Valstybinės Žemės Nuomos Įstatymas Lietuvoje: Esminiai Aspektai

Valstybinės žemės nuomos klausimai Lietuvoje yra reglamentuojami įstatymais, kurie nuolat tobulinami atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir poreikius. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai valstybinės žemės nuomos įstatymo aspektai, jo istorija ir svarbiausios nuostatos.

Įstatymo Istorija ir Chronologija

Valstybinės žemės nuomos įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. sausio 12 d. ir įsigaliojo tų pačių metų gruodžio 23 d. Įstatymas buvo ne kartą keistas ir papildytas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valstybinės žemės valdymą ir naudojimą.

Žemiau pateikiama svarbiausių įstatymo pakeitimų chronologija:

• 1995 m. birželio 13 d. - pakeista įstatymu Nr. I-941
• 1996 m. kovo 28 d. - pakeista įstatymu Nr. I-1263
• 1996 m. gegužės 16 d. - pakeista įstatymu Nr. I-1342
• 1996 m. rugsėjo 24 d. - pakeista įstatymu Nr. I-1541
• 1997 m. birželio 10 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-242
• 1997 m. birželio 26 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-314
• 1998 m. kovo 24 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-679
• 1998 m. gegužės 5 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-726
• 1999 m. liepos 7 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-1297
• 2000 m. birželio 13 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-1729
• 2000 m. birželio 27 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-1767
• 2000 m. rugpjūčio 22 d. - pakeista įstatymu Nr. VIII-1896
• 2022 06 30 įstatymu Nr.
• 2023 06 29 įstatymu Nr. XIV-2115 (TAR, 2023, Nr.
• 2023 12 14 įstatymu Nr. XIV-2338 (TAR, 2023, Nr.
• 2023 12 21 įstatymu Nr. XIV-2445 (TAR, 2023, Nr.
• 2024 10 01 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr.
• 2025 05 15 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.
• 2025 10 16 įstatymu Nr. (TAR, 2025, Nr.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 1994 m. sausio 12 d. įstatymas buvo negaliojantis.

Šie pakeitimai atspindi nuolatinį siekį optimizuoti valstybinės žemės nuomos procesus, atsižvelgiant į kintančias ekonomines ir socialines sąlygas.

Pagrindinės Įstatymo Nuostatos

Valstybinės žemės nuomos įstatymas nustato pagrindinius principus ir tvarką, kuria vadovaujantis valdoma ir naudojama valstybinė žemė. Svarbiausios nuostatos apima:

Žemės Nuomos Sutartis

Žemės nuomos sutartis sudaroma raštu. Kai žemė išnuomojama užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu jie pageidauja, sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuvių ir viena iš užsienio kalbų.

Nuomos Terminas

Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuomos Mokesčio Nustatymas

Valstybinė žemė, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukcione asmeniui, kurio pasiūlytas nuomos mokestis yra didžiausias. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, eksploatuoti ar pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.

Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.

Nuomininko Teisės ir Pareigos

Nuomininkas išsinuomotame žemės sklype negali atlikti veiksmų, kuriais būtų sunaikintas ar užteršiamas derlingasis dirvožemio sluoksnis, privalo savo lėšomis atlikti nuomotojui priklausančių melioracijos įrenginių, kelių, tiltų, kitų inžinerinių įrenginių smulkius priežiūros darbus Melioracijos įstatymo nustatyta tvarka, saugoti apsauginius, kitus želdinius, taip pat užtikrinti teritorijos aplinkosaugos reikalavimus, jeigu nuomos sutartyje nenumatyta kitaip.

Sutarties Galiojimas Pasikeitus Savininkui

Mirus žemės savininkui arba perėjus žemės nuosavybės teisei kitam savininkui, taip pat pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui.

Sutarties Nutraukimas

Žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta pasikeitus valstybinės žemės nuomotojui, privačios žemės nuomininkui, jeigu reikalavimai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą susiję su Žemės reformos ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis.

Šios nuostatos užtikrina, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviai ir atsakingai, o nuomininkų teisės būtų apsaugotos.

Valstybinės Žemės Nuomos Aukcionai

Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6-91 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis.

Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus šio straipsnio 31 dalyje nurodytas išimtis.

Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys.

Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys.

Nuomos Mokesčio Nustatymo Tvarka

Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.

Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.

Institucijos, Atsakingos Už Valstybinės Žemės Nuomą

Už valstybinės žemės nuomos administravimą atsakingos įvairios institucijos, priklausomai nuo žemės paskirties ir vietovės:

• Savivaldybių tarybos - valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
• Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas - kai valstybinės žemės sklypas yra priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
• Nacionalinė žemės tarnyba - visais kitais atvejais.

Šios institucijos užtikrina, kad valstybinė žemė būtų valdoma ir naudojama pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Valstybinės Žemės Sklypai Išnuomojami Be Aukciono

Valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami šiais atvejais:

• Ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.
• Ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis - plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą (toliau - energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
• Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.

Pirmumo Teisė

Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Savivaldybių Funkcijos

Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri savivaldybės.

Svarbu! Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Tarifai

Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi savivaldybių tarybų, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytą tvarką. Šie tarifai gali būti diferencijuojami priklausomai nuo žemės paskirties, vietovės ir kitų faktorių.

Įsiterpę Žemės Plotai

Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys.

Šis įstatymas yra svarbus žingsnis siekiant efektyviau valdyti valstybinę žemę ir užtikrinti jos racionalų naudojimą. Jis taip pat sudaro sąlygas skaidresniam ir teisingesniam žemės nuomos procesui.

tags: #valstybines #zemes #nuomos #istatymas