Stogo konstrukcija atlieka svarbų vaidmenį norint užtikrinti pastato vientisumą ir funkcionalumą. Projektuojant ir įrengiant stogą būtina atsižvelgti į keletą veiksnių, tarp kurių vienas svarbiausių yra vandens nuvedimas. Vandens nuvedimo sistemų konstrukcija priklauso nuo numatomo įrengti stogo nuolydžio, pagal kurį stogai skirstomi į dvi kategorijas - plokščius ir šlaitinius stogus.
Šlaitinius stogus, palyginti su plokščiais stogais, paprasčiau montuoti, taip pat nuo jų lengvai nubėga vanduo ir sniegas, todėl jie tarnauja ilgiau be kapitalinio remonto. Vis dėlto siekiant sukurti estetiškai atrodančius, tačiau funkcionalius ir tvarkingus šlaitinius stogus, būtina suprasti stogo konstrukcijų bei jų įrengimo subtilybes.
Stogo nuolydis ir jo svarba
Stogo nuolydis atlieka ir praktinę, ir estetinę funkciją. Net ir plokšti stogai turi labai minimalų, neakivaizdų nuolydį, kad galėtų nutekėti vanduo. Nuo stataus šlaito stogo lietaus vanduo ar sniegas nuteka greičiau.
Stogo nuolydis dažnai žymimas laipsniais. Šlaitiniu stogu laikomas stogas, kurio nuolydis ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Nuo stogo nuolydžio kampo priklauso ir stogo dangų pasirinkimas.
Renkantis stogo dangą svarbu atminti, kad kuo statesnis nuolydis, tuo stogo paviršius geriau matomas nuo žemės. Čia svarbu atsižvelgti į tokius aspektus kaip aplinkinių namų stogo dangos, vietovė ir klimatas, o galbūt pasitarti ir su dizaineriu ar architektu.
Šlaitinių stogų tipai
Šlaitinis stogas yra vienas populiariausių stogo tipų. Šlaitinių stogų konstrukcijos skiriasi pagal šlaitų skaičių ir formą bei šlaito nuolydį. Šlaitiniai stogai įprastai įrengiami nuosavuose namuose ar kotedžuose, tačiau iš esmės jie tinka daugumai pastatų. Palyginti su plokščiais stogais, jie gali būti ne tokie efektyvūs esant dideliam sniego kiekiui arba itin stipriems vėjams.
- Vienšlaitis stogas yra populiarus ir praktiškas pasirinkimas šiuolaikinėje architektūroje dėl savo paprastumo ir ekonomiškumo. Vienintelis šlaitas palengvina vandens ir sniego nuvedimą, sumažina nuotėkio susidarymo ir žalos, susijusios su stovinčiu vandeniu, riziką.
- Dvišlaitis stogas. Prisiminkite savo pirmąjį piešinį, kuriame vaizdavote namą. Tikėtina, kad nupiešėte dvišlaitį stogą. Iš esmės tai yra trikampis, kurio pagrindas yra ant namo, o šonai kyla į viršų ir susijungia viename taške. Tai klasikinis ir universalus šlaitinio stogo tipas, mėgiamas dėl savo tvirtumo ir estetinio patrauklumo.
- Keturšlaičiai stogai ypač tinka gyvenamiesiems pastatams, jų galima rasti įvairių architektūrinių stilių namuose - nuo senovinio iki modernaus.
Šlaitinių stogų tipai
Šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų montavimas, šiltinimas iš išorės
Stogo laikančioji konstrukcija
Stogo laikančioji konstrukcija - tai kertinė stogo dalis, kuri sudaro tvirtą pagrindą kitoms stogo dalims montuoti. Kaip minėjome, dažniausiai stogo konstrukcija susideda iš gegnių, grebėstų, murlotų ir statramsčių.
Medinės konstrukcijos suteikia natūralią išvaizdą ir yra lengviau montuojamos, todėl jų kaina mažesnė. Metalinės stogo konstrukcijos yra labai tvirtos ir ilgaamžės, tačiau brangesnės už medines. Prieš montuojant metalinę stogo konstrukciją ją reikia apsaugoti nuo korozijos. Priešingai nei medines stogo konstrukcijas, metalines konstrukcijas sudėtinga pjaustyti, virinti ir montuoti, tam reikalingi specialūs įrankiai.
Vis populiarėjantis pasirinkimas vietoje tradicinės gegnių konstrukcijos yra santvarinė konstrukcija. Vienas pagrindinių jos pranašumų yra tai, kad santvarinė konstrukcija pagaminama ceche, atvežama į statybvietę ir tvirtinama prie kraigo ir murloto. Kadangi nelieka daug stogo montavimo darbų, tai yra greičiau įgyvendinamas, o kartais net ir kokybiškesnis sprendimas. Visgi santvarinė konstrukcija yra brangesnė nei tradicinių gegnių.
Santvarinėms konstrukcijoms gaminti naudojama speciali projektavo, gamybos ir montavimo technologija„MiTek“ , kuri tiksliai apskaičiuoja stogo apkrovas, sijų matmenis, tvirtinimo vietos. Tokia konstrukcija paremta ant trikampio laikančiosios galios, kuri yra didesnė nei tiesių sijų. Taip sutaupoma žaliavų ir darbo sąnaudų. Santvarinė konstrukcija naudojama įvairioms stogo formoms, ne tik dvišlaičiams stogams, kaip kad gali pasirodyti iš anksto.
Šlaitinio stogo įrengimo etapai
Universalaus atsakymo, kaip įrengti šlaitinio stogo konstrukciją, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip vietovė, klimatas, naudojamos medžiagos, planuojamas stogo nuolydis ir kita.
- Pirmiausia, prie sienų tvirtinamas murlotas.
- Prie murloto montuojamos gegnės, kurios galuose susijungia į vieną priekinę lentą.
- Difuzinė plėvelė prispaudžiama prie gegnių išilginiais grebėstais, kurie yra pralaidūs orui. Ventiliacija būtina siekiant išvengti kondensato kaupimosi.
- Ant priekinės lentos (prie kurios pritvirtintos gegnės) montuojami lietaus nuvedimo sistemų laikikliai.
- Tuomet ant pirmojo grebėsto įrengiamas laštakis, užtikrinant oro tarpą ir oro cirkuliaciją tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos.
Svarbu: Šlaitinio stogo konstrukcijas ir tvirtinimo elementus turi apskaičiuoti projektuotojai. Gegnių matmenys daugiausiai priklauso nuo gegnės ilgio ir tarpatramio pločio. Tarpas tarp gegnių - gegnių žingsnis, daromas tokio pločio, kokio pločio bus naudojama šiltinimo medžiaga.
Stogo apšiltinimas priklauso nuo to, ar planuojate palėpėjė įrengti gyvenamąją erdvę. Šlaitinio stogo šiltinimas yra svarbus procesas, kuris padeda užtikrinti energijos efektyvumą ir patalpų komfortą. Plėvelės padeda užkirsti kelią kondensatui ir drėgmės patekimui, o šiltinamosios medžiagos sulaiko šilumą ir mažina šilumos nuostolius. Dažniausiai iš vidinės pusės klojama polietileno plėvelė, kuri veikia kaip vandens garų ir oro barjeras.
Reikalavimai šlaitiniams stogams
Reikalavimai visų tipų (taip pat ir šlaitiniams) stogams įrengti apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Bendrieji reikalavimai, taikomi visų tipų stogams, yra būti atspariems atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus.
Stogų konstrukcijos turi atitikti priešgaisrinių norminių dokumentų reikalavimus, ties karnizais neturi susidaryti ledo varveklių, nuo stogo neturi kristi sniego nuošliaužos, juos turi būti saugu valyti, prižiūrėti ir remontuoti. Stogams įrengti naudojami statybos produktai neturi teršti aplinkos.
Stogai turi būti įrengti taip, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio. Stogai privalo turėti tinkamus nuolydžius lietaus vandeniui nutekėti. Stogų hidroizoliaciniams sluoksniams turi būti naudojami stogo nuolydžiui pritaikyti statybos produktai.
Vanduo nuo pastato stogo turi būti nuvestas taip, kad nepakenktų pastato konstrukcijoms, keliams, šaligatviams, greta esantiems statiniams, nedarytų žalos aplinkai. Ant stogų, kurių karnizai yra aukščiau kaip 6 m nuo žemės paviršiaus, turi būti įrengta vandens nuvedimo nuo stogo sistema.
Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus. Neleidžiama naudoti tokių statybos produktų, kurie stogų įrengimo ir eksploatavimo metu tarpusavyje sąveikaudami (dėl cheminės reakcijos, elektros korozijos, terminio poveikio, skirtingos deformacijos senėjant ir pan.) mažina vienas kito ilgalaikiškumą. Ant stogų turi būti įrengti žaibolaidžiai.
Specifiniai reikalavimai šlaitiniams stogams pagal dangą:
- Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10 laipsnių.
- Banguoto plaušacemenčio lakštais dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 7 laipsniai.
- Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25 laipsniai.
- Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50 laipsnių, turi būti tvirtinamos visos čerpės.
- Užlankais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis - 7 laipsniai. Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25 laipsniai, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais užlankais.
- Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 14 laipsnių. Profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės turi būti pritvirtinti.
Stogo dangos pasirinkimas
Stogo dangos pasirinkimui didelę įtaką turi kaina, o tam būtina žinoti stogo plotą. Apskaičiuoti dvišlaičio stogo plotą, žinant nuolydžio kampą ir stogo matmenis plane (horizontalioje projekcijoje) nėra sudėtingas uždavinys. Tačiau jam išspęsti reikia šiokių tokių trigonometrijos žinių.
Lentelėje pateiktos „c“ vertės tik kai kuriems stogo nuolydžio kampams. Jeigu reikia stogo plotą apskaičiuoti tiksliau, reiktų prisiminti matematinę kosinuso (cos) funkciją. Pavyzdžiui, kai A=4000 mm, o kampas a=20º, tai kraštinė C bus 4000/cos20º=4256 mm.
| Stogo nuolydžio kampas | "c" reikšmė |
|---|---|
| 15° | 1,035 |
| 20° | 1,064 |
| 25° | 1,103 |
| 30° | 1,155 |
| 35° | 1,221 |
| 40° | 1,305 |
| 45° | 1,414 |
Šio pavyzdžio skaičius pritaikius konkrečiai situacijai, galima labai tiksliai surasti bet kurio nesudėtingos geometrijos stogo plotą. Žinoma, skaičiuojant medžiagų kiekius taip pat reiktų prisiminti ir tai, kad reikalinga nedidelė medžiagų atsarga dėl užlaidų.
Jeigu nėra tūrinių langų, itin plačių karnizų ar kitokių išsikišusių stogo elementų, paprastai stogo dangų pardavėjai atsargai siūlo pridėti 10-15 proc.
Populiariausios stogo dangos:
- Čerpės - geros kokybės ilgalaikė danga. Jos būna įvairių formų, keraminės arba betoninės. Dažniausiai naudojamos presuotos, juostinės su užlankais ir plokščiosios juostinės.
- Skardos danga daug kartų lengvesnė nei čerpių. Anksčiau ji buvo gaminama iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skardos. Dabartinės modernios skardos dangos yra ir cinkuotos, ir padengtos polimerine danga, tad atrodo puikiai ir po keliasdešimties metų.
- Bituminės čerpės, klojamos ant kietų ir lygių paviršių. Dengiant stogą jomis, pagrindas turi būti lygus, tvirtas ir nelankstus.
Šlaitinio stogo apšiltinimas
Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tinkamai neapšiltintas dviejų aukštų individualus namas per palėpę netenka ketvirtadalio visos name prarandamos šilumos (kita dalis "išeina" pro sienas, langus ir t.t.). Tikėtina, kad Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, šie nuostoliai gali būti didesni (teigiama, kad net iki 30-35%). Todėl paprastai stogai (palėpės) šiltinami storesniu šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksniu.
Pagal STR 2.05.01:2005 "Pastatų atitvarų šiluminė technika" reikalavimus, gyvenamųjų pastatų norminė atitvaros šiluminė varža (R) turi būti ne mažesnė kaip 6,25 m2K/W.
Be abejo, rinkdamiesi šiltinimo medžiagas turime įvertinti ne tik jų kainą, izoliacines savybes, bet ir papildomas medžiagas. Be to, nevertėtų aklai pasitikėti „naujų gamintojų" siūloma produkcija, kuri neretai prasilenkia su tikrosiomis galimybėmis, neva medžiagos sukurtos taikant kosmines, nano ar kitais skambiais žodžiais pavadintas technologijas.
Pagrindinės šiltinimo medžiagų savybės:
- Deklaruojamas šilumos laidumo λD koeficiento dydis
- Laidumas vandens garams
- Degumo klasė
- Akustinės savybės
- Matmenų stabilumas
- Montavimo patogumas
Vandens nuvedimo sistema
Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai. Neorganizuotoji vandens nutekėjimo sistema leistina ne aukštesniems kaip dviejų aukštų pastatams.
Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn. Latakai įrengiami pakabinamieji, karniziniai ir nuosvyrieji.
Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.
Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5-0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Lietvamzdis susideda iš pavienių grandžių, sumaunamų viena į kitą per 50-70 mm. Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti paskaičiuoti. 1 kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm.