Pandemija privertė visus permąstyti ir iš naujo susidėlioti prioritetus, ypatingai susijusius su gyvenamąja vieta. Dėl griežtų karantino ribojimų, priversti namuose ne tik leisti laisvalaikį, bet ir dirbti ar mokytis, žmonės pradėjo ieškoti alternatyvų būstui mieste. Pastebimai išaugo domėjimasis sodybomis ir sklypais.
Visiems aiškūs ir populiarūs variantai - erdvus butas daugiabučių kvartale arba individualus namas užmiestyje, gyvenamųjų namų kvartale. Besirinkdami namus žmonės dažnai neapsvarsto visų galimybių. Vienas iš paprastesnių variantų yra gyvenimas sodų bendrijoje.
Populiarumo neprarado ir sklypai sodų bendrijose: jie yra pigesni nei namų valdos sklypai, juose net supaprastinta tvarka galima statyti namą. Sodų bendrija yra juridinis asmuo, todėl nesunku suskaičiuoti, kiek jų yra aplink pagrindinius Lietuvos miestus. Pavyzdžiui, Vilniuje yra 368 sodininkų bendrijos, dar 115 yra Vilniaus rajone.
Capital Experts biuro vadovė NT brokerė Aušra Kriščiūnienė mano, kad sodų sklypų patrauklumą sąlygoja jų optimalus dydis ir išvystyta infrastruktūra. „Dalis senųjų miesto ribose esančių sodų bendrijų turi asfaltuotus privažiavimus ir visą komunikacijų paketą - miesto vandentiekį, dujas, šviesolaidinį internetą, miesto transportą”, - sako A.Kriščiūnienė.
„Soduose vis dar galima statyti namus iki 80 kv.m. neturint leidimo statybai, o tai reiškia mažesnius reikalavimus pastato energetinei klasei ir palengvintą pridavimo procesą”, - dar vieną sodo sklypo privalumą pamini NT brokerė. Anot NT brokerės A.Kriščiūnienės, šiuo metu, kai visoje rinkoje jaučiamas aktyvumas, sklypai sodų bendrijose yra gan likvidi prekė, ypač, jei jie be pastatų. Tuščiame sklype pirkėjai laisvai gali projektuoti namą ir nereikia rūpintis senų pastatų griovimu ir atliekų išvežimu.
Anot A.Kriščiūnienės, sklypus soduose noriai perka įvairaus amžiaus pirkėjai - vieniems tai įprasta kryptis, kiti turi pažįstamų ar giminaičių, gyvenančių šalia. Gyvenant pandemijos metais, kai, atrodo, bet kada gali būti suvaržyta laisvė judėti ar dirbti darbo vietoje, vis daugiau žmonių ieško sodybų ar sklypų namui statyti. Sklypai sodų bendrijose taip pat paklausos nepraranda.
Nekilnojamojo turto ekspertai teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl jau kone dešimtmetį sodų sklypai su namais yra vienas iš patraukliausių variantų, - tai gerokai pigiau nei nuosavas namas mieste ir daugiau privatumo bei gerokai mažesni mokesčiai nei daugiabutyje.
Kaip pastebi „Ober Haus“ Panevėžio skyriaus vadovas Romualdas Paulauskas, visada yra šeimų, kurios nori gyventi soduose. Vidutiniškai sodo namelis su šešių arų sklypu, priklausomai nuo vietos ir namo būklės, kainuoja apie 40-90 tūkst. litų. Savo kainą taip pat turi arti vandens telkinių esantis nekilnojamasis turtas. Dažniausiai tai būna jaunos šeimos, kurios nebijo ir gali pačios pasitvarkyti įsigytą sodo namelį. Mat labai retai toks gyvenamasis plotas būna pritaikytas gyventi žiemą ar turi visas reikiamas komunikacijas.
„Sodo namelis yra vienas iš variantų šeimai, norinčiai gyventi name, bet jo neįperkančiai ir nenorinčiai mokėti už brangų šildymą daugiabutyje. O jeigu šeimoje yra mažų vaikų, gyvenimas sode gali būti ir nepatrauklus, ypač jei nėra susisiekimo viešuoju transportu“, - Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ teigė R. Paulauskas. Aišku, yra ir kitų niuansų: kai kurios šeimos savęs net neįsivaizduoja niekur kitur nei bute, nes užvėrus jo duris nereikia rūpintis nei šildymu, nei lapų grėbimu.
Tačiau dažniausiai namų soduose besidairančios šeimos žino, koks gyvenimas jų laukia. Jeigu ieškoma pigesnio varianto, dažniausiai būna tik elektra. Tačiau įsivesti komunikacijas nėra sudėtinga. Kai kurie žmonės namus šildosi net dujomis, nors dujų įvado ir nėra: savo sklype išsikasa rezervuarus, kuriuos nuolat pripildo dujomis.
Netobulų įstatymų įkaitai „Ekrano-2“ sodininkų bendrijos pirmininkas Romas Siriūnas teigė, kad vien per šiuos metus į jų sodų bendriją atsikėlė apie dvidešimt naujų šeimų. Iš viso bendrijoje nuolat gyvena apie šimtą šeimų. Kadangi „Ąžuolas“ yra gana patogioje vietoje, netoli miesto centro, čia kasmet apsigyvena vis daugiau šeimų. Vien šiemet buvo išduota 30 leidimų parduoti sklypus su namais ir 10 leidimų pradėti statybas.
Kaip pastebi vyras, vienus į sodus atvijo vargas, kiti patys pasirinko tokį gyvenimo būdą. „Gal pigesnis gyvenimas, gal žmonės nori gyventi gamtoje - kiekvieno pasirinkimo motyvai kitokie. Tačiau galiu garantuoti, kad po metų kitų visi bėgs atgal į miestą. Mat soduose nėra inžinerinių tinklų, tad į drenažo vamzdžius subėga ne tik lietaus vanduo, bet ir visos nuotekos iš gyventojų kanalizacijos valymo įrenginių, todėl drenažas nuolat kemšasi“, - kalbėjo R. Siriūnas.
Prieš aštuonerius metus savo butą į namą sodų bendrijoje „Ekranas-2“ iškeitė ir „Pavilnio“ klinikos vadovė Sandra Navickienė. Moters teigimu, jų šeimos noras buvo turėti nuosavą namą su erdviu kiemu, tačiau namų kainos pernelyg kandžiojosi. Todėl kai pamatė puikiai įrengtą namą sode, daugiau ir neieškojo.
„Gyventi sode niekada nebuvo mūsų svajonė, bet dabar nė neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Už tokią kainą būtume galėję įpirkti tik nedidelį nesuremontuotą namelį mieste ar su daline apdaila toliau nuo miesto, o čia nusipirkome puikiai įrengtą namą su visomis komunikacijomis. Nuo namų iki darbo vos aštuoni kilometrai, tad penkiolika minučių, ir aš jau vietoje. Aišku, neturint automobilio, susisiekimas gana sudėtingas, nes autobusai į sodus kursuoja tik šiltuoju metų laiku. Kita vertus, iki Bernatonių tik du kilometrai, o kitose gyvenvietėse nėra jokio susisiekimo“, - pasakojo S. Navickienė.
Pagrindiniai Sodo Sklypų Trūkumai
Lyginant sodų bendrijose esančius sklypus su naujai įkurtais gyvenamaisiais kvartalais, į akis krenta vienas pagrindinių skirtumų - architektūrinis vientisumas. Sodų bendrijose jo nėra. „Sena apleista bakūžė, o greta naujos architektūros modernus namas”, - dalinasi A.Kriščiūnienė. Anot NT brokerės, tai nėra vienintelis trūkumas. Jos nuomone, nors sodo bendrijoje yra atvestos dujos, tikėtina, kad šildymo sezono metu dalis gyventojų taupys ir šildysis degindami pačias įvairiausias atliekas, kurios tikrai turės specifinį kvapą ir terš orą. „ „Dar viena opi problema - siauri pravažiavimo keliai, sunku prasilenkti dviem automobiliams, nėra šaligatvių. Asfaltas taip pat, jei jis yra, dažniausiai būna prastos kokybės”.
Sodininkų bendrija yra gyvenamosios paskirties sklypas, sudalintas į mažesnius sklypelius po 6-8 arus. Retais atvejais sodų bendrijose galima rasti 10 arų sklypus. Tie sodininkai, kurie nori erdvesnio sklypo yra priversti pirkti iš karto du sklypus šalia vienas kito, jei tai įmanoma. Aišku, reikia turėti omenyje, kad tai gali būti laikoma kaip du atskiri sklypai, o tai reiškia, kad reikės mokėti SB nario mokestį kaip už du atskirus sklypus. Pradėkime nuo blogų naujienų. Ribotas žemės sklypo dydis.
Sodų bendrija paprastai būna įsikūrusi kiek atokiau nuo pagrindinių kelių, o tai iš karto tampa užprogramuota problema - iki viešojo transporto stotelės reikia paeiti kelis šimtus metrų. Žiemą komunalininkų sniego valymo mašinos į tokias sodų bendrijas užsuka rečiau arba neužsuka iš viso. Taigi ir transportas turi būti padidinto pravažumo. Iki darželių ar mokyklų paprastai irgi susisiekimas nėra pats geriausias, todėl šeimai su vienu automobiliu tai gali būti rimta problema. Probleminis susisiekimas.
Sodininkų bendrijos yra sovietinės santvarkos palikimas. Principas buvo labai paprastas - žmonės gyveno mieste, o savaitgaliais ar vasarą važiavo į savo sodų bendriją, kur augino daržoves, uogas, vaismedžius. Dėl to sodo namelis yra skirtas tik laikinam gyvenimui, ne nuolatiniams. Jei norite pirkti sklypą sodų bendrijoje, toks namelis jau gali stovėti apleistas arba labai senos statybos. Kartais labiau apsimoka jį nugriauti ir statyti namą pagal šiuolaikinius reikalavimus ir technologijas. Kai kurie ryžtasi sodo namelius didinti, tačiau technologiniu požiūriu tai kur kas sudėtingesnis ir brangesnis projektas. Nedidelis sodo namelis.
Kaimynai visada gali ir padėti, ir kelti problemų. Sodų bendrijoje kaimynai greičiausiai gyvena seniau, negu jūs, ką tik atsikrausčiusieji, todėl teks taikytis prie jų, o ne atvirkščiai. Vieni kaimynai pasirodo retai. Kiti atvažiuoja savaitgaliais pašvęsti. Treti gyvena nuolatos čia jau 50 metų, augina vištas ir ožkas, kurios savo kakarinę paleidžia su pirmaisiais saulės spinduliais. Aišku, gali pasitaikyti ir užsienyje gyvenantys kaimynai, kurių nematysite keletą metų. Deja tokie nesirūpina aplinka ir tenka kovoti iš jų sklypo plintančiomis dilginėmis. Kantrybės reikės. Kaimynai.
Dažnoje sodų bendrijoje vis dar stovi lauko tualetai, nes miesto nuotekų sistemos nėra ir... nebus. Taip pat sodų bendrijas retai kada pasiekia ir centralizuotas vandentiekis, tad geriamu vandeniu teks rūpintis pačiam. Dujos taip pat retenybė, tad teks rūpintis balionais pačiam. Yra tik elektra. Taigi statantiems ar renovuojantiems namus reikės pasirūpinti vietinėmis nuotekomis, vandens gręžiniu. Nuotekos kainuoja apie 5 000 eurų + po 100 eurų išsiurbimas kasmet, jei nėra netoliese nutekančio vandens telkinio. Vandens gręžinys atsiperka gana greitai, ypač, jei šeima didelė ir planuojamas baseinas. Tiesa, internetas ne šviesolaidinis, tačiau dabar tai nėra itin didelė problema. Komunikacijos ir kanalizacijos bėdos.
Dažniausiai sodininkų bendrijos neturi išasfaltuotų kelių. Gatvės ir keliai. Tai pagrindinė sodininkų bendrijos problema. Galima inicijuoti asfaltavimą patiems, bet tai kainuoja gana nemažus pinigus - apie 40 eurų už kv. m. 100 metrų keliuko asfaltavimas kainuoti gali apie 20 000 eurų (kelio plotis - bent 5 metrai), o tai jau didelė suma. Tiesa, su valstybės dotacijomis kaina gali būti sumažinama per pusę ar dar daugiau. Tai rimta problema daugelyje sodininkų bendrijų. Kita problema - kelių valymas žiemą bei greideriavimas pavasarį ir rudenį. Viskas priklauso nuo bendruomenės aktyvumo. Jei bendruomenė neaktyvi - kelių problema yra labai opi.
Sodų bendrija buvo sukurta žmonėms, kurie gyvena mieste ir į sodų bendriją tik atvažiuoja laikinai. Dėl to čia sunkiai kuriasi kaimo bendruomenės, kurios ir atsakingos už kultūrinį gyvenimą. Dėl to sodų bendrijose nuolatos gyvenantys dažnai pripažįsta, kad "čia nėra kas veikti". Turintiems paauglių vaikų tai rimta problema, nes visa veikla yra mieste. Kultūrinis gyvenimas.
Turint sklypą sodų bendrijoje, reikia nepamiršti, kad privaloma išlaikyti įstatymo numatytus atstumus nuo pastatų ar didelių augalų iki kaimyninio sklypo ribos. Taip pat ir tveriant tvorą privalu atsižvelgti į statybų reglamente nurodytus reikalavimus dėl insoliacijos.
Teisiniai Aspektai ir Apribojimai
Sodų bendrijose esančiuose sklypuose įstatymų numatyta tvarka galima statyti tik vienbutį sodo namą, kuris realiai bus gyvenamasis. Norint statyti dvibutį, reikėtų keisti sklypo paskirtį į kitos paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. NT ekspertė džiaugiasi, kad „uždraudus sodų bendrijose vystyti sublokuotą statybą, buvo užkirstas kelias beatodairiškam tankinimui ir architektūriniam chaosui”.
Išsirinkus bet kokį nekilnojamąjį turtą, prieš paliekant rankpinigius pardavėjui, pirkėjai turi įsitikinti, kad bus įmanoma sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį. Ypatingai atidžiai situaciją reikia vertinti perkant sodo sklypą. Capital Expert biuro vadovė A.Kriščiūnienė kaip vieną iš dažniausiai sodo sklypo pirkimo-pardavimo procese pasitaikančių problemų nurodo nelegaliai pastatytus pastatus, esančius sklype. Dažnai sodo sklype yra daugiau nei vienas pastatas, tačiau įteisinti būna ne visi, o tai sudaro keblumų parduodant.
„Pasitaiko pastatų, kurių iš viso neįmanoma įregistruoti, nes pastatyti ne pagal projektą ar yra pasibaigęs leidimas statybai, o pastatas vis dar be langų”, - pasakoja A.Kriščiūnienė. NT specialistė taip pat primena, kad jei sodo sklypas yra miesto ribose, privalu turėti atliktus tikslius kadastrinius matavimus, kurių registravimas kartais užtrunka ir iki pusės metų ar net ilgiau. Atliekant kadastrinius matavimus būtina sklypo ribas suderinti su kaimyninių sklypų savininkais.
„Dažnu atveju visų kaimynų neįmanoma surasti ar kyla ginčų dėl ribų, todėl procedūros užtrunka ilgiau nei buvo planuota”, - sako A.Kriščiūnienė. „Pasitaiko ir skolų sodų bendrijoms, kurių senieji savininkai nenori mokėti, nes nesutinka dėl sumų”, o tai vėl stabdo sklypo pirkimo-pardavimo procesą ar apskritai padaro jį neįmanomu, kol nebus rastas sprendimas dėl skolos padengimo.
Gyvenimo Sodo Bendrijoje Privalumai
Sodų bendrijos atokumas turi savo pliusų ieškantiems ramybės ir galimybių pabėgti iš miesto šurmulio. Kadangi sodų bendrija įsikūrusi toliau nuo kelio, dažnai miške ar prie kokio ežero, galima sakyti, kad gaunate sklypą su gamta. Grynas oras, gamta ir ramybė.
Sodų bendrijose gyvena nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų šeimų. Tai nedidelis kaimas. Nedaug žmonių. Sodų bendrijose gyventi yra gana saugu. Dažnas palieka nerakintą automobilį, neuždarytus vartus be didesnės baimės, kad namus ras apvogtus.
Jei aplink daug nuolatos gyvenančių kaimynų, jie tikrai prižiūri, ar aplink jūsų namus neslankioja įtartini asmenys. Kartais net išeina ir paklausia, ko šie ieško, gal kuo padėti. Toks kaimyniškas rūpestis daro sodų bendriją kone saugiausia vieta gyventi. Saugos tarnyba "Kaimyn security".
Vietos pasistatyti automobilį visada yra ir jums ir jūsų svečiams. Be to visada galima pasistatyti pavėsines automobiliui jei statote šalia namo. Kadangi keliai dažniausiai neasfaltuoti, automobilių ralis ar šonaslydis irgi reti reiškiniai. Nėra parkingo problemos.
Kaimo bendruomenė yra itin didelė jėga, galinti gyvenimą sodų bendrijoje pakeisti į gerąją pusę. Kodėl šia tema kalbu? Dažnai tenka vežti NT pirkėjus į sodo bendrijas aplink Vilnių ir parodyti nedidelius ir nebrangius namelius, kainuojančius 30-80 tūkst. Eurų. Žmonės klausia - kodėl taip pigu? Sodų bendrijos NT kaina labai priklauso nuo SB dydžio ir išvystytos infrastruktūros, aktyvios bendruomenės. Jei sodų bendrija apleista, kainos labai žemos. Jei tvarkoma aplinka - kainos didėja ir artėja prie miesto individualių namų kvartalų kainų. Bendruomenė.
Ar Verta Pirkti Sklypą Sodų Bendrijoje?
Didžiausias privalumas - gyvenimas gamtos apsuptyje, galimybė pasislėpti nuo miesto šurmulio ir gerokai daugiau laisvės bei privatumo nei gyvenant daugiabutyje. Pagaliau nereikia sukti galvos, kur kieme rasti vietos pasistatyti automobiliui. Be to, ir išlaikyti namą gerokai pigiau kainuoja.
„Visos mūsų išlaidos - elektra, kurios per mėnesį išnaudojame apie 300 kilovatų. Dar maždaug tūkstantį litų kainuoja malkos ir briketai visam sezonui, priklausomai nuo žiemos šaltumo. O mokestis už vandenį ir žemę - kartą per metus. Be to, prasidėjus šildymo sezonui kokiame Rožyne gyvenantys žmonės net dūsta nuo smogo, o čia iš pradžių net galva svaigo nuo gryno oro“, - privalumus vardija S. Navickienė.
Tiesa, ji pripažino, kad didžiausia sodų bendrijų problema - itin siauri keliukai, apšvietimo ir kitos infrastruktūros nebuvimas. Tačiau viskas priklauso tik nuo pačių sodų bendrijų veiklumo. Kaip juokauja Sandra, miesto valdžia dar galėtų pasimokyti iš bendrijos, kaip prižiūrėti kelius ar tvarkyti aplinką.
„Didžiulis pliusas, kad mūsų bendrija labai veikli, iš savo lėšų tvarko kelius, prižiūri vandens bokštus ir kitą infrastruktūrą. Žiemą pas mus keliukai būna geriau nuvalyti nei mieste. Tiesa, kol kas nėra apšvietimo. Jis buvo įrengtas, bet sodų bendrijoje gyvenantys senjorai užprotestavo, mat už apšvietimą tenka mokėti visiems. Tačiau čia tik laiko klausimas, ilgainiui ir senjorai supras, kad apšvietimas reikalingas, nes jeigu kam tamsiuoju paros metu reikės pagalbos, jos gali ir nesulaukti“, - pastebi moteris.
Soduose nuolat gyvenantieji dažnai skundžiasi, kad vasaros savaitgaliais, kai suvažiuoja ne tik daržininkai ir sodininkai, bet ir norinčios švęsti kompanijos, ramybės nebūna per naktį, tačiau, S. Navickienės teigimu, tokių bėdų jų bendrijoje nekyla. „Bendrija yra nusistačiusi ramybės valandas, todėl problemų dėl triukšmo tikrai nekyla. Gyvenimas sode turi daugiau pliusų nei minusų, bet kiekviena šeima turi apsvarstyti, ar toks gyvenimas jai tiks, ar ne“, - sakė S. Navickienė.
Apibendrinant, sklypo pirkimas sodų bendrijoje gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško pigesnės alternatyvos nuosavam namui mieste, vertina gamtą ir ramybę. Tačiau svarbu atidžiai įvertinti galimus trūkumus, teisinius apribojimus ir pasiruošti papildomoms investicijoms į infrastruktūrą bei komunikacijas.

Pagrindiniai Sodo Sklypų Privalumai ir Trūkumai:
| Privalumai | Trūkumai |
|---|---|
| Žemesnė kaina | Architektūrinis netolygumas |
| Daugiau privatumo nei daugiabutyje | Galimi nelegalūs pastatai sklype |
| Mažesni mokesčiai | Siauri pravažiavimo keliai |
| Galimybė statyti namą supaprastinta tvarka (iki 80 kv.m) | Komunikacijų trūkumas (vanduo, kanalizacija, dujos) |
| Grynas oras ir gamta | Ribotas sklypo dydis |
| Saugi aplinka (aktyvūs kaimynai) | Kultūrinio gyvenimo trūkumas |
Mediniai nameliai vaikams. Kiekvienais metais vis daugiau parduodama namelių vaikams, tai įtakoja geresnė ekonominė situacija, bei gerėjantis gyveno lygis Lietuvoje. Kiekvienas parduotas namelis, padaro vieną ar kelis vaikus šeimoje laimingus.
Taigi koki namelį geriausia išsirinkti, kad jūsų vaikas ar vaikai būtų laimingi ir sužavėti dovana? Pirmiausia apžvelgsime kokie jie yra, kokie jų pliusai ir minusai ir galima tikėtis. Taigi plastikiniai nameliai yra pigiausi, jie gaminami Kinijoje ar Lenkijoje. Šių namelių galite sutikti prekybos vietose ar didesniuose statybos medžiagų parduotuvėse vaikų skyriuose. Kaip bebūtų keista, kaina yra vienintelis pliusas šio namelio. Jie yra gaminami iš prastos kokybės plastmasės, bei dažomi su prastos kokybės dažais, todėl jų tarnavimo laikas lauke, tėra keli metai. Vėliau jie praranda savo išvaizdą. Šie nameliai neturi grindų, bei yra lengvi, to dėl esant didesniam vėjui, jie yra blaškomi po kiemą ir gali būti net sulaužomi. Šio tipo nameliai tinka į sodą, ar į vaikų kambarį, ten kur jo naudojimas nedažnas, bei išvykus galima saugiai padėti kambarį.
Toliau pagal populiarumą, aukščiausią reitingą turi Mazyliopalepe.lt mediniai nameliai vaikams. Jie skirti visų amžių vaikams. Šie nameliai gaminami iš Lietuviškos medienos, dažniausiai pušies ir eglės. Impregnuoti ir padengti specialiais dažais, jie išlieka geros būklės net po dešimties metų. Kaip nebūtų keistą, už kokybę ir ilgaamžiškumą reikia mokėti, ne paslaptis, šie nameliai kainuoja šiek tiek brangiau nei plastikiniai. Bet ir gaunate daugiau, galite rinktis komplektaciją patys. Šie nameliai vaikams gali būti komplektuojami su sūpynėmis, čiuožykla, gaisrininko nusileidimo vamzdžiu, akmenų kopimo siena bei kitomis veiklomis. Nameliai atrodo estetiškai prie bet kokio sklypo išdėstymo, ar tai laikysite prie namo, ar prie tvoros, namelis stovės lyg čia buvęs.
Nesvarbu kokį namelį nupirksite vaikui ar plastikinį ar medinį, jam padovanotas namelis atrodys geriausias. Tai bus dėl to kad, kad dovanojate jam galimybę žaisti lauke ir leisti smagiai laiką su draugais. O juk taip svarbu, kad mažieji praleistu kuo daugiau laiko lauke, sportuotu ir būtų sveiki.
Jeigu gyvenate nuosavame name su nuosavu kiemu, nedvejodami rekomenduojame įsigyti medinį nameli vaikams. Žaidimas gryname ore - namelyje dar nėra niekam pakenkęs.