Kaimo Turizmo Sodybų Registravimo Tvarka Lietuvoje: Kas Svarbu Žinoti?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja turistų registravimo tvarka, reikalaujanti, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjai registruotų savo svečius Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS), pasinaudojant posisteme E. turistas. Ši naujoji tvarka kelia iššūkių, tačiau jos tikslas - modernizuoti turizmo paslaugų teikimą.

Tačiau tarp paslaugų teikėjų kyla daug klausimų ir neaiškumų dėl šios prievolės taikymo. Socialiniuose tinkluose ir įvairiuose forumuose diskutuojama, ar tikrai visi, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, privalo registruoti svečius NTIS sistemoje, ar visgi yra tam tikrų išlygų.

Vienas iš 77.lt skaitytojų pasidalijo savo nerimu: „Ketinu nuomoti keletą kambarių turistams. Girdėjau apie NTIS sistemą, bet neturiu jokios licencijos. Ar man tikrai kasdien reikės registruoti kiekvieną svečią šioje sistemoje? Bijau, kad nežinodamas pažeisiu įstatymus ir sulauksiu baudų.“ Tokie klausimai rodo, kad informacijos trūkumas ir neaiškumai kelia stresą smulkiesiems paslaugų teikėjams, kurie nori veikti teisėtai, tačiau nėra tikri dėl naujųjų reikalavimų.

Kas Privalo Registruoti Svečius NTIS Sistemoje?

Siekiant išsklaidyti abejones, 77.lt kreipėsi į Nacionalinę turizmo skatinimo agentūrą, kad išsiaiškintumėme, kas privalo kasdien registruoti savo svečius. Turizmo sektoriaus vystymo skyriaus vadovė Inga Valentonienė mielai pateikė oficialų atsakymą: „Norime patikslinti, kad turistų registravimo tvarka galioja apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims ar įmonėms, jei jie turi apgyvendinimo paslaugų licenciją, kurią išduoda VVTAT. Apgyvendinimo paslaugų teikimas būna numatytas ir įmonės nuostatuose arba registruojant verslo liudijimą ar kitą veiklos formą. Jei asmuo ar įmonė teikia apgyvendinimo paslaugas, jiems pagal įstatymą reikia gauti licenciją ir tik tuomet jie galės pildyti posistemę E. turistas (tai NTIS sistemos dalis skirta turistų registravimui). Jei butus nuomoja trumpalaikės nuomos pagrindu ir licencijos neturi, tuomet pildyti duomenų nereikia.“

Taigi, NTIS sistemoje svečius privalo registruoti tik tie paslaugų teikėjai, kurie turi oficialią apgyvendinimo paslaugų licenciją. Tie, kurie teikia trumpalaikę nuomą be jokios licencijos, šios prievolės išvengia.

Išimtys Kaimo Turizmo Sodyboms

Be to, kaimo turizmo sodyboms taikomos tam tikros išimtys. Joms nereikia atskirai, per 24 valandas, registruoti kiekvieno atvykstančio piliečio. Vietoj to, kaimo turizmo paslaugų teikėjai privalo tik kartą per mėnesį pateikti bendrą apgyvendintų Lietuvos piliečių skaičių ir bendrą nakvynių skaičių. Tačiau, kaip teigia VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova, jei sodyboje apsistoja užsienio turistai, jų duomenis reikia registruoti individualiai.

„Paskutinis turizmo įstatymo pakeitimas, kuris ir įsigalioja nuo 2025 metų sausio 1 dienos, numato išimtį kaimo turizmo paslaugų teikėjams: apgyvendintų Lietuvos piliečių atskirai registruoti nereikės, tačiau reikės ne vėliau kaip per mėnesį pateikti jų bendrą skaičių bei bendrą nakvynių skaičių. Jei kaimo turizmo teikimo vietose apgyvendinami užsienio turistai, tuomet duomenis reikės rinkti už kiekvieną suaugusį užsienio turistą.“

Apgyvendinimo Paslaugų Licencija: Kas Tai Ir Kam Jos Reikia?

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą, apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo turėti atitinkamą licenciją, kurią išduoda Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Licencijavimas taikomas tiek klasifikuojamoms (viešbučiai, moteliai, kempingai), tiek neklasifikuojamoms (kaimo turizmo sodybos, jaunimo nakvynės namai) apgyvendinimo paslaugoms.

Nors licencija yra nemokama, tačiau norint ją gauti, paslaugų teikėjas turi pateikti prašymą VVTAT ir atitikti nustatytus reikalavimus. Svarbu pažymėti, kad verslo liudijimo turėjimas ne visada reiškia, jog paslaugų teikėjas taip pat turi išsiimti apgyvendinimo paslaugų licenciją. Todėl tie, kurie teikia trumpalaikės nuomos paslaugas, turėtų pasitikrinti, ar jų veikla reikalauja licencijos, ir, jei taip, pasirūpinti jos gavimu.

Būtent licencijuoti nuomotojai privalo registruoti turistus NTIS.

Kokią Informaciją Renka NTIS?

Teigiama, jog Nacionalinė turizmo informacinė sistema (NTIS) sukurta siekiant centralizuotai rinkti duomenis apie turistus ir apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje. O jos posistemė „E. turistas“ skirta turistų registracijai.

Apgyvendinimo paslaugų teikėjai, turintys VVTAT išduotą licenciją, privalo per 24 valandas nuo svečio atvykimo įvesti jo duomenis į sistemą. Tai apima svečio vardą, pavardę, asmens dokumento numerį, jo išdavimo šalį, taip pat turisto atvykimo ir išvykimo datas. Papildomai galima rinkti informaciją apie svečio gyvenamąją vietą, kartu atvykusius nepilnamečius asmenis, kelionės tikslą, tačiau šie duomenys nėra privalomi.

Svarbu pažymėti, kad atsisakius pateikti privalomus duomenis, apgyvendinimo įstaiga turi teisę apskritai nepriimti svečio.

Siekiant palengvinti duomenų teikimo procesą, NTIS siūlo kelis būdus informacijai pateikti. Apgyvendinimo paslaugų teikėjai gali rankiniu būdu įvesti duomenis į „E. turistas“ posistemę arba integruoti savo rezervacijos sistemas su NTIS, kad duomenys būtų perduodami automatiškai. Integracija su NTIS gali padėti sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti duomenų tikslumą bei savalaikiškumą. Tačiau nepriklausomai nuo pasirinkto metodo, būtina laikytis nustatytų duomenų teikimo terminų ir reikalavimų.

NTIS apgyvendinimo įstaigų savininkai turės įvesti svečio vardą, pavardę, valstybę, kurioje išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, dokumento numerį bei atvykimo ir išvykimo datas. Papildomai verslininkai gali rinkti informaciją apie gyvenamąją vietą, kartu atvykusius nepilnamečius asmenis, kelionės tikslą, tačiau šie duomenys nebus tikrinami.

Duomenys bus renkami privaloma tvarka, o atsisakius juos pateikti, įstaiga turi teisę nepriimti svečio.

Duomenų Suvedimo Būdai

Duomenis galima suvesti įvairiais būdais: iš anksto siunčiant nuorodą turistui, registruojant atvykus, ar naudojant popierines korteles.

Informaciją apie asmenis, kuriems suteikiamos apgyvendinimo paslaugos, privalo pateikti visi apgyvendinimo paslaugų teikėjai turintys Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą atitinkamos veiklos licenciją, nepriklausomai nuo teikiamų paslaugų rūšies - tiek klasifikuojamąsias (motelio, kempingo, svečių namų, viešbučio), tiek neklasifikuojamąsias (jaunimo nakvynės namų (angl. hostel), kaimo turizmo, poilsio namų, privataus apgyvendinimo, sanatorijos apgyvendinimo, turistinio laivo apgyvendinimo, turistinės stovyklos) paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Svečiui atvykstant, jis turi pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pvz. pasą, asmens tapatybės kortelę) ir reikalingus duomenis iš dokumento. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas turi surinkti: vardą, pavardę, gimimo datą, valstybę, kuri išdavė dokumentą, dokumento numerį, atvykimo ir išvykimo datas bei kitus duomenis.

Duomenys kaupiami ir tvarkomi pagal Lietuvos įstatymus bei Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Šiuo metu tvarka supaprastinta: turistų registracijos kortelėse lieka tik būtiniausi duomenys (vardas, pavardė, gimimo data, šalis, išdavusi dokumentą).

Duomenų Saugumas

„Keliauk Lietuvoje“ atstovai tvirtina, kad sistema užtikrins duomenų saugumą, naudojant naujausius kibernetinio saugumo įrankius. Svarbu paminėti, kad daugelis verslininkų nerimauja dėl duomenų saugumo problemų ir praktinių įgyvendinimo sunkumų.

Kaip Naujoji Tvarka Veikia Praktikoje?

Kaimo turizmo sodybą turintis Vytis Štelbys nerimauja, kaip reikės dirbti. Bet nuo liepos, pačiame sezono įkarštyje, Vyčiui reikės iš kiekvieno nakvoti jo valdose liekančio žmogaus reikalauti paso ar kito asmens dokumento.

„Žmonės ateina su šakočiais rankose, su gėlėmis rankose, tai reikia tuos dalykus atiminėti ir reikalauti pasų, iš tikrųjų atmosfera labai bloga. Mūsų neatsiklausia, kur galima palengvinti, pagerinti darbą, bet kiekvieną kartą atsiranda vis kažkas naujo, kažkas ant viršaus, kad mums apsunkintų veiklą“, - piktinasi sodybos šeimininkas V. Štelbys.

Po visų paso duomenų surinkimo, Vytis privalės duomenis per 24 valandas suvesti į internetinę, Nacionalinę turizmo informacinę sistemą.

„Mes dirbam šeima: aš, žmona, padeda nepilnamečiai vaikai. Per tas 24 valandas mes dar turime ir pamiegoti, su šeima pabendrauti ir teritoriją sutvarkyti, kambarius išsivalyti. Dar vienas apynasris, apsunkinantis verslą“, - teigia V. Štelbys.

Atlikti užduoties neįmanoma, jei nėra interneto. Giedrės Rasiukienės kaimo turizmo sodyba „Angelų malūnas“, netoli Telšių, yra tokioje vietoje, kur visiškai nėra interneto ir artimiausiu metu ten jo tikrai nebus. Net telefono ryšys labai silpnas. Vien dėl interviu moteris turėjo vykti apie 100 kilometrų namo, kur yra internetas.

„Esame pateikę paraišką dėl interneto ir mums yra pažadėta 2030 metais, - teigia G. Rasiukienė ir prideda, kad ryšio nebuvimas poilsiautojams sunkumų nesukelia, - atvažiuoja šeimos su vaikais ir galim pamatyti tėvų džiugesį, kurie atvykę supranta, kad iš tikrųjų pas mus nėra interneto ir vaikai turės palikti telefonus kambariuose. Vaikai pailsi ir tėvai laimingi - vaikai nezyzia, kad jiems reikia interneto.“

Bet tai, kad sodyboje interneto nėra, reiškia, kad surinkus visų lankytojų asmens dokumentų duomenis, per parą sukelti juos į internetinę sistemą yra neįmanoma.

O kas, jei poilsiautojas nepasiėmė paso? Bet problemos kamuoja ir išmanius kaimo turizmo verslininkus. Jei į šventę kaimo turizmo sodyboje suguža šimtai žmonių kiekvieno paso patikrinimas būtų atskiro etato reikalaujantis darbas. O ką daryti, jeigu atvykęs poilsiautojas paso neturi?

„Turiu juos išvaryti. Jie (poilsiautojai - aut. past.) sako: pas mus viskas sumokėta išankstiniu pavedimu, ar turiu kviesti policiją ir sakyti: jūs pateikit man dokumentą? Mes tikriausiai privalėsim atsisakyti apgyvendinimo paslaugų regione“, - teigia G. Rasiukienė.

Šią naują tvarką incijuoja ekonomikos ir inovacijų ministerija. Valdininkai sako, kad registruoti žmones reikia tam, jog išsiaiškintume, kiek žmonių atvyksta ir kur atostogauja. Kad patiems verslininkams būtų patogiau strategiškai planuoti verslą. O savivaldybėms matyti, kurios vietovės populiarios, o kurios ne.

Pereinamasis Laikotarpis Ir Atsakomybė

Kol kas verslininkams bus taikomas pereinamasis periodas, todėl konkrečių baudų už nepateiktus ar klaidingai pateiktus duomenis nėra numatoma. „Mūsų tikslas - skatinti duomenų teikėjus užtikrinti teikiamų duomenų tikslumą ir kokybę, kas padėtų NTIS gerinti turizmo sektoriaus paslaugų efektyvumą. Administracinės atsakomybės taikymas būtų svarstomas tik kaip kraštutinė priemonė, jei pažeidimai būtų sistemingi ir rodytų piktnaudžiavimo požymius. Tokia atsakomybė numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnyje, tačiau dėl jos taikymo spręstų apgyvendinimo paslaugų teikėjus prižiūrinti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“, - atskleidžia pašnekovė.

Panaši Praktika Kitose Šalyse

Panaši turistų registravimo tvarka jau galioja kai kuriose Europos valstybėse. Bulgarijoje jau metus taikoma analogiška sistema: per 24 val. privaloma užregistruoti svečio tapatybę bendroje sistemoje. Italijoje pagal naująsias taisykles taip pat reikalaujama, kad šeimininkai asmeniškai patikrintų svečių tapatybę. Austrijoje surinkti bent vienai nakvynei atvykstančių svečių duomenis šalyje privaloma ilgą laiką. Tuo tarpu Ispanijos verslininkai skundžiasi naująja sistema, tačiau džiaugiasi, kad įstatymas įsigaliojo ne sezono metu, mat duomenų suvedimas užtrunka tris kartus ilgiau, negu anksčiau. Gausiai turistų lankomoje šalyje jau pastebimi atvejai, kuomet kelionės atšaukiamos, argumentuojant tuo, kad svečiai nenori pateikti savo duomenų. Ispanijos verslininkams, nesurinkusiems svečių duomenų gresia baudos iki 30 000 eurų.

tags: #kas #registruoja #kaimo #turizmo #sodybas