Švedijos būsto nuomos strategija: iššūkiai ir galimybės Lietuvai

Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų nuomojasi būstą.

Kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairių šaltinių duomenimis, būstą nuomojasi nuo 60 iki 87 procentų gyventojų, tai viena didžiausių nuomojamo būsto rinkų Europoje.

Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Danijoje tik 9 proc. daugiabučių namų butuose gyvena patys jų savininkai, likusi dalis paversta nuomojamu būstu.

Lietuvos nuomos rinka vis dar nesubalansuota.

Išsinuomoti gyvenamąjį būstą pagal sutartį ilgesniam laikui arba visam gyvenimui, kaip tai gali padaryti kiti europiečiai, Lietuvoje vis dar praktiškai neįmanoma.

Šešėlinė būsto nuomos rinka

Dažnai pasitaiko atvejų, kada butai nuomojami neoficialiai, t.y. nesudarant rašytinių nuomos sutarčių ir nemokant mokesčių valstybei.

Tokių šešėlinių nuomos santykių tyko ne vienas pavojus: būstus nuomojantys asmenys neapsaugoti nuo nuomininkų skolų, nesumokėtos nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčių, dingstančių, apgadintų daiktų, o besinuomojantys asmenys taip pat nėra saugūs, nes būsto savininkas gali juos bet kuriuo metu iškeldinti ar neįspėjęs pakelti nuomos kainą.

Labai dažnai nuomotojai nepageidauja jaunų šeimų su vaikais ar studentų.

Daugiabučio namo buto savininkas visada turi teisę neišnuomoti buto, jei pretendentas į nuomininkus jam nepatinka.

Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neapsaugo nei nuomotojų, nei nuomininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes nemokami mokesčiai į biudžetą.

Būsto nuoma iš juridinių asmenų

Dabar galiojantis gyvenamojo būsto teisinis reglamentavimas nesudaro sąlygų darniai būsto plėtrai, įskaitant ilgalaikę būsto nuomą.

2004 m. patvirtintoje Lietuvos būsto strategijoje pabrėžiama, kad Lietuvoje vis dar nėra būsto nuomos rinkos.

Todėl būsto nuoma iš juridinių asmenų galėtų tapti puikia alternatyva mažesnes pajamas gaunantiems ir negalintiems įsigyti nuosavo būsto, asmenims.

Lietuvos būsto strategijoje numatytus tikslus pasiekti numatoma 2020 m.

Tačiau iki šiol nebuvo žengta nė žingsnio tikslo link.

Strategijoje nepakankamai aiškiai apibrėžtas nuomojamo būsto modelis ir dėl to ji neįgyvendinama.

Ją būtina kuo greičiau atnaujinti.

Būsto nuomos rinką galėtų papildyti bei išplėsti juridiniai asmenys.

Iki šiol Lietuvoje nebuvo institucinių nuomotojų, kurie valdytų pavienius būstus ar ištisus nuomojamų butų pastatus, net rajonus.

Tokių rinkos dalyvių atsiradimui trukdo netobula teisinė ir mokestinė bazė.

Svarbiausi trikdžiai, kodėl nekilnojamojo turto plėtotojai šiuo metu nesiūlo prieinamo būsto nuomai yra mokestinė bazė (Pridėtinės vertės mokestis, Gyventojų pajamų mokestis, Nekilnojamojo turto mokestis) ir teisinė bazė, reglamentuojanti gyvenamojo būsto valdymą (nuomotojų ir nuomininkų teises, pareigas bei atsakomybę), taip pat ir prieinamo būsto pasiūlos aiškios politikos nebuvimas.

Paradoksalu, tačiau jei būsto nuoma užsiima fizinis asmuo - buto savininkas - jis tesumoka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą fiksuotą verslo liudijimo mokestį, kuris nepriklauso nuo jo įplaukų, gaunamų už nuomą.

Tačiau jei nekilnojamojo turto statytojas (juridinis asmuo) nuomotų būstą, jis privalėtų kasmet mokėti nekilnojamojo turto mokestį, kuris šiuo metu siekia 0,3 - 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, priklausomai nuo masinio vertinimo rezultatų atitinkamoje savivaldybės teritorijoje, taip pat - mokestį nuo pelno, gauto vykdant nuomos veiklą bei pridėtinės vertės mokestį, kuris turėtų būti įskaičiuotas į nuomos kainą.

Tai, be jokios abejonės, atsispindėtų nuomos kainoje ir iškreiptų konkurencines sąlygas.

Pirkti ar nuomotis?

Šiuo metu tik nedidelė dalis gyventojų nuomojasi savivaldybėms ar gyventojams nuosavybės teise priklausantį būstą.

Remiantis nekilnojamojo turto ekspertų skaičiavimais, vertinant ilgalaikę perspektyvą Lietuvoje labiau apsimoka pirkti būstą, tačiau šie skaičiavimai kelia daug klausimų.

Žurnalo „Veidas" straipsnyje „Kas naudingiau - būstą pirkti ar nuomotis?" remiamasi Nekilnojamojo turto brokerių tinklo „NT ekspertai" atliktais skaičiavimais.

Nuomos ir pirkimo išlaidas „NT ekspertai" lygino pasitelkę naujos statybos 60 kv. m. dviejų kambarių buto Vilniaus Pašilaičių rajone pavyzdį.

Tokio buto kaina rinkoje siekia apie 250 tūkst. Lt.

Gyventojas per 25 metus sumokės 395 - 422 tūkst. Lt. nuomą, per 25 metus susidarytų 270 - 360 tūkst. Lt.

Taigi pinigų nuomojantis išleidžiama mažiau, tačiau perkant būstą po 25 metų lieka turtas, kurio nuomos atveju nėra.

Nors nuomos atveju turtas neįgyjamas, tačiau šią prabangą - įsigyti naujos statybos būstą (dažniausiai be apdailos) - gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas gyventojas.

Įsigijus butą senos statybos daugiabutyje sunku tikėtis, kad ateityje jį dar galima būtų pelningai parduoti, be to, 25 metų laikotarpiu dar prireiks ne kartą investuoti į būsto remontą ar net atnaujinimą.

Paskaičiuokime, ar iš viso įmanoma įsigyti būstą imant kreditą žmogui, kurio pajamos vidutiniškai tesiekia 2000 litų.

Vadovaujantis DNB Nord banko skaičiuokle naujam būstui įsigyti, su sąlyga, kad mėnesio pajamos siekia 2000 litų, išlaidos - 1000 litų, o kredito terminas 25 metai, galima maksimali kredito suma yra 99 668 litai, o galima perkamo būsto kaina yra 124 585 litai.

Be to, dar pradiniam įnašui reikės 24 917 litų.

Klausimas retorinis - ar už 124 585 litus, pavyzdžiui, Vilniuje, įmanoma įsigyti naujos statybos butą?

Ar jauna šeima išgalėtų sukaupti tokį pradinį įnašą?

Profesionali būsto nuoma

Šalyje beveik nėra privačioms įmonėms ar įstaigoms priklausančio nuomojamo būsto, kuris labai paplitęs Europos Sąjungos valstybėse.

Juridiniai asmenys dėl įvairių priežasčių nesuinteresuoti užsiimti butų nuoma, nei trumpalaike, nei ilgalaike.

Ilgalaikės būsto nuomos rinkos atsiradimas ir vystymasis paskatintų gyventojų mobilumą bei praplėstų įsidarbinimo galimybes.

Būsto nuoma itin svarbi gyventojams, kurie pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgūs įsigyti ar statytis nuosavą būstą.

Šiai asmenų grupei priklauso ir studentai, planuojantys pasilikti dirbti miestuose, kuriuose studijuoja, ir jaunos šeimos, kurioms sunku išsinuomoti būstą ilgesniam laikotarpiui iš fizinių asmenų bei asmenys, kurie norėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas, pavyzdžiui, išsinuomoti būstą naujos statybos name.

Būsto nuoma daliai gyventojų būtų patraukli ir tuo, kad reikalui esant būtų lengviau pakeisti darbo vietą persikeliant į kitą miestą ar kitą to paties miesto dalį, teisės aktų nustatyta tvarka nutraukiant nuomos sutartį.

Institucinė gyvenamojo būsto nuomos plėtra bei prieinamo būsto pasiūla gali būti vystoma dviem būdais:

• Privati profesionali institucinė butų nuoma.
• Municipalinis gyvenamojo būsto fondas, kai Vyriausybė iš valstybės biudžeto skiria lėšų savivaldybės Municipaliniam būsto fondui, kuris išperka jau pastatytą gyvenamąjį būstą ir jį nuomoja gyventojams.

Profesionalia būsto nuoma galėtų užsiimti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) per specialiai tam reikalui įkurtas savo dukterines bendroves.

Šioje būsto nuomos rinkoje galėtų atsirasti ir kitų bendrovių (pavyzdžiui, būsto nuomos agentūros).

Nuomojamas gyvenamasis būstas gali būti tiek naujos, tiek senos statybos.

Jei visas daugiabutis namas būtų nuomojamas, vystytojas turėtų galimybę po, pavyzdžiui, 50-ies metų jį nugriauti ir statyti visiškai naują daugiabutį.

Taip būtų ne tik gerinamas gyventojų komfortas, bet ir taupoma energija.

Taip jau yra Suomijoje, kur gyvenamasis būstas atnaujinamas kas 50 metų jį nugriaunant ir statant naują.

Tai įtvirtinta įstatymiškai dėl akivaizdžių statybos sektoriaus normatyvų ir techninių sprendimų pokyčių.

Būstas turi savo gyvavimo ciklą ir aplaidu jo nepaisyti.

Briuselyje privačios kompanijos stato ištisus gyvenamųjų namų rajonus ir butus juose ne parduoda, o tik nuomoja.

Ši patirtis Lietuvai galėtų būti labai naudinga.

Nuomojamo būsto sektoriaus plėtra yra vienas svarbiausių būtinų įgyvendinti uždavinių.

Gyventojai turi turėti galimybę rinktis nuomojamą būstą privačiame sektoriuje, toks nuomos būdas labai paplitęs ES valstybėse, kur nuomojamas būstas sudaro apie 30 proc. viso būsto fondo (iš jo socialinis būstas 4-5 proc.).

Siekdami įgyvendinti šį uždavinį Lietuvos būsto strategijoje reikėtų siekti ne tik sustiprinti teisines privataus būsto nuomotojų ir nuomininkų santykių garantijas, bet ir sudaryti sąlygas atsirasti ilgalaikės nuomos rinkai.

Tokios rinkos atsiradimas galėtų būti puikia alternatyva jauniems žmonėms, siekiantiems rasti ilgalaikį būstą.

Būsto kreditavimo sąlygos jaunimui

Kaip jau anksčiau buvo minėta, būsto nuomos klausimas itin aktualus jauniems žmonėms bei tiems, kuriems dėl darbo specifikos dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą arba tiesiog nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas.

Tačiau ilgesniam laikui išsinuomoti būstą iš fizinių asmenų jiems yra sunku.

Didžiausias nuomojamo būsto poreikis yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes šiuose miestuose yra daugiausiai mokymo įstaigų, kuriose studijuoja iš kitų miestų atvykę studentai.

Tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu jaunai šeimai labiausiai trūksta beprocentinių paskolų būstui bei verslui ir pigesnio būsto gavimo galimybių.

Jaunas asmuo, šeima, be paramos beveik neišgali įsigyti būsto didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Jaunimui trūksta tam tikrų lengvatų siekiant įsigyti ar nuomotis būstą.

Valstybės dėmesys šiaip visuomenės grupei yra nepakankamas.

Valstybės parama būstui įsigyti, būsto paskolų draudimas ir piniginė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms apima jaunų šeimų kreditavimo sąlygų palengvinimą, priskirdama jaunas šeimas prie socialiai remtinų kategorijos, tačiau problemos nesprendžia, nes norinčiųjų gauti valstybės paramą būstui įsigyti eilės be galo didelės.

Pavyzdžiui, vien Vilniaus savivaldybėje jaunų šeimų, norinčių nuomotis socialinį būstą yra 1764, o išnuomoti Vilniaus mieste 2010 m. iš viso tebuvo 48 socialiniai būstai.

Viso jaunų šeimų Lietuvoje, 2010 metais buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, yra 8 813.

Šis skaičius tik auga.

2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės remiamų būsto kreditų gavėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba.

Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti.

Valstybės remiami būsto kreditai:

Taip pat krito ir asmenims (šeimoms) suteiktų subsidijų dydis.

Taigi nors valstybė numato jaunoms šeimoms tam tikrą paramą apsirūpinant būstu, akivaizdu, jog ši pagalba yra neveiksminga.

Įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms yra tiesiog per brangu.

Todėl jaunos šeimos priverstos gyventi su tėvais arba nuomotis būstą ir laukti eilėje socialiniam būstui gauti.

Šią situaciją apsunkino dar ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmė „Atsakingojo skolinimo nuostatus", kuriais bankai įpareigojami skolinti ne daugiau kaip 85 procentus reikiamos sumos būstui įsigyti.

O tai reiškia, kad bankas pareikalaus iš kredito ėmėjo 15 procentų ir daugiau pradinio įnašo nuo perkamo būsto vertės pradinio įnašo.

Gyvenamasis butų fondas Lietuvoje

Beveik 97 procentai gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė.

Valstybei ir savivaldybėms priklauso daugiau nei 3 procentai gyvenamojo butų fondo.

Gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose namuose sudaro 48 procentus viso gyvenamojo butų fondo ploto.

Vienam gyventojui Lietuvoje tenka vidutiniškai 26,1 m2 buto naudingojo ploto.

Mieste - 24,8, kaime - 28,9 m2.

Tenka pastebėti, kad Lietuva šioje srityje labai atsilieka nuo kitų Europos šalių.

Pavyzdžiui, Danijoje, 1999 m. duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai teko net 51 kv. m. gyvenamojo ploto.

Švedijoje (1990 m.) teko apie 47 kv. m.

Vilniaus miesto gyventojui tenka 25,5 m2 naudingojo ploto, Kauno - 25,4, Klaipėdos - 23,4, Šiaulių - 22,9, Panevėžio - 22,4 m2 naudingojo ploto.

Daugiausia naudingojo ploto vienam gyventojui vidutiniškai tenka Ignalinos, Anykščių ir Molėtų rajonuose.

Didelę dalį gyvenamojo būsto poreikio galėtų patenkinti nekilnojamojo turto statytojai (vystytojai) statydami daugiabučius ir juos nuomodami.

Tačiau tam būtina sukurti palankią teisinę ir mokestinę aplinką.

Tai padarius ne tik būtų paskatinta nekilnojamojo turto verslo plėtra, bet ir į valstybės biudžetą surenkama daugiau mokesčių, sukuriama daugiau darbo vietų, atnaujinami būstai.

Būtų pasiektas vienas svarbiausių tikslų - sudarytos sąlygos Lietuvos gyventojams apsirūpinti patogiu ir prieinamu būstu nuomai, taip bent priartėjant prie Europos Sąjungos statistinių vidurkių.

Dešiniojo sparno Švedijos demokratų partija paskelbė inicijuojanti balsavimą dėl nepasitikėjimo po to, kai Kairiųjų partija anksčiau perspėjo sieksianti panašaus žingsnio kilus ginčui dėl naujai pastatytų butų nuomos kontrolės.

Palaikymą joms išreiškė konservatyvi Nuosaikioji partija bei krikščionys demokratai, tad socialdemokratų ministro pirmininko Stefano Lofveno vyriausybė kitą savaitę gali neatlaikyti balsavimo dėl nepasitikėjimo.

„Mes buvome prieš Lofveno vyriausybę, kai ji perėmė valdžią. Mes buvome prieš Lofveno vyriausybę tuomet ir esame prieš Lofveno vyriausybę dabar“, - pareiškė Krikščionių demokratų partijos lyderė Ebba Busch (Eba Buš).

„Mūsų nuomonė yra labai aiški, ši vyriausybė niekada neturėjo perimti valdžios“, - parašė jis feisbuke.

Parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas patvirtino, kad balsavimas bus surengtas pirmadienį.

Švedijos mažumos vyriausybė darbą pradėjo 2019 metais po ilgus mėnesius trukusių politinių kovų ir siekių užsitikrinti paramą vyriausybei po 2018 metų rinkimų.

Ji pasirašė susitarimą su dviem centro dešiniųjų partijomis ir užsitikrino Kairiosios partijos paramą.

Susitarime buvo numatyta vykdyti liberalias rinkos reformas, taip pat vyriausybei ištirti galimybę leisti savininkams laisvai nustatyti naujų butų nuomos kainas.

Kelios iš šių reformų supykdė Kairiąją partiją.

Po daugybės raginimų vyriausybei atsisakyti „nuomos rinkos kainų“ partijos lyderė Nooshi Dadgostar anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad partija tikisi kitų partijų paramos balsavime dėl nepasitikėjimo vyriausybe.

„Kas nors turi užstoti Švedijos nuomininkus“, - kalbėjo N.Dadgostar per spaudos konferenciją.

Ji pareiškė, kad tai nebuvo „lengvas pranešimas“.

Kalbėdamas parlamente S.Lofvenas pareiškė, kad „nėra atsakingas“ už balsavimo paskelbimą.

Jis taip pat pranešė, kad 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku organizuoja atskirą spaudos konferenciją.

Kad nuverstų S.Lofveną, partijoms reikėtų užtikrinti bent 175 balsus 349 vietų parlamente.

Kartu minėtos keturios partijos turi 181 balsą ir, jei joms pasiseks, tai būtų precedento neturintis dalykas, nes nė vienas iš 11 balsavimų dėl nepasitikėjimo ministrų kabinetu Švedijos parlamente nebuvo sėkmingas.

Kaip atskirti apsimetėlį Lietuvos socdemą nuo tikro skandinavų socdemo?

Paprastai: mūsiškiams valstybiniai būstai lyg raudona skraistė jaučiui - emocijos tokios pačios.

Tačiau šiais mokesčių už nekilnojamąjį būstą laikais bijantiems nesugebėti tų mokesčių sumokėti ir taip atsidurti gatvėje yra alternatyva, kurią turėjo garantuoti Lietuvos socdemai.

Per pastaruosius 35 metus mūsiškiai socdemai ne kartą kvietė save tai atsisukti į žmogų, tai šaukti „Svarbiausia žmogus!“, bet amerikietiška svajonė turėti nuosavą būstą vis stojo skersai socdeminio kelio.

Štai ką jie nuveikė per 30 metų: Švedijoje vykdyta didžiausia valstybinių būstų statyba, pasiektas socialdemokratų tikslas iki 2020 m. pastatyti 250 tūkst. naujų būstų.

Siekiama, kad iki 2030 m. būtų pradėta statyti pusė milijono naujų būstų, kurių didelę dalį sudarytų nuomojamas.

Valstybiniai būstai tapo alternatyva privatiems būstams nepažeidžiant teisės į privačią nuosavybę.

Nenorintiems arba neįgalintiems nusipirkti būsto, valstybė / savivaldybė suteikia galimybę nuomotis valstybinį būstą.

Ir ne, nekalbu apie socialinį būstą, nepainiokite.

Lietuviai, gyvenantys Norvegijoje Švedijoje, Suomijoje, puikiai žino valstybinių būstų politiką, nes ja naudojasi ir džiaugiasi gyvenimu.

Žino, kad niekada neatsidurs gatvėje, kad nebus išmesti iš buto, kad bankas nesėdės ant kupros, kad nuomotojas nesinaudos savo galia nuomininko nenaudai.

Siūlau susipažinti su Švedijos socdemų valstybinio būsto politika pavadinimu „Reikia daugiau būstų“:

„Mums, socialdemokratams, būstas yra socialinė teisė, o būsto politika yra svarbi gerovės politikos dalis.

Norime, kad namai būtų saugi vieta kiekvieno žmogaus gyvenime.

Taip pat norime imtis griežtų priemonių prieš būsto segregaciją.

Socialdemokratai nori, kad kiekviena savivaldybė prisiimtų atsakomybę už planavimą ir statybas, kad gyventojai turėtų galimybę gauti gerą ir tvarų būstą.

Jei tikrai atsiras Regionų ministerija, planuojantieji ją įkurti turėtų pateikti visuomenei socdeminę strategiją dėl savivaldybių atsakomybės kovoti prieš segregaciją, daugiau galimybių nustatyti žemės sklypų skyrimo sąlygas ir teisę detaliajame plane nurodyti nuosavybės rūšį, įvesti investicines subsidijas, kad būtų statoma daugiau būstų, kuriuose paprasti žmonės galėtų sau leisti gyventi.

Švedijos socdemams svarbu, kad valstybinis būstas sudarytų didžiąją dalį naujai pastatytų nuomojamų butų ir būtų pagrindinis vystymosi veiksnys mažinant būsto kainas.

Būtina stiprinti valstybinio būsto sąlygas ir reglamentuoti socialinę naudą.

Taip siekiama panaikinti visų formų diskriminaciją būsto rinkoje.

Todėl paskolų viršutinės ribos ir amortizacijos reikalavimai neturi būti nustatomi taip, kad dėl jų mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys be reikalo negalėtų įsigyti butų ar namų.

Ypač atkreipiamas dėmesys į jaunų žmonių padėtį būstų rinkoje.

Kviečiama ypač stengtis, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų palikti namus ir įsigyti pirmąjį būstą.

Kada mūsiškiai socdemai pagaliau imsis tikros socdeminės būstų politikos?

Siekiama stiprinti nuomininkų pozicijas per renovaciją ir konversiją.

Turi būti ribojama prabangi renovacija siekiant pakeisti nuomojamo būsto nuomininkus.

Ir visa tai - be numatyto statybų augimo.

Kada mūsiškiai socdemai pagaliau imsis tikros socdeminės būstų politikos?

Klausimas neretorinis.

Juk pačios socialdemokratinės ideologijos kertiniai principai skirti lygybei bei socialiniam teisingumui visiems piliečiams įgyvendinti.

Negalime sutikti, kad visuomenė atsisakytų spręsti būsto klausimą, todėl būtina nacionalinė būsto politika, kuri padėtų valdyti būsto pasiūlą visoje šalyje.

Tikslas turi būti geras būstas visiems, o ne rinka vieniems.

Žinote, kaip Suomijoje elgiamasi su parama ką tik vedusiems?

Jiems pasiūlomas valstybinis būstas, kuriame yra visi pagrindiniai buitiniai prietaisai, tereikia įsigyti baldus.

Švedijoje tėvai registruoja ką tik gimusius vaikus į eilę būstui gauti ir, vaikui sulaukus 18 metų, gatvėje jis tikrai neatsidurs.

Žinoma, beatodairiškos būstų statybos turi neigiamų pasekmių, kai ištisi būstų kvartalai griaunami, nes jais niekas nesusidomėjo.

Bet iš klaidų mokytis būtina.

Pabaigai.

Ne kartą ir ne du Lietuvos socdemų politikai kvietė atsisukti veidu į žmogų.

Bet su tuo socdeminiu veidu turime rimtų problemų.

Bet su tuo socdeminiu veidu turime rimtų problemų.

Kartą mano draugė (amžinatilsį) rašytoja ir dramaturgė Birutė Pūkelevičiūtė rašė: „Mūsų Tėvynė buvo kankinė.

Sakėm: ji atpirkta krauju ir todėl bus išganyta.

Tikėjau: ji prisikels, jos laukia baltų bijūnų kelias.

Toji mūsų svajonė įvyko - ji prisikėlė ir pakilo.

Nenoriu užbaigti liūdna nata.

tags: #svedijos #busto #nuomos #strategija