Daugiabučių Namų Renovacija Lietuvoje: Iššūkiai ir Gyventojų Nuomonės

Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant didesnio energinio efektyvumo ir geresnės gyvenimo kokybės. Valstybė skatina šį procesą teikdama finansinę paramą, tačiau renovacijos procesas susijęs su įvairiais iššūkiais ir sąlygomis.

Gyventojų Motyvacija ir Nuomonės

81 proc. senų daugiabučių butų savininkų, esant tinkamoms aplinkybėms, dalyvautų savo namo atnaujinime. Labiausiai renovacijai žmones motyvuoja praktinės naudos: tai, kad mažės kainos už šildymą (83 proc.), pasikeis gyvenimo kokybė (65 proc.), bus komfortiška temperatūra bute (59 proc.). 40 proc. svarbu, kad išaugs būsto vertė.

Tyrimas atskleidė, kad žmonės suvokia renovacijos būtinybę, nes dabartinėje geopolitinėje situacijoje niekas nebesitiki pigesnio kuro. Taip pat vis labiau įsisąmoninama, kad alternatyvos renovacijai paprasčiausiai nėra. Be visų kitų paminėtų aplinkybių didelę įtaką apsisprendimui renovuoti savo namą tebeturi valstybės paramos dydis. Daugiabučio atnaujinime, jei valstybės paramos iš viso nebūtų, dalyvautų tik kiek daugiau nei trečdalis (37 proc.) gyventojų, beveik du trečdaliai (68 proc.) rinktųsi renovaciją, jei parama siektų 30 proc.

Prieš priimant sprendimą dėl renovacijos žmonėms labiausiai aktualu sužinoti nepriklausomų statybos ekspertų nuomonę. Džiugina, kad 80 proc. respondentų sutinka su teiginiu „Daugiabutis namas, kuriame yra tavo butas, visų pirma yra tavo turtas, todėl privalai juo rūpintis, prižiūrėti bei gerinti nelaukdamas valstybės paramos“.

Gyventojų buvo klausiama ir apie numanomą namo ateitį neatlikus renovacijos. „Nustebino, kad nepaisant augančio visuomenės sąmoningumo, trečdalis senų daugiabučių gyventojų nelabai jaudinasi dėl tolimesnio savo namo likimo ir tikisi, kad jei jo nerenovuos ir jis ilgainiui taps avariniu, tuo pasirūpins valstybė“.

Tokių atvejų pastaraisiais metais pasitaiko vis dažniau ir reikėtų žinoti, jei jie įvyks dėl pačių butų savininkų kaltės, pavyzdžiui, netinkamos turto priežiūros, kai laiku neatliekamas remontas, atnaujinimo darbai, gyventojams teks patiems likviduoti pasekmes, padengti nuostolius, nesitikint, kad tai padarys valstybė.

Finansavimo Sąlygos ir Valstybės Parama

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo, priima daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, t. y sprendimas priimamas balsų dauguma (50 proc. + vienas balsas).

Praktika rodo, jog skirtingai nuo pasirinkto finansuotojo, finansavimas yra suteikiamas, ne 50 +1, bet kai už namo atnaujinimą (modernizavimą) balsavo 55-60 procentų butų ir kitų patalpų savininkų. AB „Šiaulių bankas“, administruojanti JESSICA apyvartinio fondo lėšas, kuri kreditą teikia Savivaldybės remiamai Programai pageidauja, kad sprendimai būtų priimami ne mažiau kaip 60 procentų balsų.

Taip pat problema yra tuomet, kai administratoriui nėra galimybės gauti asmens duomenų reikalingų nereikšmingos pagalbos suteikimui. Vadovaujantis valstybės paramos Daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas, vykdantis ūkinę veiklą atnaujinimo (modernizuojamo) daugiabučio namo jam nuosavybės teise priklausančiame bute ar patalpose ir pretenduoja į valstybės paramą, privalo administratorių informuoti apie vykdomą veiklą, nurodant asmens kodą, tačiau yra atvejų kai toks savininkas piktavališkai neteikia tokių duomenų prieštaraudamas ir pačiai renovacijai, nors daugumos butų savininkų sprendimas yra teigiamas.

Nepateikus BETAI asmens kodų, de minimis pažyma neišduodama ir bankas (AB „Šiaulių bankas“) negali priimti sprendimo dėl kredito suteikimo.

Savivaldybių vaidmuo

Savivaldybės pačios turi vykdyti energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų pirkimus, sudaryti sutartis, priimti paslaugas, nepavedant šių funkcijų kitoms įstaigoms (savivaldybės įmonėms, UAB ir pan.). Savivaldybės programai įgyvendinti savivaldybės skiria programos administratorių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsiduoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Paramos įstatymas).

Iššūkiai ir Problemos

Nekokybiški investiciniai planai kelia problemas dėl renovacijos įgyvendinimo. Vykdant pirkimus per CPO LT elektroninį katalogą pateikiamos CPO sutartys, kurios pritaikytos tik perkančiosioms organizacijoms. Būsto energijos ir taupymo agentūroje trūksta žmogiškųjų resursų. Nuolatos besikeičiantys teisės aktai, tvarkos aprašai, formos. Tai smarkiai apsunkina administratorių ir kitų su renovacijos procesu susijusių subjektų darbą.

BETA savivaldybėms „nuleido“ raštus, kuriuose nurodo paskirti atsakingą asmenį, kuris dėtų parašą paruoštuose daugiabučių namų Investicijų planuose už planuose pateiktus ir apskaičiuotus darbų kiekius.

Pasirenkant Rangovą reikia sąlygos, kad Rangovas bent pusę sąmatoje numatytų darbų atliktu pats, ne per subrangovus. Rangovas piktybiškai neatsiskaito su subrangovais (bendrija su Rangovu atsiskaito faktiškai kas mėnesį !!!!). Schema yra tokia: Rangovas, gavęs užsakymą, perka paslaugas iš dukterinių įmonių, kurios faktiškai yra 1 žmogaus uab'ai. Atsiranda trintis tarp subrangovų, grasinasi teismais ir pan.

Jei paliekami seni stiklinti balkonai. Dabar, darbams einant į pabaigą, statybos inspekcija pareiškė, kad pasilieka keli seni stiklinti balkonai (siena už jų yra apšiltinta), o tai prieštarauja projektui, todėl tai yra esminis pažeidimas ir namas nebus priimtas. Statybų inspekcija nurodė pakeisti projekte pažymėtus keistinus langus. Dalis projekte nurodytų langų išties nebuvo pakeista, nes pasiruošimas renovacijai truko beveik 2 metus. Keitėsi butų savininkai, keitėsi jų nuomonės ir finansinės galimybės. Šiai dienai yra pakeista daugiau butų langų, nei buvo numatyta projekte(!!!!!). Projekte numatyta langų keitimo kvota išnaudota. Kiti (nauji savininkai) pasikeitė ir/ar keičiasi langus savo sąskaita. Taigi situacija tik gerėja. Namo skaičiuotinas energinis efektyvumas bus geresnis nei nurodytas IP.

Vadovas išskyrė keletą iššūkių, su kuriais šiuo metu daugiausia susiduriama. Pirmasis, anot jo, dažnai būna susijęs su finansiniu lankstumu ir prieinamumu.

„Antras dalykas - yra reikšminga priklausomybė nuo valstybės biudžeto <...> Parama yra iš valstybės, tai kainuoja labai daug. Nors gyventojams išmokama parama sudaro nuo 15-30 proc., valstybei tai kainuoja 50 proc. ir daugiau. Kodėl? Nes įsijungia paskoliniai mechanizmai, dokumentacijos, kas didina kainas, ilgas administravimo procesas, tai susiveda į tai, kad renovacija valstybei kainuoja daugiau nei tą naudą mato gyventojai, kurie toje renovacijoje dalyvauja“, - sakė jis.

Taip pat, kaip pridūrė, reikalingas didesnis projektų srautas, o minėtas projektų įgyvendinimo terminas yra per ilgas. „Paskutinis iššūkis - neturime galimybės startuoti nuo balto popieriaus lapo <...> yra susiformavę procesai, kurių negalime keisti. Daugybė projektų šiai dienai yra tam tikrame etape, sprendimų priėmime“, - iššūkius vardijo jis.

G.Dargužas aiškino, kad prieš imantis renovacijos reikia įvertinti ir kitas perspektyvas. Tarkime, ar bus pakankamas statybininkų skaičius atliekamai renovacijai, gyventojų sprendimus, balsavimus. „APVA išeina tarp girnų ir interesų, o mes siekiame juos suderinti.

Gyventojų Nuomonės ir Baimės

Renovaciją šalyje kontroliuojančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) atstovai įvardija vienas priežastis, žmonės baiminasi papildomos paskolų naštos, administratoriai - kitas.

Susirinkimuose dalyvaujantys pensininkai, bedarbiai, socialiai remtini asmenys dažnai priešinasi renovacijai. Daugelis iš jų gauna kompensacijas už šildymą, tad yra nemotyvuoti: jiems bet kokiu atveju šildyti būstą kainuoja pigiau. Nemažai jaunų šeimų butus pirko už paskolas, tad nenori papildomos naštos. Kitų atsakomybė baigiasi sulig buto sienomis, apie namą jie negalvoja. Treti bijo į savo valdas įsileisti statybininkus. Aišku, yra "bankų baubas" - žmonės jų maitinti nenori.

Energetinio Efektyvumo Pavyzdžiai

Šią žiemą už šilumą Klaipėdoje mažiausiai mokėjo šio Kauno gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai, bet vargu ar šis pavyzdys išjudins vėžlio žingsniu slenkantį renovacijos procesą.

Šilumos energijos šildymui sunaudojimo vidurkis - 15,52 kWh/kv. m arba 4,33 Lt/kv. m. Didžiausias suvartojimas lyginant su vidutiniu buvo UAB "Danės būstas" (20,25 kWh/kv. m) ir UAB "Vitės valdos" (19,52 kWh/kv. m) administruojamuose namuose. Mažiausias - UAB "Debreceno valda" (14,47 kWh/kv.

Preliminariais skaičiavimais, renovuotuose daugiabučiuose 50 kv. m buto šildymo išlaidos vidutiniškai sudarys 70 Eur, nerenovuotuose - apie 120 Eur.

Šilumos Energijos Sunaudojimas (kWh/kv. m)

Vasario mėnesį gavę sąskaitas už sausio mėnesio šildymą, kėdainiečiai labai nemaloniai nustebinti. Po ilgai trukusių valstybės lengvatų mokesčiams už šildymą ir santykinai švelnių žiemų, 2026-ųjų metų pradžia tapo tikru išbandymu vartotojų piniginėms. Rekordiniai šalčiai ir pasikeitę mokesčiai lėmė, kad sąskaitos už šilumą Lietuvoje, įskaitant ir Kėdainių rajoną, išaugo maždaug dvigubai.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas Valdas Lukoševičius sausio mėnesio situaciją įvardija kaip itin nepalankią vartotojams. Dar vartotojams nepasiekus sąskaitų, jis prognozavo, kad jos už sausį bus vidutiniškai 85-90 proc. didesnės, palyginti su gruodžio mėnesiu.

Pirmasis veiksnys - gamtinės sąlygos. Sausis pasižymėjo itin žema oro temperatūra, kuri privertė šilumos gamybos įrenginius dirbti maksimaliu pajėgumu. Remiantis LŠTA duomenimis, vien dėl klimato sąlygų vidutinė sąskaita standartiniam 60 kv. m butui padidėjo apie 50 eurų.

Antrasis, ne mažiau skausmingas veiksnys - politinis sprendimas panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Seimui pernai nusprendus nebetęsti 9 proc. PVM lengvatos taikymo centralizuotam šildymui, malkoms bei karštam vandeniui, nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo standartinis 21 proc. Tai reiškia, kad prie bet kokios, net ir mažiausios sąskaitos, automatiškai prisidėjo papildomi 12 proc.

„Absoliučiais dydžiais vertinant, geriausiuose, energetiškai efektyviausiuose namuose gyventojai už standartinį butą gali tikėtis apie 70 eurų sąskaitos. Tačiau tie, kurie gyvena prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose, gali pamatyti ir 200 eurų siekiančius skaičius“, - situaciją komentavo V.

Vilainiuose esančiuose Melioratorių g. nerenovuotuose daugiabučiuose už 50 kv. m buto šildymą šį sausį teks sumokėti nuo 140 iki 180 eurų. Tuo tarpu renovuotų namų gyventojai, pavyzdžiui, A. Kanapinsko gatvėje, už tokio paties ploto būstą mokės vos 50-60 eurų.

Šis itin šaltas sausis dar kartą apnuogino didžiausią Lietuvos šilumos ūkio problemą - pastatų būklę.

Pagrindinė brangimo priežastis yra ne tiek pati paslaugos kaina, kiek išaugęs suvartojimas ir išaugę mokesčiai.

Didėjančios sąskaitos kelia ne tik nerimą, bet ir realius finansinius sunkumus. 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, bendra visų Kėdainių rajono šilumos vartotojų skola sudarė 981 tūkst. eurų. Didžiąją šios sumos dalį - net 942 tūkst. eurų - sudaro būtent gyventojų skolos už šilumą ir karštą vandenį.

„Atsiradus sunkumams atsiskaitant už šilumą, gyventojai turėtų išsiaiškinti, ar turi teisę į kompensaciją už šilumą ir karštą vandenį bei kreiptis dėl jos į savivaldybę. Iškilus problemoms, su skolingais gyventojais stengiamės bendrauti, aiškintis skolų grąžinimo galimybes, sudarome sutartis, pasirašome vekselius. Jei nesusitariama, skolos išieškojimas vyksta teismo keliu, vėliau perduodamas antstoliams“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei savivaldybės atstovai primena, kad padidėjusias išlaidas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms gali kompensuoti valstybė. Teisę į kompensaciją nustato šeimos ar vieno asmens pajamos ir turtas. Valstybė kompensuoja tą dalį šildymo išlaidų, kuri viršija 10 proc. - Vienam gyvenančiam asmeniui: iš jo gaunamų pajamų atimami 3 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiai.

Svarbu žinoti, kad skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitomi vaiko pinigai, o taip pat dalis (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo situacijos) su darbo santykiais susijusių pajamų ar nedarbo išmokos.

Prašymus kompensacijai gauti galima teikti ištisus metus, tačiau geriausia tai padaryti kuo anksčiau. Pateikti prašymą galima per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt). Tai greičiausias būdas, nereikalaujantis vykti į vietą.

Kėdainių rajono savivaldybė pasirūpino ir tais gyventojais, kurie savo namus šildo kietuoju kuru, dujomis ar elektra. Kadangi jų išlaidos nėra fiksuojamos sąskaitose kiekvieną mėnesį, kompensacijoms apskaičiuoti naudojamos vidutinės patvirtintos kuro kainos 2025-2026 m. Praėjusį sezoną Kėdainių rajone kompensacijas gavo net 5 772 šeimos. Iš viso savivaldybė šiai paramai skyrė beveik 2,4 mln. eurų.

Besibaigiant metams Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) daugiabučių bendruomenių atstovus pakvietė dalyvauti apklausoje: „Daugiabučio modernizavimas: namų valdytojų požiūris, nešama žinutė gyventojams bei iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduriama“. Šioje apklausoje dalyvavo 54 pirmininkai. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad jie gyvena Eigulių mikrorajone. Virš 50 proc.

Apklausą užpildę bendrijų atstovai teigė, kad patys (89 proc.) modernizaciją vertina teigiamai bei įžvelgia daug jos privalumų. Vis tik, bene visi pabrėžė, kad komunikuoti apie renovacijos naudas yra sudėtinga. Anot jų, nelengva paaiškinti žmonėms finansinius būsto atnaujinimo niuansus, papasakoti apie dokumentų tvarkymą.

Apklausą užpildę respondentai teigė, kad gyventojai nesiryžta pokyčiams dėl keleto priežasčių. Apklausą užpildę kauniečiai teigė, kad gyventojai nėra įsigilinę į valstybės ir savivaldybės teikiamos paramos niuansus, nepasitiki specialistais.

Kauno daugiabučių bendruomenių atstovai teigė, kad patys gyventojams stengiasi nurodyti kuo daugiau modernizacijos privalumų. Buvo ir tokių, kurie teigė, kad kauniečiams primena, jog susirenovavus daugiabutį galima nemokamai susitvarkyti ir lauko erdves.

KBMA apklausoje 58 proc. apklaustųjų teigė, kad kartą per metus rengia susitikimus su gyventojais, kurių tema - modernizacija. 83 proc. respondentų pasisakė, kad modernizaciją jų name palaiko apie 40-50 proc. gyventojų.

Bendruomenių atstovai nurodė, kad jiems taip pat trūksta ir pagalbos, siekiant kuo kokybiškiau informuoti gyventojus bei atsakant į jų klausimus. Dauguma teigė, kad jie pasigenda specialistų pagalbos, kurie visą bendrą informaciją gyventojams pateiktų struktūrizuotai ir konkrečiai.

Vadovas pranešimo pradžioje aiškino, kad reikia suprasti, jog daugiabučiai būna skirtingų tipų. „Kai kalbame apie renovacijos programą, turime mažuosius daugiabučius, turime medinės architektūros daugiabučių ir turime tuos tipinius didžiuosius (plotas - daugiau nei 1000 kv.m. - red.).“, - sakė jis, tačiau pridūrė, kad pastarųjų skaičius nėra toks didelis, kaip dažnai galvojama, ir siekia tik kiek daugiau nei 10 tūkst. pastatų.

Vidutinė renovacija šiuo metu, anot vadovo, trunka maždaug 43 mėnesius. „Tačiau čia nuo dokumentų iki darbų pridavimo“, - aiškino jis ir sutiko, kad reikia ieškoti sprendimų, kurie renovacijas padėtų įgyvendinti greičiau.

„Reikia ieškoti balanso tarp strateginių tikslų ir finansinių galimybių. Galime norėti, kad būtų A+ klasė, rekuperatoriai, kitos sistemos, bet reikia įsivertinti gaunamą naudą“, - įspėjo jis.

Įstatyme yra numatyta atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimui skirtas valstybės paramos dydis. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos biudžeto lėšomis, t.y. ne daugiau kaip 0,35 Lt./ kv.

tags: #namu #renovacija #varo #gyventojus #i #nevilti