Namo Stogo Šiluminė Varža: Reikalavimai ir Optimalus Pasirinkimas

Namo apšiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti šilumos nuostolius ir užtikrinti komfortą. Vienas svarbiausių elementų - stogas, per kurį gali būti prarandama iki 25-30% šilumos, jeigu izoliacija nepakankama. Todėl tinkamas stogo apšiltinimas yra būtinas norint pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę.

Stogo Šiluminės Varžos Reikalavimai

Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 “Pastatų atitvarų šiluminė technika”. Šis reglamentas naudojamas projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus pastatus.

Pagrindinė reglamento nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties (gyvenamasis, viešosios paskirties ar pramoninis pastatas) ir pastato dydžio.

Reglamente pateikiamos visų pastato atitvarų - stogų, perdangų, grindų, sienų, langų ir durų - norminės ir leistinosios šilumos perdavimo koeficiento U vertės:

• Un - norminė atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė, W/m2K.
• Ul - leistinoji atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė W/m2K.
• Atitvaros šiluminė varža R=1/U; m2K/W.

Suprojektavus konkretų pastatą, apskaičiuojami jo norminiai šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas pastato atitvarų ploto ir norminių tų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento verčių pagal formulę:

Htn=EAi×Uni

Po to projektuojamas kiekvienos konkrečios pastato atitvaros apšiltinimas. Kiekvienos jų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis už leistinąją vertę. Rekomenduojama projektuoti atitvaras, kurių šilumos perdavimo koeficientai kuo mažiau skirtųsi nuo norminių šilumos perdavimo koeficientų verčių.

Suprojektavus visų atitvarų apšiltinimą, skaičiuojami pastato savitieji šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas konkrečių suprojektuotų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų ir jų plotų. Turime gauti pastato šilumos nuostolius, neviršijančius Htn.

Ši projektavimo metodika leidžia tam tikrose ribose keisti kiekvienos pastato atitvaros apšiltinimo lygį. Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą, negu sienas, jis gali padidinti stogo apšiltinimo storį ir sumažinti sienos apšiltinimo storį taip, kad nebūtų viršyti pastato savitieji šilumos nuostoliai. Taip pat galima koreguoti ir kitų pastato atitvarų apšiltinimą.

Kalbant konkrečiai apie stogų apšiltinimą, apšiltinimo lygis labai priklauso nuo stogo tipo.

• Jeigu apšiltinama pastogės perdanga, naudojamos pigios biriosios apšiltinimo medžiagos, rekomenduojama apšiltinti kuo storesniu sluoksniu. Šilumos perdavimo koeficientas turėtų būti 0,15-0,18 W/m2K (atitinkamai šiluminė varža - 5,5-6,5 m2K/W).
• Jeigu apšiltinamas šlaitinis stogas, naudojamos brangesnės termoizoliacinės medžiagos didinamas apšiltinimo storis mažina patalpos tūrį, todėl rekomenduojami šilumos perdavimo koeficientai yra 0,18-0,23 Wm2K (atitinkamai šiluminės varžos 4,5-5,5 m2K/W).
• Plokščiojo sutapdintojo stogo šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni, kadangi naudojamos dar brangesnės termoizoliacinės medžiagos.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad konstrukcijų varža labai svarbu, tačiau dar svarbiau tinkamas namo užsandarinimas. Net 80 proc. šilumos nuostolių patiriama per nesandarumus lubose, sienų ir lubų sandūrose, langų rėmuose. Taigi, šiltinimo efektyvumą pirmiausia lemia pastato sandarumas ir tik paskui - atitvarų šiluminė varža.

Energinio Naudingumo Klasės ir Reikalavimai

Dar prieš keletą metų B klasės energinio naudingumo namai buvo laikomi standartiniais gyvenamaisiais pastatais Lietuvoje. Tačiau laikui bėgant statybų reglamentai griežtėjo, ir nuo 2021 metų įsigaliojus A, A+ bei A++ energinio efektyvumo reikalavimams, ši klasė tapo žemesnio lygmens standartu.

Ar 2026 m. B klasės pastatas - tai energinio naudingumo lygis, apibrėžiantis vidutinį šiluminį efektyvumą. Tai reiškia, kad toks namas užtikrina pakankamą komforto lygį, tačiau energijos taupymo požiūriu jis nusileidžia A ir A+ klasės pastatams.

Pagal buvusį reglamentą STR 2.01.02:2016, B klasės pastatams taikomi konkretūs energijos vartojimo ir sandarumo rodikliai:

• Metinis energijos poreikis šildymui siekia apie 100-120 kWh/m², todėl tokio namo šildymo sąnaudos yra dvigubai didesnės nei A klasės pastato.
• Sienų šiluminė varža privalo būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K), o langų šilumos perdavimo koeficientas - U ≤ 1,3 W/m²K.
• Pastato sandarumo rodiklis n50 ≤ 3,0 1/h reiškia, kad per valandą pro nesandarumus gali pasikeisti iki trijų pastato oro tūrių.

Nepaisant to, kad B klasė oficialiai nebenaudojama naujiems projektams, ji vis dar aktuali kai kuriems statytojams. 2026 metais vis dar galima užbaigti senesnius projektus, kuriems statybos leidimai išduoti iki naujų energinio efektyvumo normų įsigaliojimo.

Nors 2026 metais naujų B klasės namų statyba faktiškai nebeleidžiama, šiai klasei priskiriami pastatai vis dar egzistuoja kaip senesnių projektų tęstiniai ar rekonstruojami objektai, kuriems leidimai išduoti iki griežtesnių reglamentų įsigaliojimo. Tokiu atveju projektui taikomi tie patys normatyvai, kurie galiojo B klasės laikotarpiu.

Šiluminė varža parodo, kiek konstrukcija sulaiko šilumą. Turi būti ne mažesnė kaip R = 4,16 (W/m²K). Bent R = 6,25 (W/m²K). Turi būti ne mažesnė kaip R = 3,25 (W/m²K). Langai ir durys B klasės name turi turėti U koeficientą iki 1,3 W/m²K, o šiuolaikiniuose A+ namuose - iki 0,9 W/m²K.

Pagal senąją metodiką, natūrali ventiliacija B klasės namuose buvo laikoma priimtinu sprendimu. Kiekvienas B klasės pastatas vis dar turi būti įtrauktas į energinių pastatų registrą, o sertifikatas galioja 10 metų.

2021 01 01 įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Tai kėlė paniką 2020 metų pabaigoje - visi skubėjo derinti projektus, kad dar spėtų į A+ traukinį. Tai kelia klausimų ir šiandien.

Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė pakeitimams nuo A iki A+. Neva tiesiog A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai).

Tačiau praktikoje matome, kad reikalavimai išties pagriežtėjo. Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Rimtas A++ klasės rekuperatorius.

PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus.

Minimalūs energiniai reikalavimai taikomi:

• naujiems statomiems pastatams (jų dalims);
• rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Iš praktikos galime pasakyti, kad kalbant apie individualius gyvenamuosius namus, dažniausiai projektuose energinė klasė nėra „užkeliama”.

Galimos išimtys:

• 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi.
• Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Kada privaloma sertifikuoti pastatą?

• Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
• Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
• Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
• Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.

A++ energinio naudingumo klasės namai yra modernių statybos standartų pavyzdys, kurių pagrindas - itin mažas energijos suvartojimas ir aukščiausio lygio šiluminis efektyvumas.

Vienas svarbiausių žingsnių norint pasiekti šį standartą - tinkamai apšiltinti stogą, nes per jį gali būti prarandama iki 25-30% šilumos. Stogas yra viena pagrindinių atitvarų, per kurią prarandama daugiausia šilumos, jeigu izoliacija nepakankama.

Norint pasiekti A energinio naudingumo klasės vertę, reikėtų šiltinti medžio vata 40 cm storiu, tuo tarpu norint pasiekti B energinio naudingumo klasės vertę - 25 cm storiu.

Per stogo šiltinimo klaidas (neužtikrinamas sandarumas) pirmiausia išryškėja šilumos praradimai. Sandarumui užtikrinti stogą papraščiausia šiltintis poliuretano putomis.

Stogo Apšiltinimo Medžiagos

Stogo apšiltinimui galima naudoti įvairias medžiagas, kurios skiriasi savo savybėmis ir kaina. Štai keletas populiariausių variantų:

1. Biri akmens vata (Knauf Supafil arba Paroc BLT): Šios medžiagos pasižymi aukštu efektyvumu, lengvu pritaikymu sunkiai prieinamoms vietoms ir sandarumu.
2. Ekovata: Pagaminta iš celiuliozės, reguliuoja drėgmę ir „kvėpuoja“.
3. Mineralinė akmens arba stiklo vata: Tai tradicinis pasirinkimas, kuris puikiai tinka šlaitinių stogų šiltinimui.
4. Poliuretano putos: Efektyviausias būdas pasiekti gerą šiluminę varžą ir sandarumą.
5. PIR plokštės: Aukštos kokybės termoizoliacinė medžiaga, pasižyminti puikiomis savybėmis.
6. Medžio plaušo vata: Ekologiškas pasirinkimas, pasižymintis geromis šiluminėmis savybėmis.

Stogo Apšiltinimo Darbai

Stogo apšiltinimas A++ klasei pasiekti reikalauja kruopštaus planavimo, tinkamų medžiagų pasirinkimo ir aukštos kokybės darbų. Naudojant efektyvias izoliacines medžiagas, tokias kaip biri akmens vata, PIR plokštės ar medžio plaušo vata, galima pasiekti reikiamą šiluminę varžą ir sandarumą.

Pagrindiniai stogo apšiltinimo etapai:

1. Garų izoliacijos įrengimas: Garo izoliacinė plėvelė dedama iš vidinės pusės, kad būtų išvengta drėgmės patekimo į izoliacinį sluoksnį.
2. Lakštinė vata: Dedama sluoksniais tarp gegnių ir ant jų.

Pavyzdys: A++ Klasės Namo Stogo Apšiltinimas

Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.

Iš vidinės pusės apšiltinimui parinkta 5cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinius tašus, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK. Iš išorinės pusės apšiltinimui parinkta 3 cm priešvėjinė akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, turi būti ne didesnis negu 0,034W/mK.

Šlaitinio stogo perdangos šiluminė varža 10,011 m2K/W.

tags: #namo #stogo #silumine #varza