Būsto atnaujinimas - tai ne tik techninių sprendimų, bet ir finansinių galimybių klausimas. Lietuvoje egzistuoja įvairios paramos priemonės, skirtos palengvinti būsto remonto ir renovacijos išlaidas. Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas gali pretenduoti į kompensacijas, kokios yra sąlygos ir kaip gauti valstybės paramą. Taip pat panagrinėsime APVA (Aplinkos Projektų Valdymo Agentūros) paramą, paskolų ėmimo niuansus ir kitas finansines galimybes, kurios padės jums atnaujinti savo būstą.
Buto renovacija per 30 dienų
APVA Parama Namo Renovacijai
APVA parama namo renovacijai yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) dar šiemet arba 2025 metų pradžioje ir toliau skatins individualių namų savininkus modernizuoti savo būstus.
APVA gyvenamųjų namų modernizavimo programa vykdoma nuo 2021 metų. Tai rodo valstybės įsipareigojimą skatinti energijos taupymą ir aplinkos apsaugą per gyventojų namų modernizavimą. Individualių namų renovacijai parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti. Iš viso iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos iki 2025 m. šiai priemonei numatyti 44 mln. eurų.
Pasak Apva atstovės G. Burbienės, nesuspėjusieji pasinaudoti parama neturėtų nusiminti. Naujas kvietimas individualių gyvenamųjų namų modernizavimui planuojamas dar šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo kvietimo pabaigos. Beje, jei jau esate pradėję darbus - gera žinia: patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos, jei jos fiksuotos nuo 2022 m. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip ankstesniais metais, įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.
APVA parama namo renovacijai suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų.
Pavyzdys: Jei Jūsų namo naudingasis plotas yra 100 m², maksimali kompensacija būtų 7 500 eurų.
Vienas iš didžiausių APVA programos privalumų yra finansinė paskata. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
Kompensacijų sąlygos:
- Pasiekti pastato B energinio naudingumo klasę.
- Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
- Maksimali išmokėjimo suma - 14 500 eurų.
Energetinio naudingumo sertifikatas
Kaip pradėti?
Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę.
Specialistas gali jums suteikti dabartinį namo energetinį sertifikatą, kuriame bus išvardyti esami efektyvumo trūkumai ir tobulinimo galimybės. Tai bus jūsų pradžios taškas, padėsiantis suprasti, kokius renovacijos darbus reikės atlikti, kad gautumėte kompensaciją.
Naujausią informaciją galite sekti APVA tinklalapyje arba stebėti svetaines, kurios skelbia šią informaciją.
Dokumentai, reikalingi paraiškai
Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais:
- Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę.
- Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais. Ekspertas įvertins, kokie konkretūs darbai reikalingi energiniam efektyvumui padidinti, ir pateiks juos pažymoje.
- Namo nuotraukos: Nufotografuokite namą iš visų pusių prieš renovaciją ir visus atliekamus darbus. Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų.
Šiuos dokumentus galite pasiruošti iš anksto, nelaukdami oficialių paraiškų datų paskelbimo. Tai padės sutaupyti laiko ir išlaidų, nes paskelbus APVA paramą, specialistai dažnai būna užkrauti darbais, o paslaugų kainos gali reikšmingai išaugti.
Turėdami šiuos dokumentus iš anksto, galėsite pasiruošti renovacijos darbams ir pateikti paraišką jau pirmosiomis priėmimo dienomis.
Daugiabučių Renovacija: Valstybės Parama ir Nauda
Daugiabučių renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m. Programos pagrindinis tikslas - didinti daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių energinį efektyvumą ir užtikrinti, kad po daugiabučio atnaujinimo metinės būsto šildymo išlaidos sumažėtų.
Daugiabučių renovacija Vilniuje
Kokie daugiabučiai gali dalyvauti programoje?
Programoje gali dalyvauti tik daugiabučių namų klasifikaciją atitinkantys būstai - trijų ir daugiau butų gyvenamieji namai, kuriuose gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. Taip pat daugiabutis turi būti pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus - šių daugiabučių energinis efektyvumas yra maždaug dvigubai prastesnis nei būstų, statytų pagal atnaujintus normatyvus.
Valstybės parama
Dalinai valstybė kompensuoja butų savininkų investicijas į daugiabučio atnaujinimą. Šimtaprocentinę kompensaciją Valstybė suteikia atnaujinimo projekto parengimui, jo autorinei priežiūrai ir projekto ekspertizei; visiškai padengiamos ir projekto įgyvendinimo administravimo bei statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintys gyventojai taip pat gauna pilną kompensaciją visoms renovacijos išlaidoms.
Taip pat renovacijos kreditui suteikiamos sąlygos yra kur kas geresnės, nei įprastos paskolos - penkerius metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos metinės lengvatinės palūkanos, kurios siekia 3 proc.
Priemonės, kurių galima imtis:
- Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas bei keitimas.
- Ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymas ar stogo šiltinimas.
- Išorinių sienų šiltinimas, balkonų įstiklinimas.
- Bendrojo naudojimo patalpų ir atskirų butų langų keitimas ar liftų modernizavimas.
Renovacijos nauda ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos - po renovacijos, gyvenamoji aplinka tampa patogesnė, sveikesnė, gerėja žmonių gyvenimo kokybė, išauga būsto vertė.
Renovacijos Procesas Daugiabučiuose
Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva. Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios - norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė.
Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius - jie ir įgyvendina renovacijos procesą. Šis modelis palengvina būsto savininkų naštą, kuri krenta ant paskirto administratoriaus pečių, o patys gyventojai neturi prisiimti organizacinių, ar projekto įgyvendinimo rizikų.
Nuo Ko Pradėti?
Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.
Pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas.
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų.
Subsidijos
Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos.
Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.
Energetinis Efektyvumas Prieš ir Po Renovacijos
Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m. Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.
Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas.
Kompensacijos Socialiai Remtiniems Asmenims
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas, pirmiausiai, turite kreiptis į savo miesto savivaldybę.
Kompensacija už renovaciją - tai valstybės arba savivaldybės finansinė parama, skirta gyventojams, dalyvaujantiems daugiabučių ar individualių namų modernizavimo projektuose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties.
Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso tiek nuo pajamų dydžio, tiek nuo atnaujinamo pastato tipo ir projekto tikslo.
Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Kompensacijos dydis priklauso nuo kelių veiksnių - gyventojo pajamų, pastato tipo, atliktų darbų ir energinio efektyvumo rodiklių. Pagal galiojančią tvarką, mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų, tenkančių jų butui ar namui.
Jei pajamos viršija nustatytus normatyvus, kompensacija gali siekti 30-50 % įmokos sumos, priklausomai nuo savivaldybės sprendimo ir projekto tipo. Kompensacijos gyventojui dažniausiai nėra pervedamos tiesiogiai. Jos pervedamos administruojančiai įmonei, kuri sumažina ar visiškai panaikina gyventojo mokėjimus.
Daugiabučio atnaujinimas
Kaip Sužinoti, ar Jums Priklauso Kompensacija?
Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Pateikus dokumentus, savivaldybės specialistai per kelias savaites įvertina jūsų pajamų lygį ir pateikia sprendimą. Kompensacija dažniausiai taikoma automatiškai, t. y.
Dažnos Klaidos Teikiant Paraišką
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą.
Viena dažniausių klaidų - nepateikiami visi reikalingi dokumentai. Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams. Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės. Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus.
Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK: Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus
Žemiau pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie kompensacijas už būsto remontą ir renovaciją:
Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją? Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija? Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
Kokius dokumentus reikia pateikti? Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
Kiek kompensacijos galima gauti? Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man? Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas.
Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai? Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nep...
Daugiabučių namų renovacijos privalumai
Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
Vienas svarbiausių veiksnių - gyventojų susitelkimas. Pasirinkę AB „Šiaulių energija“ savo namo atnaujinimo administratoriumi, galite būti tikri, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir atsakingai, o įgyvendinus renovaciją galėsite džiaugtis ilgalaike tokių investicijų nauda - racionalesniu šilumos suvartojimu, padidėjusia turto verte, prisidėsite prie patrauklaus savo gyvenamojo kvartalo ir viso miesto estetinio veido kūrimo.
Specialistai daugiabučių renovacijos projektų vertę siūlo skaičiuoti pagal tai, kaip investicijos pasiskirsto sukurdamos naudą. Vertinant modernizavimo projekto patrauklumą, būtina įvertinti ne tik energijos efektyvumą. Energijos taupymas yra tik dalis renovacijos rezultatų. Dar yra pastato fizinės būklės atstatymas bei higienos normų (šiluminio komforto ir oro kokybės) gerinimo priemonės.
Verta atsižvelgti į tai, kad periodiškas pastato renovavimas yra būtina pastato gyvavimo ciklo dalis, siekiant atstatyti nusidėvėjusių pastato elementų ir sistemų būklę, tokiu būdu mažinant avarijų riziką ir išlaikant pastate tinkamas gyvenimo sąlygas. Būtų klaidinga visų investicijų atsiperkamumą skaičiuoti tik sutaupomos energijos sąskaita.
Termovizinis tyrimas
Jei abejojate, ar verta renovuoti Jūsų daugiabutį namą, kreipkitės į bendrovės specialistus dėl termovizinio tyrimo atlikimo, o įsitikinę prastomis pastato šiluminėmis savybėmis, ryžkitės renovacijai. Jei esate bendrovės vartotojai ir pageidaujate, kad būtų atliktas Jūsų namo termovizinis tyrimas, bendrovės tinklapyje užpildytą prašymo formą (laisvą) atsiųskite AB ,,Šiaulių energija“ el. Specialistai skaičiuoja, kad pro neapšiltintas pastato išorines sienas vidutiniškai prarandama apie 38 proc., nesandarius langus - apie 26 proc., o stogą - 11 proc. šilumos.
Žmogaus pojūčiai dėl oro srautų judėjimo gali būti apgaulingi, todėl vadovaujantis vien jais, savarankiškai nepavyks nustatyti vietų, pro kurias netenkate daugiausiai šilumos, bet termovizinis tyrimas padės jas pamatyti. Specialiai tokiems tyrimams skirto termovizoriaus pagalba bus gauta konkretaus pastato terminė informaciją, kurią patyrę AB „Šiaulių energija“ specialistai padės suprasti ir išanalizuoti.
Termovizinis tyrimas
Atliekant termovizinį tyrimą, tikrinamam paviršiui jokia įtaka nedaroma: matavimas atliekamas per atstumą. Todėl termovizoriumi galima ištirti sunkiai prieinamas ar net pavojingas objekto vietas, nesukeliant pavojaus tiriančiojo bei aplinkinių sveikatai. Pats termovizorius taip pat neskleidžia jokių spindulių. Tyrimo metu galima matuoti kelis ar keliasdešimt taškų, juos lyginti tarpusavyje, daryti temperatūrinius pjūvius, matuoti pasirinktų plotų vidutines temperatūras, išskirti tik dominantį temperatūros intervalą.
AB „Šiaulių energija“ specialistai atkreipia vartotojų dėmesį, kad dabar yra tinkamiausias laikas Jūsų gyvenamojo namo termoviziniam tyrimui atlikti. Šis tyrimas - tai nekontaktinis matavimas, atskleidžiantis visus pastato šiluminės izoliacijos trūkumus, padedantis įvertinti jo bendrą šiluminį režimą, atskirų zonų šilumos nuostolius bei aptikti statybos defektus. Jo metu gauta termovizinė nuotrauka - termograma parodys, ar pastato išorinių konstrukcijų šiluminė varža yra tinkama, ar jas būtina renovuoti, taip pat bus nustatyti kiti pastato konstrukcijų defektai.
Pavyzdys: Dvaro g. 53 namo renovacija
AB „Šiaulių energija” 2021-01-08 d. pranešė, kad baigė dar vieno daugiabučio renovaciją. Dvaro g. 53, Šiauliuose namo gyventojai jau gali mėgautis jo atnaujinimo nešama įvairiapuse nauda: didesniu energetiniu efektyvumu, pagerėjusiomis gyvenimo sąlygomis, gražesne namo ir viso miesto aplinka, padidėjusia nekilnojamo turto verte.
Dvaro g. 53 pastatas yra trijų aukštų, 23 butų gyvenamasis namas, statytas 1954 metais. Atliekant namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinės-techninės būklės įvertinimą prieš renovaciją, pastabėta, kad jo fasadinės sienos drėksta, peršąla, per jas patiriami dideli šilumos nuostoliai. Pastato pamatų, nuogrindos būklė taip pat buvo bloga: pastebėti įtrūkimai, apdailinis tinkas, kaip ir fasadinių sienų, buvo aptrupėjęs, matėsi, kad į konstrukcijų vidų patenkanti drėgmė ardo struktūrą. Namo rūsio perdangai trūko termoizoliacinio sluoksnio. Blogai buvo įvertinta ir pirminė balkonų būklė: per artimiausius kelerius metus juos vienaip ar kitaip būtų reikėję remontuoti. Jų laikančios konstrukcijos - gelžbetoninės plokštės buvo pažeistos drėgmės, aptvėrimai - susidėvėję, taip pat pažeisti drėgmės, tvirtinimo elementai - aprūdiję.
Anot AB „Šiaulių energija“ Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistų, atnaujinimo metu Dvaro g. 53 namo išorinės sienos, taip pat ir cokolis, buvo apšiltinti, pašalinti jų defektai, tokie kaip plyšiai, įtrūkimai, atlikti kiti remonto darbai. Pastato išorės atnaujinimui pasirinkta ventiliuojamojo fasado sistema. Ji naudinga tuo, kad tarp šiltinamojo sluoksnio ir fasado apkalos formuojasi aktyvus oro kanalas. Natūralus oro srautas šiame kanale užtikrina ventiliaciją, kuri pašalina drėgmę iš šiltinamojo sluoksnio ir sienų ir taip užkerta kelią šilumą saugančių šiltinamųjų savybių mažėjimui. Fasado apdailai pasirinktos akmens masės plytelės, o iki namo pirmo aukšto lango viršaus naudota apdailos medžiaga su patvaria apsauga nuo grafiti.
Pastato pamatai buvo padengti hidroizoliacija, įrengtas termoizoliacinis sluoksnis bei atlikta antžeminės dalies apdaila. Atlikus cokolio šiltinio darbus, buvo atstatyta nuogrinda iš betoninių trinkelių aplink visą pastatą, atsodinta remonto metu pažeista veja. Prieš apšiltinant pastogę, buvo pašalintos visos joje buvusios šiukšlės, statybinis laužas. Buvo dalinai pakeista lietaus nuvedimo sistema, patekimui ant stogo įrengtas naujas apšiltintas priešgaisrinis liukas. Atlikus stogo atnaujinimo darbus, pastate buvo atstatyta žaibosaugos sistema.
Dvaro g. 53 namo investiciniame projekte pateikti preliminarūs skaičiavimai rodo, kad po renovacijos pastatas pasiekia C energinio naudingumo klasę (iki renovacijos buvo E). Namo šiluminės energijos sąnaudos po renovacijos turėtų sumažėti maždaug iki 64 kWh/m²/metus (2018 m. pagal tuometinės namo būklės energinio naudingumo sertifikato duomenis jos siekė apie 193 kWh/m²/metus). Bendras skaičiuojamų šiluminės energijos sąnaudų Dvaro g. 53 patalpų šildymui sumažėjimas palyginus su padėtimi iki renovacijos siekia 67 proc., išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekio sumažėjimas turėtų siekti apie 37 t per metus.
tags: #namu #renovacija #beta