Žaliūkiai - sparčiai besivystantis rajonas Šiauliuose, siūlantis įvairių nekilnojamojo turto galimybių. Rajonas patrauklus tiek ieškantiems nuosavo būsto, tiek investuotojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime Žaliūkių nekilnojamojo turto rinką, kainas, privalumus ir trūkumus.
Žaliūkių mikrorajonas Šiauliuose iš aukštai
Žaliūkių Rajono Apžvalga
Žaliūkiai yra vos 4 km automobiliu nuo Šiaulių miesto centro. Tai puiki galimybė gyventi sparčiai besivystančiame naujame kvartale, kuris yra tik keliolika minučių nutolęs nuo Šiaulių miesto centro, kur patogumai ir komfortas susilieja su ramybe bei žaluma.
Parduodami Namai Žaliūkiuose
Žaliūkiuose galima rasti įvairių namų: nuo modernių A++ klasės dvibučių iki jau pastatytų individualių namų. Kainos priklauso nuo ploto, sklypo dydžio ir įrengimo lygio.
Štai keletas pavyzdžių:
- Namas K. K., 62 m², 1 a. sklypas - 77 000 € (1 242 €/m²)
- Namas M., 44 m², 1 a. sklypas - 85 000 € (1 932 €/m²)
- Namas V., 63 m², 2 a. sklypas - 50 500 € (802 €/m²)
Parduodami Butai Žaliūkiuose
Žaliūkiuose taip pat galima rasti butų, dažniausiai naujos statybos namuose. Butai pasižymi moderniu išplanavimu ir patogumais.
Pavyzdys:
Butas Žaliūkių g., 61.94 kv.m, 2 kambariai, 3 iš 5 aukšte - 84 000 €
Šis butas yra erdvus ir šviesus, su neseniai atliktu remontu. Interjeras įrengtas klasikiniu modernizmo stiliumi, derinant rudų bei pilkų spalvų gamas. Butas parduodamas su baldais ir virtuvės įranga.
Naujas Projektas: A++ Klasės Dvibučiai Namai
Žaliūkiuose siūlomi A++ klasės, modernūs dvibučiame name esantys butai. Namo energetinė naudingumo klasė A++ ! Puiki vieta !!! Visos miesto komunikacijos !!!
Pagrindinė informacija:
- Adresas: Kražantės g. 1, Žaliūkai, Šiauliai
- Namo baigtumas 85 %
- Bendras buto plotas - 107,13 m²
- Kambarių skaičius - 4
- Sklypo plotas - ~5 arai vienam butui
- Aukštų sk. - 2
- Statybos pradžios metai - 2024 m., numatomi statybų užbaigimas 2025 m.
Namo Išplanavimas
Kiekvienas butas turi du aukštus. Pirmajame aukšte yra tambūras, pagalbinė patalpa, tualetas ir svetainė su virtuve. Antrajame aukšte yra koridorius, trys kambariai, drabužinė ir vonios kambarys.
Techninė Specifikacija
- Šildymo sistema: numatyti šilumos siurbliai oras - vanduo (įrengia pirkėjas)
- Vėdinimo sistema: numatyta rekuperacinė vėdinimo sistema
- Langai: dviejų kamerų, trijų stiklų stiklo paketas su dviem selektyviniais stiklais
- Sienos: akyto betono blokeliai, apšiltintos 250 mm polistireniniu putplasčiu
- Grindys: apšiltintos 30 cm putų polistirolo EPS100 grindinė plokštė, numatytas grindinis šildymas
- Stogas: sutapdintas, danga - prilydoma PVC danga, palikta galimybė įrengti saulės kolektorius
- Fasadas: apdailinės klinkerio plytelės ir dekoratyvinis tinkas
Komunikacijos
Yra visos patogiam gyvenimui reikalingos miesto komunikacijos:
- Miesto vandentiekis ir kanalizacija
- Elektra: 14 Kw, paskirstyta kiekvienam butui po 7 Kw galios (yra galimybė pasikelti galią)
Vieta ir Infrastruktūra
Žaliūkiai pasižymi patogiu susisiekimu su miesto centru tiek nuosavu automobiliu, tiek viešuoju transportu. Rajone yra solidi ir draugiška kaimynystė. Netoliese rasite parduotuves, darželius ir mokyklas.
Atstumai:
- Iki artimiausios parduotuvės „Elimart” - 1,3 km, LIDL - 3 km, Norfa XXL - 2,1 km, IKI- Lyra - 2,4 km, Maxima - 2,7 km.
- Iki lopšelio - darželio „Rugiagėlė“ ~ 2,1 km
- Iki Šiaulių Dainų progimnazijos 2,5 km, Šiaulių Saulės pradinės mokyklos 3 km
- Iki autobusų stotelės 1,3 km
- Iki miesto centro 4 km
Kriminalinė Praeitis
Vertinant rajono istoriją, verta paminėti, kad 1980-1990 metais Žaliūkiai buvo siejami su kriminalinėmis grupuotėmis. 1989-ųjų pavasarį „Kauno tiesa“ rašė: „Kai dailiai nuaugę, ištreniruotais raumenimis žaliūkai pareikalauja mėnesinės duoklės, ne kiekvienas užpultasis skuba garsiai piktintis, šauktis pagalbos. Kur tau! Sumoka nustatytą sumą ir tylutėliai guodžiasi viltimi, kad gal gobšuoliai pasisotins, apeis jį kitąsyk".
Tokios kalbos vėliau pasitvirtino 100 procentų.
Šiaulių apskritis Lietuvos žemėlapyje
Alternatyvi Energetika Lietuvoje
Saulės energetika Lietuvoje tampa vis populiaresnė. Saulės parkai - tai puiki investicija į ateitį, leidžianti ne tik taupyti, bet ir prisidėti prie aplinkosaugos. Apsvarstykime keletą aspektų, susijusių su saulės parkais.
Įrengtoji Galia: Nurodo, kiek energijos maksimaliai galėtų pagaminti elektrinė esant idealioms sąlygoms. Inverteriai parenkami šiek tiek mažesnės galios, o ESO matuoja perduodamos galios parametrus. Skirtumas tarp įrengtosios ir leistinosios galios nereiškia, kad parkas gamina mažiau energijos nei galėtų.
Parama ir Atsipirkimas: Kreipiantis į APVA paramos, kompensacija skaičiuojama pagal įrengtąją galią. Pasinaudojus parama, elektrinė saulės parke atsiperka maždaug per 3-5 metus.
Energijos Generavimas: Įprastai skaičiuojama, kad 1 kW galios elektrinė generuoja apie 1000 kWh per metus. Pagaminta elektros energija atiduodama į ESO tinklus „pasaugoti“ pagal pasirinktą plano mokestį.
Perteklinės Energijos Kompensavimas: Visais atvejais perteklinės energijos kiekis kaupiasi ir perkeliamas į kitus mėnesius. Apskaitinio laikotarpio pabaigoje už nesuvartotą elektros energiją galite gauti kompensaciją iš elektros energijos tiekėjo pagal sutartyje su juo numatytus įkainius. Pagamintas, bet nepanaudotas elektros energijos kiekis kaupiamas dvejus metus, o kompensacija už jį mokama lyginiais metais - 2024 m., 2026 m. ir t.
Dažniausiai Užduodami Klausimai:
- Kas įskaičiuota į saulės parko priežiūros mokestį? Ar jis nesikeis?
- Kiek kainuoja parko utilizavimas?
- Ar keičiamas elektros skaitiklis įsirengiant saulės elektrinę ant namo stogo ar įsigyjant elektrinės dalį iš nutolusio saulės parko?
- Ar nutolusios elektrinės pagamintą elektros energiją galima priskirti keliems nekilnojamo turto objektams?
Vėželių Giminės Istorija: Laiko Mašina Per Pasakojimus
Vienoje knygoje radau įdomią ir netikėtą mintį apie laiko mašiną. Toje knygoje smalsūs vaikai laiko mašina vadino ne ypatingą aparatą, o žmogų, kuris gali papasakoti apie praeityje nutikusius įvykius. Pasakojimas, tarsi laiko mašina, gali nukelti žmogų į senus laikus, ypač jei ta istorija sklinda iš lūpų į lūpas. Šią knygą prisiminiau pradėdama publikaciją apie Vėželių giminę, nuo senų laikų gyvenusią, žemę dirbusią Kakliniškių kaime ir tuo stiprinusią Lietuvos valstybę.
E. Tolimiausias giminaitis, kurį pamena Edmundas, yra prosenelis Jonas Vėželis, kuris galėjo gimti XIX amžiaus viduryje. J. Vėželis su žmona, kurios vardo Edmundas neprisimena, susilaukė dviejų vaikų Lauryno ir Onos, kuri ištekėjusi tapo Sajėtiene. Edmundo senelis Laurynas Vėželis gimė 1876 m. Tuo metu pusė Kakliniškių kaimo priklausė Gabriliavos dvarui, kurį tuomet valdė Matusevičiai.
Onos Rasutės Šakienės knygoje „Buvom“ senieji gyventojai pasakoja, kad dvarą valdė Matusevičius - Vincento Matusevičiaus, Lietuvos 1831 m. sukilimo Trakų apskrities būrio vado sūnus. Tuo metu Kakliniškės buvo dviejų - Gabriliavos ir Abromiškių - dvarų susikirtimo linijoje, todėl, pasakoja E. Edmundo senelis Laurynas į žmonas paėmė Ievą Linkevičiūtę, kilusią iš Geibonių kaimo.
Nepriklausomoje Lietuvoje vykdant žemės reformą, senelis Laurynas savo sodybą perkėlė į naujai paskirtą žemės sklypą Kakliniškėse, iš gyvenvietės į vienkiemį. Po senelio mirties tame name liko gyventi sūnūs Martynas ir Zigmas, o Edmundo tėvai šalia taip pat pasistatė namus, kuriuose vėliau gimė Edmundo brolis, savivaldybės politikas Vytautas Vėželis.
Laurynas ir Ieva ūkininkavo Kakliniškėse, dirbo 24 ha žemės, kurioje augino javus. Edmundas senelio nepamena, jis mirė1940 m, kaip rašyta mirties liudijime, nuo skilvio ligos, tačiau atmintyje išliko močiutė Ieva, gyvenusi 73 metus.
Vyriausiasis Lauryno ir Ievos sūnus, Edmundo dėdė Motiejus gimė 1900 m. Senelio brolis Aleksas, pamena Edmundas, po vedybų išsikraustė gyventi į uošvių namus. Jo istorija parodo, kokį charakterį turėjo senelis Laurynas ir kokią reikšmę jam turėjo šeimos vienybė.
Edmundo tėtis Pranas, gim. 1911 m., tarpukariu ūkininkavo ir dirbo geležinkelininku, prižiūrėdavo bėgių liniją, kuri kirtosi su partizanų keliais. Dirbti buvo pavojinga, todėl Pranas iš namų neišeidavo nepasiėmęs žibalinio žibinto. Su šiuo žibintu Praną atpažindavo tiek stribai, tiek partizanai (žaliukai).
Kitas dėdė Zigmas, prisiminė Edmundas, prasidėjus antrajai okupacijai, tarnavo rusų kariuomenėje. Kai į namus užėjo Garnizonas (rusų kariuomenės dalis, dislokuota Lietuvoje), Martynas ir Pranas pasislėpė, o Zigmą sugavo ir paėmė priverstinai į kariuomenę, kur jis Antrąjį pasaulinį karą praėjo Lietuvos divizijoje kulkosvaidininku, bet liko gyvas.
Edmundui dėdė Zigmas yra pasakojęs įdomią istoriją, kaip užėmus vokiečių apkasus, kareiviai nusprendę pasišildyti. Zigmas apkasų tuneliu judėjo ieškodamas prakurai šakelių. Taip tas šakeles berinkdamas nukeliavo iki apkasų, kuriuose akis į akį susidūrė su vokiečiu. Zigmui iš rankų šakelės iškrito, stovėjo jis negalėdamas žodžio ištarti, matyt, galvodamas, kad gyvam ištrūkti nepavyks. Tačiau vokietis nešovė, parodė, kad jis gali eiti.
Edmundo dėdė Martynas taip pat tarnavo Lietuvos kariuomenės armijoje, kai prasidėjo 1940 metų rusų okupacija. Jauniausias brolis Andrius dirbo Kaugonių geležinkelio stotyje. Artėjant fronto linijai, Vėželiai laikinai slėpėsi Geibonyse. Po darbo Andrius keliavo į Geibonis ir netikėtai šeimą ištiko nelaimė. Gal tai, kad vilkėjo darbinę uniformą, nulėmė, kad būdamas tik 24-erių ir nė nespėjęs šeimos sukurti jis baigė savo žemiškąją kelionę.
Andriaus Vėželio subadytas ir kulkos pašautas kūnas buvo rastas teritorijoje, kur dabar išsidėstę bendrijos „Šviesa“ kolektyviniai sodai. Edmundas spėja, kad dėdė galėjo būti palaikytas šnipu ar kuo kitu, todėl ir buvo nužudytas.
Edmundas pamena, kad karo ir pokario metas Vėželių šeimai buvo sunkus, kaip ir daugumai tuo metu gyvenusiųjų. Karo metais - 1943 m. Okupantams Vėželiai mokėjo duokles, turėjo atiduoti beveik viską, ką užaugindavo, o kad netektų badauti tekdavo gudrauti- slėpti gyvulius. NKVD’istai užsukdavo į kaimo gyventojų namus, tačiau net ir vaikai žinodavo, ką galima ir ko negalima sakyti nelauktiems svečiams.
Edmundas pamena, kad tėvas sovietmečiu užsidirbdavo užsiimdamas kailiadirbyste, tačiau tai, be abejonės, buvo didelė paslaptis, kuri galėjo pasibaigti tremtimi. Pirmokas Edmundas vienas namie buvo, kai į namus užsuko NKVD’istai ir klausė, kur tėvas kailius laiko. Edmundas atsakė, kad nieko nežino, nors tuo metu kaip tik ant užraugtų kailių statinės sėdėjo.
Sunkiais karo ir pokario laikais šeima laikėsi kartu ir visas negandas ištvėrė, tačiau vos perkopęs 40-etį šeimos galva susirgo, metus gulėjo ligoninėje Vilniuje. Išleisdami iš ligoninės, daktarai žadėjo, kad Pranas išgyvens daugiausiai mėnesį, tačiau liaudiškos priemonės leido vyrui sustiprėti ir išgyventi dar 7 metus. Kol Pranas sirgo, visi rūpesčiai krito ant mamos pečių. Šeima tėvo neteko, kai Edmundui buvo 13 metų.
Nors praėjo daugiau nei pusė amžiaus, Edmundo atmintyje išliko įdomių faktų, kurie padeda sudėlioti Gabriliavos dvaro žmonių gyvenimą. Edmundas pamena, kad dvaro valdytojui Matusevičiui mirus, tą dvarą valdė Norvaišos.
O. R. Šakienės knygoje rašoma, kad Gabriliavos dvarą valdė broliai Aleksiejus, Leonas ir Jonas Norvaišos. Prasidėjus neramumams dvarininkai bėgo į Kauną, o pas Vėželius šiene paslėpė knygas, sąsiuvinius. Edmundas dar mažas buvo, bet tas knygas ir sąsiuvinius vartė.
Vieną didesnių žygdarbių E. Vėželis atliko būdamas 13-metis paauglys. Tuomet buvo matuojamos Elektrėnų miesto ribos, o Edmundo brolis Pranas buvo oficialiai įsidarbinęs geodezininkų padėjėju. Tačiau Pranas neturėjo laiko darbams, nes intensyviai sportavo. Tuo metu brolį pavaduodavo Edmundas ir dalį 1960 metų vasaros praleido braidžiodamas po laukus, o kartais net plaukdamas per pelkes.
Geodezininkai ir Edmundas marių ribas žymėjo įkasdami pačių pagamintus medinius riboženklius su išdegintu herbu.
Edmundas su Vytautu pamena, kaip praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje šalia jų namo buvo tiesiamas geležinkelis. Geležinkelį tiesę kareiviai buvo mandagūs, pamena Vytautas. Nors sode dirbo, tačiau obuolių neatsiklausę nevalgė. per namą. Mama verkė, kad namą teks griauti, ir projektuotojai pasigailėjo, rusiškai tardami: „Velniop, pasuksim“. Geležinkelio linija buvo pasukta ir ėjo pro sodą, tad dalį medžių reikėjo išpjauti.
Edmundas pamena, kad tiesiant paskirstymo liniją, kareiviams teko rinktis, medį pjauti ar stulpą versti.
Vyriausiasis brolis Pranas Vėželis visuomet buvo linkęs į mokslus, didžiąją dalį laiko paskyrė sportui. Pranas įgijo sportinių žaidimų-krepšinio specialybę, treniravo Vilniaus politechnikumo, M. K. Čiurlionio mokyklos, Dailės akademijos, Medicinos mokyklos krepšinio komandas. Jis dirbo treneriu Šarūno Marčiulionio krepšinio mokykloje, atliko vienerių metų fizinio pasirengimo trenerio stažuotę „Lietuvos ryto“ krepšinio komandoje.
1990 m. Vilniaus raj., Juodšiliuose, įsteigus pirmąją lietuvišką mokyklą, Pranas Vėželis buvo paskirtas direktoriumi. Pranas Vėželis gimė 1943 m. vasario 16-ąją ir ši data visada buvo dviguba šventė. „Man ši data įrašyta širdyje. Dirbdamas kūno kultūros mokytoju M. K. Čiurlionio menų mokykloje, sporto varžybas surengdavau taip, kad finalas būtų Vasario 16-ąją. Net mano vairuotojo pažymėjimas išduotas vasario 16 dieną“, - yra pasakojęs P. Pranas Vėželis su žmona užaugino du sūnus - Marių ir Giedrių.
Mamos pagalbininkas Edmundas Vėželis po vidurinės mokyklos įstojo mokytis į Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus-elektriko specialybę. 1965 m. Edmundas pradėjo dirbti Lietuvos elektrinėje, kurioje dirbo 45 metus. Tiesa, ne iš karto pateko į norimas pareigas, tačiau buvo atkaklus ir po kelerių metų gavo elektriko-inžinieriaus darbą.
Edmundas niekada nebijojo turėti savo nuomonės ir ją išsakyti, todėl prasidėjus Atgimimui buvo kolegų pasiūlytas ir išrinktas Elektrėnų gyvenvietės tarybos deputatu 1987 m. 1990-1995 m. Edmundas buvo Kultūros, švietimo, jaunimo reikalų ir sporto komiteto nariu. Su žmona Janina Edmundas susilaukė dviejų vaikų. Sūnus Darius yra žinomas verslininkas ir kavos degustatorius, gyvena Kaune. Dukra Aurelija gyvena Vilniuje, kaip ir mama J.
Įkūrus Elektrėnų savivaldybę, V. Vėželis paskirtas Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėju, vėlesniais metais buvo šio skyriaus vyr. specialistu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vyr.
Su žmona Danute Vytautas susilaukė dviejų vaikų. Iš kairės: Vytauto žmona Danutė, dėdės Motiejaus anūkė Marija, Vytautas Vėželis, jo dukra Jurgita, dėdės Motiejaus anūkė Janina ir jos dukra Agnė, Pranas Vėželis, Edmundas Vėželis ir Vytauto sūnus Mindaugas Semeliškėse per Šv. Brolių Prano, Edmundo ir Vytauto vaikai susilaukė 10 vaikų, kurie savaip prisidės kurdami Lietuvos istoriją.
„Žalia rodyklė“: Naujausių automobilių apžvalga
Išvados
Žaliūkiai - patrauklus rajonas Šiauliuose, siūlantis įvairių nekilnojamojo turto galimybių.