Laikančios kolonos namo statybai: tipai ir ypatybės

Nepaisant šiuolaikinių pastatų formų įvairovės, daugumą jų sudaro tie patys pagrindiniai konstrukcijos elementai, kiekvienas iš kurių atlieka tam tikras funkcijas. Prie pagrindinių pastato elementų galima priskirti pamatus, sienas, perdangas, atskiras atramas, stogą, pertvaras, laiptus, langus, duris.

Priklausomai nuo šių funkcijų, namo konstrukcinius elementus galima suskirstyti į tris grupes:

  1. Laikantieji - perimantys visas pastato svorio apkrovas, įskaitant atmosferinius poveikius ir pastate esančių žmonių svorį.
  2. Atitvariniai - skirstantys namą į atskirus kambarius ir erdves ir atliekantys šilumos ir garso izoliacijos funkciją, o taip pat saugantys nuo aplinkos poveikio.
  3. Kombinuotieji - atliekantys abi laikymo ir atitvėrimo funkcijas. Jie pasižymi visomis anksčiau įvardytomis savybėmis.

Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime laikančias kolonas, jų tipus ir svarbą namo statyboje.

Laikančiųjų konstrukcijų svarba

Kiekvienas pastatas turi požeminę dalį, kuri yra žemiau grunto lygio, ir antžeminę. Po žeme įrengiami pamatai ir rūsiai. Antžeminė namo dalis - tai pats namas. Požeminę nuo antžemines dalies skiria šaligatvis arba apygrinda - siauras ruožas aplink pastatą, padengtas betonu arba asfaltbetoniu. Norint nukreipti vandenį nuo pastato, apygrindai suteikiamas nedidelis skersinis nuolydis.

Sienos atskiria patalpas nuo išorinės erdvės (išorinės) arba nuo kitų patalpų (vidinės) ir taip atlieka atitvėrimo funkciją. Be to, kai kurios sienos gali laikyti ne tik savo, bet ir stogo, perdangų ir kitų statybinių elementų svorį. Sienos, kurios be savo svorio atlaiko dar ir kitų konstrukcijų svorį ir perduoda jį pamatams, yra vadinamos laikančiosiomis. Sienos, kurios remiasi į pamatus ir perduoda jiems savo masę, bet neperima kitų pastatų elementų (pvz. perdangų) svorio, vadinamos tik save laikančiomis sienomis.

Atskiromis atramomis vadinamos statramsčiai (stulpai arba kolonos), laikantys perdangas, stogą, o kartais ir sienas ir perduodantys jų apkrovas pamatams. Perdangos gali remtis tiesiai į kolonas arba į specialias sijas, išdėstytas tarp kolonų. Šios sijos ir kolonos sudaro vadinamąjį vidinį pastato karkasą.

Konstrukciniu požiūriu stogas susideda iš kelių elementų, kurie turi funkcionuoti kompleksiškai. Tie elementai yra: laikančioji konstrukcija, garo izoliacija, šilumos izoliacija, vėdinama ertmė (esant reikalui), apatinė stogo dangos konstrukcija, stogo danga. Gyvenamųjų namų šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos dažniausiai būna gegnės ir gegninės sistemos, kurios remiasi į sienas. Jeigu siena yra mūrinė - gegnių galai turi remtis į tvirtą tašą (mūrlotį), kuris tolygiai paskirsto apkrovą į mūro plotą. Mūrločiai yra išdėstyti visame pastato ilgyje.

Pagal konstrukcinę schemą gegnines sistemas galima suskirstyti į tris rūšis:

  1. Paremtinės gegninės sistemos. Jas sudaro keletas lygiagrečiai išdėstytų gegnių, apatiniais galais įremtų į mūrločius, esančius ant išorinių ir vidinių išilginių sienų. Sienoms yra perduodamos ne tik vertikalios, bet ir horizontalios apkrovos, atsirandančios dėl gegnių skėtimo, tad paremtines gegnių sistemas geriausia naudoti pastatuose su masyviomis sienomis, kurios gali tas skėtimo sukeliamas apkrovas atlaikyti.
  2. Kabamosios gegninės sistemos. Tai santvaros su skėtimą atlaikančia styga. Naudojamos tada, kai pastate nėra vidinių atramų. Kabamosios gegninės sistemos neperduoda sienai horizontalių apkrovų, todėl jas galima naudoti pastatuose su lengvomis sienomis, pvz., karkasinės konstrukcijos pastatuose.

Konstrukcinis pastato modelis priklauso nuo erdvinio sienų, kolonų, perdangų ir kitų laikančiųjų elementų, sudarančių jo karkasą, išdėstymo.

Konstrukciniai pastatų modeliai

Yra skiriami šie konstrukciniai pastatų modeliai:

  1. Modelis su laikančiosiomis sienomis (nekarkasinis), kuriame dauguma konstrukcinių elementu suderina laikymo ir atitvėrimo funkcijas.
  2. Karkasinis modelis, kuriame konstrukcijos yra aiškiai skiriamos pagal tai, kokią funkciją - laikymo arba atitvėrimo - jos atlieka. Šiuo atveju erdvinė sistema (karkasas), susidedanti iš kolonų, sijų, rygelių ir kitų elementų kartu su perdangomis perima visas apkrovas, veikiančias pastatą. Nuo išorinės aplinkos patalpas saugo išorinės sienos.
  3. Modelis su nepilnu karkasu, kuriame kartu su vidiniu karkasu, laikančios yra ir išorinės sienos.

Nekarkasiniams pastatams yra būdingos šios konstrukcinės schemos:

  1. Su išilginėmis laikančiosiomis sienomis, į kurias remiasi perdangos.
  2. Su skersinėmis laikančiosiomis sienomis, kai išorinės išilginės sienos, kurių neveikia perdangų apkrovos, laiko tik nuosavą svorį.

Konstrukcinės schemos pastatų su nepilnu karkasu yra šios:

  1. Su išilginiu rygelių išdėstymu.
  2. Su skersiniu rygelų išdėstymu.

Šiose schemose laikančios vidinės sienos yra keičiamos kolonomis ir tarp jų esančiomis pertvaromis, kas mažina sieninių medžiagų sąnaudas.

Toliau aptarsime skirtingus pamatų tipus, kurie yra svarbūs statant namą su laikančiomis kolonomis.

Pamatų tipai

Pamatais vadinama pastato požeminė konstrukcija, kurios pagrindinė funkcija - perimti visas pastato apkrovas ir perduoti jas pastato pagrindui. Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius ir ištisinius. Pastaruoju metu mažaaukščiams namams vis plačiau ima naudoti polinius pamatus.

Plokštuminis pamatas yra skirtas silpniems gruntams arba laikančios kolonos neša dideles apkrovas. Pilotiniame pasyvaus namo projekte atliekant grunto tyrimus paaiškėjo, kad gruntas yra labai sluoksniuotas, o tvirtas gruntas randasi tik 6 metruose. Todėl buvo alternatyvos kelios - daryti giliuosius pamatus arba plokštuminius pamatus.

Plokštuminis pamatas dirba kaip vientisa konstrukcija. Paprastam žmogiškam palyginimui tiktų mintis apie žmogų žengianti su batu per sniegą ar ledą (poliniai pamatai) ir žmogus turintis ant kojų plataus ploto slides (plokštuminis pamatas).

Jūs turite su plokštuminiu pamatu vienu metu ir pamatą ir pirmo aukšto grindis. Bet iš šio privalumo atsiranda ir vienas potencialus trūkumas - reikia apgalvoti kiek galima daugiau įvadų arba techninių kanalų pačiame pamate, nes po monolitinio užliejimo viso pamato daryti pakeitimus būtų sudėtinga, o gal ir nerekomenduotina nepasitarus su konstruktoriumi.

Plokštuminio pamato visa pagalvė yra tarp 30-45 cm. putopolistireno EPS markės 30 cm. - po nešančiomis sienomis ir ši storio dalis išeina už pamato (šalčio pleištas) po grindimis yra 45 cm. šiltinimo. Papildomas išlyginamasis sluoksnis su 5 cm.

Namo pamato betono kiekis yra taip pat ne perteklinių dydžių savo apimtyse. Patsai namas, be plokštuminio pamato, preliminariai sveria apie 150 tonų ir todėl karkasinio namo plokštuminio pamato brėžiniai tiktų tik kaip iliustracija, bet ne mūriniam namui statyti. Labai nemažai plokštuminių pamatų pavyzdžių internete yra statant karkasinius namus.

Pasyvus namas ir pamatai

Pasyvus namas Tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų.

Pasyvaus namo pagrindinė kryptis yra "kova" su šalčio tilteliais. Su plokštuminiu pamatu jūsų galėsite atlikti geriausiai konstrukcijos šiltinimo darbus lyginant su kitais pamatais. Plokštuminį pamatą jūs galėsite apšiltinti iš visų pusių ir net iš pamato apačios, nes dabartiniu metu egzistuoja šiltinimo medžiagos, kaip putų polistirenas, kurių markės skirtos pramoninėms grindims su didelėm apkrovomis. Panašūs sprendimai naudojami ir tiesiant keliuos, kuomet norima neprašąlančios dangos.

Jokių šildomų grindų nebus name, jos yra nereikalingos pasyvių namų grindų konstrukcijose. Išbandyta gyvai kūrenant krosnį per porą šildymo sezonų.

Pamatų tipas Privalumai Trūkumai Tinka
Juostiniai Ekonomiškas, tinka daugumai gruntų Reikalauja daugiau žemės darbų Mažaaukščiams namams
Stulpiniai Mažiau žemės darbų, tinka sudėtingam reljefui Netinka sunkiems pastatams Lengvoms konstrukcijoms
Plokštuminiai Tinka silpniems gruntams, geras šilumos izoliacija Brangesnis Pasyviems namams, silpniems gruntams

Plokštuminio pamato schema

Gelžbetoninės konstrukcijos

Gaminame gelžbetonines sijas gamybiniams, sandėliavimo, žemės ūkio pastatams su lygiu arba šlaitiniu stogu. Sijos naudojamos pastato karkaso konstrukcijai, gali būti įvairių dydžių, ilgių ir tipų.

Gaminame gelžbetonines sąramas, skirtas perdengti langų ir durų angas: laikančias (M) ir nelaikančias (MU), bei SR tipo neįtemptai armuotas gelžbetonines sąramas.

Gaminame įvairių tipų gelžbetonines kolonas, pagal individualius klientų užsakymus ir pateiktus brėžinius. Gelžbetoninės kolonos tiek vieno aukšto sandėliavimo, gamybiniams pastatams, tiek daugiaaukščių pastatų statybai, negyvenamiesiems pastatams, automobilių stovėjimo aikštelėms.

Betoniniai pamatų blokai yra skirti pastatų rūsio sienoms ir pamatams. Gaminiai atitinka aukštos kokybės reikalavimus.

Gelžbetoninės perdangos plokštės yra gaminamos įvairių išmatavimų standartinės bei nestandartinės ir pagal individualius užsakymus. Standartinis perdangos plokštės plotis 1200mm, jos gali būti siaurinamos, t.y.

Gaminame įvairių klasių betono mišinius, atsižvelgiant į projektuojamų konstrukcijų paskirtį ir naudojimo sąlygas, nepralaidžius vandeniui, atsparius šalčiui, karbonizacijai, chloridų ir sulfatų poveikiui.

Didelis šulinių žiedų matmenų pasirinkimas. Žiedai geriamo vandens šuliniams, į komplektą įeina šulinio dangtis su skyle ir mažas betoninis dangtis. Šulinių žiedai kanalizacijai, nuotekoms rinkti.

Armatūros gaminių ceche valdomomis staklėmis gaminami įvairios paskirties armatūros gaminiai. Pagal kliento pageidaujamus išmatavimus ir pateiktus brėžinius, paruošime armatūrinius tinklus betonui ir betonavimo darbams.

Galime pagaminti įvairių ilgių ištisines kolonas, bet žymiai ekonomiškiau naudoti vieno aukšto kolonas.

Statybinė mediena

Statybinė mediena yra pagrindinė medžiaga statybų sektoriuje, naudojama karkasinių namų, stogų konstrukcijų, perdangų, grindų, sienų ir laiptų statybai. Ji pasižymi patvarumu, universalumu ir ekologiškumu, todėl ji išlieka nepakeičiama vidaus ir lauko darbams.

Mūsų sandėlyje siūlome džiovintą, obliuotą ir kalibruotą statybinės medienos produkciją. Galite rinktis įvairius medienos gaminius, kurie turi įvairius matmenis, ilgis yra nuo 2000 iki 6000, plotis yra nuo 100 iki 250, aukštis yra iki 150 mm. Medienos pasirinkimas priklauso nuo projekto tipo. Pavyzdžiui, obliuota, kalibruota ar džiovinta mediena yra tinkama vidaus darbams, kur reikalingas tikslumas ir estetinė išvaizda.

Statybinė mediena ir impregnuota mediena skiriasi apdorojimo būdu ir atsparumu aplinkos poveikiui. Impregnuota statybinė mediena apdorojama cheminiais tirpalais, kurie padidina atsparumą drėgmei, puvimui, pelėsiui ir vabzdžiams. Įprasta statybinė mediena yra džiovinta, bet neimpregnuota mediena, kuri gali būti naudojama vidaus ir lauko darbams, jei sąlygos nėra ekstremalios. Medžiagos pasirinkimas turi būti pagrįstas paskirtimi. Pavyzdžiui, impregnuota statybinė mediena yra efektyvesnis pasirinkimas, kai reikalinga ilgaamžė apsauga nuo aplinkos poveikio.

Statybinė mediena yra pjautinė mediena, gaminama iš vietinės eglės ir pušies. Ji apima lentas, gegnes, murlotus, statramsčius, kolonas, skersinius, sijas ir t.t.. Šie komponentai naudojami kaip laikančiosios arba konstrukcinės statinio dalys.

Visi medienos gaminiai pristatomi per 2 - 5 darbo dienas visoje Lietuvoje. Pristatymo kaina priklauso nuo statybinės medienos matmenų ir svorio, ji automatiškai apskaičiuojama prekių krepšelyje. Pristatymo laikas skaičiuojamas nuo mokėjimo gavimo. Apie siuntos pristatymą pranešama prieš 1 dieną.

Statybinės medienos kroviniai skirstomi pagal svorį: iki 1500 kg, iki 3500 kg, iki 12 tonų. Užsakymams nuo 1000 iki 3500 kg iškrovimu tenka rūpintis patiems pirkėjams, šiai grupei nepriskirta iškrovimo paslauga. Tuo tarpu kroviniai, viršijantys 3500 kg, yra iškraunami automobilio kranu.

Skubus statybinės medienos pristatymas yra galimas, tačiau jo sąlygos ir kaina yra derinamos individualiai. Norėdami pasinaudoti paslauga turite susisiekti telefonu arba el.

Kitas asmuo gali priimti statybinę medieną, tačiau, klientas turi pateikti priimančio asmens vardą, pavardę ir telefono numerį. Taip pat rekomenduojama, kad priimantis asmuo turėtų užsakymo patvirtinimą.

Prekių ar pakuočių pažeidimai turi būti pažymėti krovinio važtaraštyje. Tiekėjas neprisiima atsakomybės už nepažymėtus pažeidimus, išskyrus atvejus, kai nustatomas gamyklinis brokas.

Neatitikimai tarp medienos kiekio ar tipo turi būti pažymėti važtaraštyje iškrovimo metu. Priešingu atveju pardavėjas neprisiima atsakomybės dėl neatitikimų.

Kilus bet kokiems klausimams ar problemoms, susijusioms su prekių kokybe ar pristatymu, nedelsiant kreipkitės el. paštu ar telefonu.

Skirtingi medienos tipai turi skirtingą paskirtį, todėl jų pasirinkimas priklauso nuo projekto reikalavimų ir aplinkos sąlygų. Impregnuota mediena yra apdorota cheminėmis medžiagomis, užtikrinanti atsparumą drėgmei, puviniui ir grybeliui. Džiovinta mediena yra sumažinto drėgnumo mediena, atspari deformacijoms.

tags: #namo #statybai #naudojamos #laikancios #kolonos