiltas išorės sienas, todėl galime vykdyti vidaus įrengimo darbus, ko negalėtume daryti turėdami šaltas lauko sienas ir dėl oro sąlygu negalėdami apšiltinti fasado. Visos sienos konstruktyvas yra vientisas, siena ir sąramos iš tos pačios medžiagos, nereikia daryti monolitinio žiedo. Į siena lengva tvirtinti įvairius daiktus, net ir labai sunkius.
Šis blokelis leidžia maksimaliai pastatyti pastato išorines sienos kurios "Kvėpuoja", todėl sienos visada išlieka sausos, o tuo pačiu ir šiltos, nepriklausomai nuo ekspoatacijos. Naudojant DSs 37,5/12 Durisol blokelį, galime lengviausiu būdu pastatyti lauko sienas pagal "Pasyvaus" namo reikalavimus, apšiltinus 15 cm neoporu arba 20 cm akmens vata gauname išorinės sienos varžą 10 m2K/W.
Kuriems patinka ekologiška statyba, ir norite pasistatyti labai šiltą ir ekologišką namą, galime naudoti DSs 37,5/12 Durisol blokelį, į kurio vidų įdėta kieta Steico vata.
Grindų medžiagos
Kiekviena šeima - unikali ir nepakartojama, todėl net ir gyvenimo ritmas kiekvienuose namuose skiriasi, kaip diena ir naktis: aktyvios, laisvalaikį namuose leisti mėgstančios, dviejų asmenų ar didžiulės šeimos! Prie jūsų gyvenimo pobūdžio bei ritmo prisitaikyti gali net ir grindų danga - kaip žinoti, kokią rinktis?
Šeima, kuri praleidžia daug laiko gryname ore (sportuojant, pramogaujant ar sode) į namus automatiškai parneša daugiau purvo. Ypač, jei tai - nuosavas būstas su sodu, daržu ar gamta aplink. Tokiu atveju mūsų specialistai rekomenduoja rinktis lengviau valomą grindų dangą - bent jau prieškambaryje.
Namuose, kur nuolatos verda gyvenimas ir neretai apsilanko svečiai, norisi stilingos bei jaukios opcijos - bent jau pagrindiniame, svetainės kambaryje. Čia rinkitės medines grindis ir visai nebijokite, kad šios ilgainiui nusidėvės, susibraižys - tokia danga jūsų namams suteiks tik dar ryškesnį charakterį.
Mėgstate gaminti namuose? Tegul šis procesas būna dar malonesnis! Virtuvėje dažnas renkasi plyteles, tačiau jos būna šaltos bei gana kietos.
Pamatų ir grindų šiltinimas
Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energiškai efektyvius ar A klasės namus, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamam tokių konstrukcijų apšiltinimui.
Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:
- Tinkama pamato konstrukcija: kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma - naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
- Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga: Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
- Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis: Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.
Geriausias pasirinkimas A+ klasės namui yra plokštuminiai pamatai, o kai tokių įrengti neįmanoma - iš trijų pusių apšiltinti poliniai pamatai su minimaliais šilumos tilteliais.
Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Tokiu būdu betoninės namo konstrukcijos neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, nesusidaro šilumos tilteliai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų.
Bendrovė FINNFOAM yra sukūrusi išbaigtą sistemą plokštuminių pamatų įrengimui. Ją sudaro LB300 ir LS300 plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir F-300 plokštės grindims. Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15-20 cm storio, o grindų izoliacija - ne mažesnė kaip 30-40 cm.
Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus FINNFOAM plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis. Taip pastato perimetru nesusidaro šalčio tiltai, mažėja bendri pastato šilumos nuostoliai.
Dedant šiuos pamatus laikančiąjame betono sluoksnyje reikia įrengti ir grindinę šildymo sistemą, nes dėl gerai izoliuoto betono turime didelės terminės masės grindis, kurios įšildytos žiemą ilgai išlaiko šilumą, o vasarą atvėsusi plokštė puikiai vėsina patalpas.
Lyginant su kitais pamatais, plokštuminių pamatų sistema irengiama per 3-4 kartus trumpesnį laiką. Bet reikia nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami 4-5 darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindys, jos apšiltinamos, diegiama šildymo sistema, 2 m aplink pastatą paruošiamas gruntas būsimai trinkelių dangai. Todėl svarstant dėl plokštuminių pamatų pasirinkimo reikia įsivertinti šiuos visus darbus laiko ir pinigine prasme.”
Poliniai pamatai
Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti. Tai galima pasiekti rostverką iš trijų pusių apšiltinus pakankamu storiu ekstruzinio putplasčio (XPS).
FINNFOAM sukūrė liktinių klojinių sistemą U, kurios pagalba galima sutverti klojinį iš FINNFOAM plokščių - čia supilamas betonas, ir taip suformuojamas rostverkas. Tokiu būdu dvi darbo fazės - rostverko išliejimas ir apšiltinimas - pakeičiamos į vieną, todėl ne tik sumažėja darbo sąnaudos, bet ir nereikia nuomotis klojinių.
U sistemą sudaro apatinė plokštė UB300 (100 mm storio) ir šoninės plokštės: išorėje tvirtinama USO300 (150 mm storio) ir viduje tvirtinama USI300 (100 mm storio).
Norint dar labiau sumažinti šiluminį tiltelį galima patį polių izoliuoti iki neužšąlančio grunto (1,2 m).
Grindys ant grunto
Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Labai svarbu užtikrinti, kad abi sistemos būtų glaudžiai susijungusios ir neatsirastų šilumos tiltelis per vidinį pamato ir grindų kampą.
Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.
SIP namai
Sip namas yra statomas naudojant sip (struktūrines izoliuotas plokštės) paneles. Sip namo statyba prasideda projektavimo ir inžinerijos etapu, kuriame yra nustatomi reikiami matmenys ir paneles. Statybos vietos paruošimas prasideda nuo pamatų paruošimo.
Sienos yra sujungiamos naudojant specialias metalines sijas ir sriegius, kurie tvirtai laiko sip paneles viena prie kitos. Vienas iš sip namo privalumų yra greitas ir efektyvus statybos procesas, nes dauguma darbų yra atliekami gamykloje. Namo statyba kaip ir tradicinių namų prasideda nuo pamatų klausimo.
Namams pastatytiems iš SIP technologijos sunkūs ir brangūs pamatai nereikalingi, o optimalus sprendimas yra poliniai pamatai dar vadinami gręžtiniai pamatai. SIP technologija leidžia, kad namo grindys būtų perdengtos SIP siena, todėl yra uždaromas paskutinis šalčio tiltas. Pamatai yra įrengiami per dieną, dvi, o SIP namo montavimo darbai trunka taip pat nuo vienos dienos iki kelių priklausomai nuo namo dydžio, projekto sudėtingumo.
Svarbu paminėti, kad SIP skydinius namus galima statyti ant bet kokių pamatų, tačiau, jei yra pasirinkimo galimybė, tai poliniai pamatai yra geriausias pasirinkimas. Greitas namas profesionali komanda gali užtikrinti tikslų ir efektyvų SIP plokščių montavimą jūsų namo statybai.
Visas namas yra sumontuojamas kliento vietoje. Tvirtam pastatui reikia tvirtų pamatų. Į mūsų pradinį paketą neįeina pamatai, todėl pamatus galite pasidaryti patys arba užsakyti iš mūsų. Jeigu pamatus darotės patys, tuomet pamatai turi būti įrengti prieš mums atvykstant į vietą.
Mes rekomenduojame naudoti vieną iš trijų pamatų tipų prieš statant SIP konstrukcijas. Siūlome pamatus: