Sparčiai vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, ūkio subjektai, siekdami išsilaikyti rinkoje, turi pasiryžti įgyvendinti ilgalaikes investicijas. Pasirenkant tinkamą verslo strategiją svarbu žinoti tai, kad jos sėkmė priklauso ne vien nuo investavimo, bet ir nuo finansavimo sprendimų. Investicijų ekonominį efektyvumą lemia ne tik jų generuojami pinigų srautai ateityje, bet ir santykinai pinigų finansavimo šaltinių panaudojimas. Vienas tokių šaltinių - ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir ilgalaikio turto eksploatacija.
Ilgalaikio turto apibrėžimas ir rūšys
Ilgalaikis turtas - tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba suvartoti per vieną ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti per įmonės veiklą ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus.
Yra išskiriamos kelios ilgalaikio turto rūšys:
- Ilgalaikis materialusis turtas: turtas, kuris daugelį kartų naudojamas gamybos ar aptarnavimo procese ir būdamas tos pačios natūrinės formos nusidėvi naudojamas ne trumpiau kaip per vienerius ir kurio įsigijimo vertė yra ne mažesnė už įmonės nustatytą minimalią to turto vertę. Ši vertė turi būti įrašyta į įmonės finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą kaip informacija apie ilgalaikio materialaus turto apskaitos tvarkymą. Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojimas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui.
- Ilgalaikis nematerialusis turtas: turtas yra apskaitomas įsigijimo verte atėmus sukauptą amortizaciją. Vertinant tikimybę gauti ekonominės naudos, turi būti vadovaujamasi nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turima patikima informacija ir laikomasi ne tik formaliu reikalavimu, bet ir turinio svarbos principo. Vienas svarbiausių nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonė kontroliuoja turtą, jei ji turi teisę gauti iš jo būsimosios ekonominės nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų yra jo kontrolė. Įmonės galimybė kontroliuoti nematerialųjį turtą ir jo teikiamą ekonominę naudą gali būti išreikšta juridinėmis teisėmis, kaip autorių ar panašios teisės. Jei straipsnis neatitinka nematerialiojo turto apibrėžimo, išlaidos pripažįstamos sąnaudomis jų sudarymo metu. Nematerialiajam turtui būdinga tai, kad daugeliu atveju neįmanoma nustatyti, ar išlaidos patobulins nematerialųjį turtą ir todėl jis ateityje duos didesnę ekonominę naudą, ar tik išlaikys tinkamą jo būklę.
- Finansinis ilgalaikis turtas: tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Ilgalaikio finansinio turto atsiradimas būna susijęs su kitų įmonių išleistų vertybinių popierių įsigijimu ar grąžintinos ilgalaikės finansinės paramos teikimu. Ilgalaikis finansinis turtas per naudojimo laikotarpį nėra nudėvimas ar amortizuojamas. Jis gali būti perkainojamas tada, kai jo reali rinkos vertė gerokai didesnė už jo pradinę vertę ir jeigu toks vertės dydis yra ilgalaikis ir pastovus.
Materialusis turtas, sudarantis prielaidas įmonei veikti busimaisiais laikotarpiais, nors ir neduodantis ekonomines naudos tiesiogiai, pripažįstamas ilgalaikiu turtu (pavyzdžiui, turtas, įsigytas darbo saugos, ggamtosaugos, valdymo tikslams). Tam tikrais atvejais nematerialusis turtas gali būti susietas su materialia forma. Toks turtas gali būti kompaktiniame diske (kompiuterių programos), popierinėse laikmenose (licencijos ar patentai), kino juostoje ar pan. Tais atvejais turtas turi materialiojo ir nematerialiojo turto požymių, nustatant, kuriam turtui jį priskirti, įvertinama, kuris požymis vyrauja. Nematerialusis turtas gali būti atskiriamas ir neatskiriamas nuo įmonės ir kito jos turto. Nematerialusis turtas, kuri įmonė gali perleisti ar išnuomoti, yra laikomas atskiriamu nuo įmonės ir kito jos turto.
Ilgalaikio turto panaudojimo analizė
Ilgalaikio turto panaudojimo analizės metu analitikas turi sugebėti atsakyti į svarbius klausimus: ar pakankamai efektyviai panaudojamas turimas ilgalaikis turtas, nes investicijos į ilgalaikį turtą pasiskirsto laike; ar pagrįstas turto atnaujinimas bei pakeitimas ir pan. Ilgalaikio turto panaudojimo rodikliai yra šie: fondogrąža, fondų imlumas, rentabilumas, sąlyginė ekonomija, pagamintos produkcijos apimtis, darbo našumas, produkcijos savikaina, turto išlaikymo kaštai ir jo naudojimo trukmė.
Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto rekonstravimas ir tobulinimas
Siekiant pagerinti arba pakeisti naudojamo ilgalaikio turto funkcines savybes, jis įvairiai pertvarkomas bei tobulinamas (t.y. daroma jo rekonstrukcija). Tokių ilgalaikio turto pertvarkymo bei patobulinimo darbų išlaidos priskiriamos turto kūrimo išlaidoms ir didina pertvarkyto (patobulinto) turto savikainą.
Jei ilgalaikis materialiojo turto rekonstravimas ar remontas nepagerina naudingųjų turto savybių, bet pailgina jo naudojimo tarnavimo laiko, šių darbų vertė turi būti padidinta turto įsigijimo savikaina ir patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas. Šio turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kuris buvo patikslintas turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką. Tam tikrais atvejais pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas ilgalaikis materialusis turtas turi būti remontuojamas nustatytais laikotarpiais, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas jo naudojimas. Pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas kai kurias ilgalaikio materialiojo turto dalis gali prireikti keisti, nes jų naudingo tarnavimo laikas skiriasi nuo turto, kuriam jos priklauso, naudingo tarnavimo laiko. Jei dėl avarijos ar kitų priežasčių sugadinto turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, remonto išlaidos turi būti sumažintos kompensuojama suma.
Nematerialiojo turto atnaujintinumo ar tobulinimo išlaidos, patirtos po jo įsigijimo ar sukūrimo, turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos patiriamos, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos gali būti patikimai įvertintos, priskirtos konkrečiam turtui ir įmonė gali patikimai nustatyti, kad jos leis ateityje gauti iš to turto didesnę ekonominę naudą. Paprastai sudėtinga tas išlaidas tiesiogiai priskirti kuriam nors konkrečiam nematerialiajam turtui, todėl tik labai retai išlaidos, patirtos po pirkto ar pasigaminto nematerialiojo turto pradinio pripažinimo, gali būti pridėtos prie to turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto verte (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į prekių, produkcijos, paslaugų savikainą. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai:tiesiogiai proporcingas, metų skaičiaus, produkcijos, dvigubas - mažėjančios vertės, kur metų skaičiaus ir dvigubas - mažėjančios vertės metodai nerekomenduojami taikyti skaičiuojant ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansines atskaitomybės sudarymo tikslams.
Produkcijos metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikrų ilgalaikio materialiojo turto objektų pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekio. Metų skaičiaus metodu apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmaisiais turto naudojimo metais į produkcijos, darbu (paslaugų) savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antraisiais - mažesne negu pirmaisiais, o trečiaisiais ir dar vėlesniais metais - tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma, atsižvelgiant į pasirinktą turto naudojimo laiką. skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur i mažiau arba lygu T. Taikant dvigubą - mažėjančios vertės metodą, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo objekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą.
Ilgalaikio materialiojo turto objektus, kurių nusidėvėjimas skaičiuojamas, įmonės gali nusistatyti pačios. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainojamas atsiperkamąja verte ar jo verte buvo patikslinta dėl remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertes.
Amortizuojama nematerialiojo turto vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet ne visada ribotas. Amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienu finansinių metų pabaigoje. Jei tikėtinas turto naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo ankstesnių įvertinimų, amortizacijos laikotarpis turi būti patikslintas.
tags: #patikimas #turtas #rekvizitai