Senovės lietuviai gyveno kiek kitokiuose namuose, naudojo kitas medžiagas statybai. Panagrinėkime, kuo ypatinga statyba buvo Senovės Lietuvoje.
Medinė architektūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Miestai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ilgai buvo mediniai, iki XVIII a. pabaigos. Net didžiausiuose miestuose - sostinėje Vilniuje, „antrojoje sostinėje“ Gardine, Mogiliave, Kaune ir kt. mūriniai ar pusiau mūriniai namai buvo tik centruose, o priemiesčiuose stovėjo mediniai. Net tuometinėje Varšuvoje XVIII a. pab. mūriniai pastatai sudarė 66-75 proc., o priemiesčiuose - net 80 procentų.
Tarpinėje padėtyje tarp kaimo ir miesto buvusiuose miesteliuose, kurie dominavo LDK, mūrinėmis dažniausiai būdavo tik bažnyčios ir vienuolynai, kartais dvaro rūmai ar koks nors ūkinės paskirties statinys, pavyzdžiui, arklidės, smuklė, malūnas.
Dalis namų buvo pusiau mediniai, pusiau mūriniai, nes trūko smiltainio ir kito minkšto akmens, kokį turėjo Vakarų Europos šalys. Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro, todėl tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni. Plytų paruošimas ir statybos ne tik tęsėsi ilgiau, bet ir kainavo brangiau.
Įdomybė: XVIII a. pr. LDK mažesniuose miestuose ir miesteliuose dauguma langų būdavo popieriniai - iš riebaluose mirkyto popieriaus.
XVII a. I p. mūrinės statybos link stipriai pasistūmėjo Vilnius. Nepaisant 1610 m. gaisro padarytų nuostolių, atkarpoje nuo Žemutinės pilies iki Rotušės aikštės mūrnamiai sudarė iki 90 proc. visų namų. Jie stovėjo Rotušės aikštėje bei Vokiečių gatvėje. Daug mūrinių namų buvo Šv. Apgaulingą „mūrinio miesto vaizdą“ stiprino rezidenciniai diduomenės rūmai ir gausūs kulto statiniai.
Po XVII a. vid. tvano ekonominės krizės sąlygomis miestietiška miesto dalis atsitiesti nepajėgė. Iš 1690 m. mieste surašytų namų buvo 195 mūriniai ir 417 mediniai namai, o kur dar palaikės pirkios…
XVIII amžiaus II p. Savivaldūs ir nesavivaldūs, buvę ar ne pavietų centrais, privatūs ir valstybiniai mažesni LDK miestai buvo ir liko mediniais. Štai Upytės pavieto centre Panevėžyje ilgai nebuvo jokio mūrnamio. Pirmasis buvo pastatytas tik 1614 m., skirtas jis buvo žemės ir pilies teismo archyvui. Apie 500 Panevėžio miestelio gyventojų iki XVIII a. pab. su retomis išimtimis gyveno mediniuose, skiedromis ar šiaudais (matyt, mirkytais molyje) dengtuose namuose.
1781 metais dešiniajame Nevėžio krante, Naujajame Panevėžyje (Mikalojeve) pastatyta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia buvo medinė, tik ant aukštų mūrinių pamatų. Greta jos iškilo mūrinė dviaukštė varpinė. 1790 metais pastatyta mūrinė alinė.
Visi kiti pastatai buvo mediniai, dalis jų blogos būklės, vadinti „pirkiomis“ (lenk. Pirkia - pastatas vos su viena gyvenamąja patalpa paprastai stovėjo periferijoje, galu į gatvę. 1775 metais jų buvo apie 10 procentų.
Štai kaip 1782 m. atrodė nesuvargusi, 40 talerių įkainota vieno miestiečio sodyba, stovėjusi miesto centre, prie turgaus. Namas buvo medinis, galu į turgaus aikštę. Gyvenamajame name buvo vienas kambarys su kamara, priemene ir kepykla. Prie jo - tvartas, daržinė ir kamarėlė.
Architektūriniai ypatumai ir miestiečių namai
Architektūrinės vienovės, specialiai suprojektuotų miestiečių namų tokiuose miesteliuose būti negalėjo. Tačiau 1765-1780 m. Šiaulių miestiečiai miesto centre privalėjo statytis tik mūrinius namus, o tie, kurie neišgalėjo, medinius, tačiau su į gatvę atsuktais mūriniais fasadais.
Miesteliais besivadinusiose dar mažesnėse agrarinio pobūdžio LDK gyvenvietėse ir toliau statyti tik vieno aukšto, nepasižymintys architektūriniais ypatumais mediniai nameliai. Tokie palei pagrindinę gatvę išsidėstę XVIII a. pr. Turtingiausiųjų būstai kiek panašėjo į to meto bajorų sklypus.
Mediniame, paprastai šiaudais, rečiau skiedromis dengtame name buvo šviesusis kambarys arba seklyčia, kur stovėjo krosnis. Stengtasi seklyčioje langus įstiklinti, o dauguma langų buvo popieriniai (iš riebaluose mirkyto popieriaus).
Panašiai atrodė ir XVIII a. pab. privataus Kurtuvėnų miestelio miestiečių namai ir sodybų sklypai. XVIII amžiuje Kurtuvėnų dvaro dėka miestelyje atsirado keli mūrnamiai, dengti skiedromis. 1778 metais buvo pastatytas mūrinis Kurtuvėnų vaito namas.
1761 m. už medinio namo Kurtuvėnų miestelyje, kuriame apsigyveno žydas Abraomas, statybą sumokėta 1 667,14 auksinų. Kurtuvėnų miestelyje XVIII a. pab. atsirado keli visuomeninės paskirties statiniai: sinagoga, pirtis, kalvė.
1767 metais Kurtuvėnų pakraštyje pradėta statyti dvarą ir miestelį jungusi didžioji smuklė su užvažiuojamais namais (austerija). Austeriją sudarė smuklė su 2 svečių kambariais svečiams, virtuvė su priemene, ledainė, bravoras, rūsys ir daržinė, klojimas, nedidelės arklidės svečių arkliams, sandėlys.
Ūkiniai pastatai
Prie gyvenamojo namo dažnai būdavo tvartas, daržinė ir kamarėlė. Šie pastatai buvo būtini kasdieniam gyvenimui ir ūkininkavimui.
Tvartas buvo skirtas gyvuliams laikyti, daržinė - grūdams ir kitam derliui saugoti, o kamarėlė - įvairiems namų apyvokos daiktams ir įrankiams laikyti.
Medžiagos ir technologijos
Senovėje statybai dažniausiai naudota mediena, šiaudai ir molis. Mediena buvo pagrindinė medžiaga namų konstrukcijoms, o šiaudai ir molis naudoti stogams dengti ir sienoms tinkuoti.
Medinių namų šilumos laidumas buvo apie 5 kartus mažesnis už plytų mūro. Todėl, tinkamai neizoliavus pamatų, visi mūrnamiai šlapiu metų laiku buvo drėgni.
Pavyzdys: Sodyba šalia Upytės
Sodyba Panevėžio r.sav, Upytės sen, Tarnagalos k., Krekenavos g. Namas rąstinis 1920m. statybos-apmūritas 1977m. Bendras plotas 95,04kv/m. Patogumai vietiniai. Šildomasi kietu kūru. Vanduo iš šulinio hidroforu, yra boileris karštam vandeniui ruošti. Lauke keli ūkiniai pastatai, šulinys, šiltnamis. Yra pirtelė, garažas. Kūdra 7 arų. Daržas yra. Žemės sklypas 85,31 aro. Upytės mstl., už 0,5 km., yra maisto parduotuvės, medicinos ambulatorija, bažnyčia. Važiuoja priemiestinis autobusas.