Vabalai - dažnas svečias mūsų namuose, sukeliantis nemažai rūpesčių. Visgi, egzistuoja efektyvūs būdai, kaip atsikratyti šių kenkėjų. Aptikus nepažįstamą vabzdį, svarbu jį tiksliai atpažinti, nes tik tada galima veiksmingai kovoti su jų plitimu bei apsisaugoti nuo invazijos.

Naudingi Vabzdžiai Sode ir Darže
Ne visi sode ar darže randami vabzdžiai - kenkėjai. Kai kurie iš jų yra tikri sodininkų pagalbininkai, padedantys kovoti su įvairiais augalams ramybės neduodančiais kenkėjais:
- Boružės (lot. Coccinellidae) - smulkūs arba vidutinio dydžio grobuoniški vabalai. Yra nemažai skirtingų jų rūšių. Šie vabzdžiai geriausiai žinomi, kaip dideli amarų mėgėjai. Yra apskaičiuota, kad viena boružė per savo gyvenimą suvalgo apie 5000 amarų. Jos taip pat minta erkėmis, blakėmis, vikšrais.
- Žygiai (lot. Carabidae) - itin judrūs vabalai, dažniausiai juodi arba rudi (rečiau žalsvi arba bronziniai), gali būti skirtingo dydžio. Šie vabzdžiai išsiskiria rūšių įvairove. Žygiai minta dirvoje gyvenančiais kenkėjais, pavyzdžiui, šliužais, vikšrais. Taip pat mėgsta kolorado vabalus. Šie vabzdžiai yra aktyvūs tik naktį.
- Auksaakės (lot. Chrysopidae) - žalsvos spalvos vabzdžiai su gležnais sparnais ir auksinės spalvos akimis. Auksaakės minta šiais kenkėjais: amarais, baltasparniais, miltuotaisiais skydamariais.
- Minkštvabaliai (lot. Cantharidae) - pailgos formos vabalai, mintantys žiedų nektaru, o kai kurios rūšys - kitais vabzdžiais. Pasaulyje yra maždaug 11 tūkst. Minkštvabaliai minta tokiais kenkėjais, kaip amarai, vikšrai. Jie taip pat minta ir geraisiais vabzdžiais.
- Žiedmusės (lot. Syrphidae) - žiedmusės vizualiai primena vapsvas, dėl skersinių geltonų ir juodų dryžių. Žiedmusės maitinasi įvairių rūšių amarais, vikšrais.
Skruzdėlės Namuose ir Sode
Skruzdėlės - plėviasparnių būrio vabzdžių šeima, gausiai paplitusi visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Šių vabzdžių nerasime tik vieninteliame žemyne - Antarktidoje. Iš viso yra apie 14 tūkst. skruzdėlių rūšių, Lietuvoje - 65.
Skruzdėlė yra smulkus vabzdys, tačiau gali būti įvairių formų, dydžių. Skruzdėlių gyvenimo būdas - bendruomeninis, kiekvienoje kolonijoje yra griežta sistema ir funkcijų pasiskirstymas. Kiekvienoje skruzdėlių šeimoje yra patinai, motinėlės (vaisingos patelės) ir darbininkės. Kai kuriose skruzdėlių šeimose darbininkės gali būti stambios, su didele galva - jos vadinamos kareiviais. Patinai ir vaisingos patelės būna sparnuotos, darbininkės - besparnės.
Skruzdėlės gyvena skruzdėlynuose - jie įrengiami žemėje arba jos paviršiuje, kelmuose ir kt. Jos gali įsikurti miškuose, pelkėse, pievose ir, žinoma, žmonių kiemuose, daržuose bei namuose. Skruzdėlės maitinasi tiek augaliniu, tiek gyvūninės kilmės maistu, pavyzdžiui, kitais vabzdžiais. Skruzdėlės - viena dažniausiai pasitaikančių problemų tiek kieme ar sode, tiek namuose, ypač šiltuoju metų laiku.
Skruzdėlės namuose - operatyvių ir efektyvių sprendimų reikalaujanti problema, todėl kviečiame nieko nelaukti ir kviesti į pagalbą profesionalus.
Į įvairias patalpas, įskaitant ir namus, skruzdėlės atkeliauja dėl vieno pagrindinio tikslo - ieškoti maisto. Kadangi dauguma skruzdėlių rūšių yra visaėdės, į namus jas pritraukia maisto likučiai, augintinių maistas, augalai. Įtrūkimai sienose, grindyse ar pamatuose sudaro palankias sąlygas joms įsikurti. Daug žalos skruzdėlės gali pridaryti ir sode - pavyzdžiui, amaru užkrėsti kultūrinius augalus. Skruzdėlės gyvena didžiulėmis kolonijomis - įsikūrę netoliese Jūsų namų, gali atkeliauti į juos ieškoti maisto.
Cukriniai Žvyninukai: Kas Tai Ir Kaip Su Jais Kovoti?
Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja prašydama padėti išsiaiškinti, su kokiu keistu gyviu, keliančiu jai baimę, ji susiduria gyvenamosiose patalpose. Kenkėjus naikinančios įmonės „Dezinfa“ vadovas Liutauras Grigaliūnas paaiškino, kad šis padarėlis vadinamas cukriniu žvyninuku.
„Tai labai primityvus vabzdys, pagal evoliuciją atsiradęs labai seniai, net anksčiau už tarakonus. Todėl jis labai susijęs su vandeniu. Kad išgyventų, jam reikalinga didelė oro drėgmė, kadangi jo kūnas dėl primityvios sandaros labai jautrus aplinkos poveikiams. Dėl to jis dažnai sutinkamas tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis - mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Sausoje vietoje jis niekada negyvens“, - pasakojo pašnekovas.
Tai naktiniai vabzdžiai - uždegus šviesą dažniausiai sprunka slėptis, bet dėl savo dydžio yra puikiai matomi. Jie yra pailgos formos, pilkos spalvos, blizgantys, auga iki centimetro. Kaip ir visi vabzdžiai, turi šešias kojytes, kuriomis ir juda. Taip pat turi ūsus bei uodegėlę.
Maitintis gali bet kuo - pradedant mūsų maistu, baigiant sudrėkusiu popieriumi, knygomis. Tačiau kad iš tiesų pasijustų padarytas nuostolis, jų turėtų būti privisę labai daug. Tačiau, nors pagal mitybą jie tokie pat visaėdžiai kaip tarakonai, nėra tokie bjaurūs ir pavojingi ir, skirtingai nei tarakonai, neperneša pavojingų infekcinių ligų.
Pasak L. Grigaliūno, šie padarėliai paprastai tūno grindų, sienų plyšiuose, už atsiklijavusių tapetų, tarp plytelių. Paprasčiausias būdas jų atsikratyti - apžiūrėti, ar patalpoje, kurioje jie dažniausiai pastebimi, nėra pratekančio vamzdžio ar kitaip besikaupiančio drėgmės šaltinio. Jie labai mėgsta pelėsį, kuris jiems - taip pat vienas iš maisto šaltinių.
Kitaip tariant, patalpą reikėtų, kiek įmanoma, išlaikyti sausą, tuomet aplinka jiems taps nepalanki ir jie iškeliaus ieškoti geresnių sąlygų. Taigi galima apsieiti ir be chemijos. Kadangi šie vabzdžiai paprasti ir lepūs, yra jautrūs net elementariausiai chemijai, naikinančiai įvairius vabzdžius. Daug pastangų jiems išnaikinti nereikia. Žinoma, po kurio laiko jų vėl gali atsirasti.
Dėl to, kad tarakonai nėra labai išrankūs maistui, jie gali valgyti ir nelabai valgomus daiktus, pavyzdžiui, atsiknojusių tapetų ar knygų klijus, muilą. Būtent todėl jie turi pirmenybę prieš kitus vabzdžius ir sugeba išgyventi, juolab kad veisiasi jie labai sparčiai, atsiveda daug palikuonių.
Anot biologo, Europos ekspertai yra paskelbę, kad tarakonai gali pernešti infekcines žarnyno ligas - dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kitas. Pavyzdžiui, salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu. Taigi šie vabzdžiai nesikandžioja, nesiurbia mūsų kraujo, tačiau yra potencialūs ligų nešiotojai.
Efektyvūs Būdai Atsikratyti Vabalų Namuose
Vabalai - tai bendras pavadinimas daugeliui vabzdžių rūšių. Jie maitinasi augalais, mažais vabzdžiais, taip pat tekstilės ir medžio pluoštais.
- Pipirmėčių aliejus yra puiki priemonė vabzdžiams atbaidyti. Sumaišykite kelis lašus pipirmėčių aliejaus su vandeniu ir supilkite į purkštuvą. Šiuo mišiniu purkškite aplink namus, ypač ties įėjimais, langais ir kitomis vietomis, pro kurias gali įeiti vabzdžiai.
- Nimbamedžio aliejus yra efektyvus ir saugus būdas atbaidyti vabzdžius. Šį aliejų galima purkšti ant augalų arba aplink langus ir durų siūles.
- Lipnūs spąstai yra puiki priemonė pagauti ropojančius vabzdžius, tokius kaip skruzdėlės, tarakonai ir vorai. Jeigu vargina vabalai namuose - šiuos spąstus galima padėti ties grindų ir sienų sandūromis, šalia langų ar durų, kur dažnai pastebimi vabzdžiai.
- Piretrinas yra natūralus insekticidas, išgaunamas iš chrizantemų žiedų. Jis veiksmingai naikina vabzdžius, paveikdamas jų nervų sistemą. Piretrino turinčius produktus galima naudoti purškiant tiesiogiai ant vabzdžių arba jų buveinių.
- Levandų aliejus ne tik skleidžia malonų kvapą, bet ir efektyviai atbaido vabzdžius. Purkškite levandų aliejaus tirpalą aplink namus, ypatingai ties įėjimais, langais ir kitomis vietomis, kur gali įeiti vabzdžiai.
- Diatomų žemė yra natūrali medžiaga, sudaryta iš fosilizuotų dumblių likučių. Ji greitai dehidratuoja vabzdžius, kai jie per ją pereina. Jei vargina vabalai namuose - Pabarstykite diatomų žemę aplink vietas, kur pastebėjote vabzdžius, pvz., palei grindų kraštus, langus, duris ar kitas jų buvimo vietas.
Medgraužiai Rąstiniuose Namuose: Apsauga ir Kontrolė
Rąstiniai namai, pirtys ir kiti statiniai iš rąstų asocijuojasi su šiluma jaukumu ir išskirtiniu mikroklimatu. Bet pasitaiko ir neigiamų veiksnių, tai medgraužiai. Medieną užpuolę vabzdžiai medgraužiai pastato konstrukcijom kenkia iš vidaus. Lietuvoje dažniausiai aptinkami - kinivarpos, ūsočiai, skaptukai ir kiti.
Vabzdžiai savo kiaušinėlius padeda plyšiuose, smulkiuose įtrūkimuose. Plyšiai (įtrūkimai) tai terpė veistis ne tik medieną graužiantiems vabzdžiams bet ir pelėsiniams ar naminiams grybams. Vabzdžių lervos arba kirmėlaitės įsigraužia gilyn į medieną darydamos ertmes, kurios tampa kokonais. Dažnai rąstinių namų šeimininkai mato skylutes, kurias padarė medgraužiai, o suaugę pastarieji, išskrenda.
Žalią medieną labiau mėgsta - kinivarpos, straubliukai, medgręžiai. Dažniausiai jie apsigyvena ką tik nuksirstuose medžiuose. Sakoma, kad šių vabzdžių vystymasis baigiasi, kiaušinėlių, pastatuose, jie nededa, lieka tik skylutės. Kiti kenkėjai - skaptukai, naminiai ilgaūsiai, poliniai vabalai puola pjautą ir nužievintą medieną, mėgsta ir sausą medieną.
Rąstinio pastato sąvininkam ir ne tik, reikėtu impregnuoti medieną antiseptikais ar apdoroti insekticidais. Šiuolaikinėje cheminėje pramonėje naudojamos profesionalios priemonės neveikia pačios medienos, nekeičia dažų ar medienos spalvos, minimaliai kenkia sveikatai. Žmonės naudoja ir natūralias priemones, tokias kaip druskos tirpalas (pusę stiklinės druskos ištirpintos 1 ltr šilto vandens).
Kaip Atskirti Vabalus Nuo Tarakonų?
Namuose kartais aptinkami vabzdžiai gali kelti rūpesčių, nes dažnai juos galima supainioti su tarakonais. Tarakonai - tai lygiais, ovalo formos kūnais pasižymintys vabzdžiai, priklausantys Blattodea būriui. Jie dažniausiai būna juodi, rudi arba raudonai rudi, užauga nuo pusės iki beveik dviejų colių ilgio. Šiuos vabzdžius lengva atpažinti pagal ilgas ūsus, plokščią kūną ir šešias greitai judančias kojas. Nors turi sparnus, tik dalis jų skraido.
Vandens vabzdžiams priskiriami tokie kaip vandens laiveliai ar vandeniniai skorpionai. Šie vabzdžiai panašūs kūno forma ir spalva - jų ovalus kūnas būna tamsiai rudas arba pilkas, tačiau jie gyvena vandenyje. Šis vabalas dažnai supainiojamas su tarakonu, tačiau jų kūnas yra juodas su baltais taškeliais ir ryškiai dryžuotais ūsais. Azijos ilgaūsio vabalo kūno forma labiau pailga, nei tarakono.
Žemės vabalai taip pat neretai laikomi tarakonais. Jie skiriasi apvalesne ar labiau pailga kūno forma, turi blizgantį egzoskeletą. Birželio vabalai - tai naktiniai vabzdžiai, kurie namuose pasirodo rečiau nei tarakonai. Jie gali būti gelsvi ar tamsiai rudi, tuo tarpu tarakonai - dažniausiai tamsių atspalvių.
Svirpliai išvaizda primena tarakonus dėl ilgų ūsų ir tamsių atspalvių, tačiau jie labiau mėgsta gyventi lauke, dažnai prie vandens šaltinių. Svirpliai geba šokinėti, o patinai skleidžia būdingus čirškiančius garsus, ko tarakonai visiškai nedaro.
Patalkės - ovalūs, rausvai rudi naktiniai vabzdžiai, dažnai supainiojami su tarakonų jaunikliais dėl spalvos ir kūno formos. Svarbus skirtumas: patalkės minta tik krauju, o tarakonams tinka bet koks maistas. Dvispalviai smirdvabaliai lengvai atskiriami pagal skydo formos kūną ir marmurinius rudus atspalvius. Pagrindinis skirtumas - kai smirdvabalis jaučia pavojų, jis išskiria stiprų, nemalonų kvapą, tarakonai to nedaro.
Retkarčiais pastebėjus vieną tarakoną, nuo tikros invazijos gali skirti tik laiko klausimas. Tarakonus traukia maisto likučiai, šiluma, vandens šaltiniai ir jaukūs namų užkaboriai. Jie dažnai vengia šviesos, todėl dažniausiai pastebimi naktį.
Efektyviam vabzdžių naikinimui svarbu palaikyti tvarką, užsandarinti visas galimas landas bei naudoti natūralias atgrasančias priemones.
Nors kai kurie vabzdžiai dėl išvaizdos ar įpročių gali pasirodyti labai panašūs į tarakonus, atidžiai apžiūrėjus jų kūno sandarą ir elgesį galima tiksliai nustatyti, su kuo turite reikalų.
Maisto Produktai, Kuriais Mėgsta Mėgautis Vabzdžiai
Nustebsite, kuo vabzdžiai gali misti. Jiems kelia apetitą visokių produktų atsargos, pradedant grūdais ir baigiant kruopomis, greitai gendančiais produktais ir kt.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite informaciją apie dažniausiai pasitaikančius kenkėjus ir jų ypatumus:
| Kenkėjas | Ypatumai | Gyvenimo Ciklas | Mityba |
|---|---|---|---|
| Tribolium confusum (rudasis miltų vabalas) | Suaugėlis - 3-4 mm ilgio, akys toliau viena nuo kitos (žiūrint iš apačios). Lerva - 1-5 mm ilgio, nuo balkšvos iki geltonai rudos spalvos, turi 3 poras kojų, aktyvi. Neriasi 7-8 kartus. Labiau mėgsta švarius, sausus miltus. | Apie 20 dienų 35°C temperatūroje, 45 dienos, kai temperatūra 25°C. | Mėgsta švarius, sausus miltus. |
| Oryzaephilus surinamensis (surinaminis grūdų vabalas) | Suaugėlis - 2,5-3 mm ilgio, abiejuose krūtinės šonuose turi 6 pjūkliškus išsikišimus. | 20 dienų 35°C temperatūroje, 3-4 mėnesiai, jeigu temperatūra 20°C. Žemiausia galima temperatūra 18°C. Atsparesni temperatūros svyravimams. | Grūdai |
| Stegobium paniceum (vaistinis skaptukas) | Lerva - aktyvi pradinėse vystymosi stadijose. Įsigraužia į kietas medžiagas. Dažnai skraido. | Gyvenimo ciklas - 200 dienų 17°C temperatūroje, 70 dienų, kai temperatūra 28°C. | Įvairios kietos medžiagos |
| Dermestes lardarius (lašininis odgraužis) | Minta įvairiais gyvulinės kilmės produktais ir džiovinta žuvimi. Suaugėlis - 2-3 mm ilgio, juodai rudos spalvos, ant krūtinės apvalūs įlinkimai. Negali skraidyti (suaugę antsparniai). | 30 dienų 30°C temperatūroje. | Gyvulinės kilmės produktai, džiovinta žuvis |
| Tenebrio molitor (milčius) | Suaugėlis - 3,5-4,5 mm ilgio. Patinėlio galvoje yra du dideli viršutiniai žandai, kurie atrodo kaip ragai. Patelės labai panašios į T. | Veisiasi 15-32°C temperatūroje. Ciklas 27°C temperatūroje trunka 8 savaites. | Miltai, tešla, manų kruopos |
| Acarus siro (miltų erkė) | Suaugėlis - 0,5 mm ilgio, turi 4 poras kojų, baltos arba blyškiai rudos spalvos. Lerva - 0,5mm ilgio, su 6 kojomis, baltos spalvos. | - | Miltai |
| Plodia interpunctella (kukurūzinis ugniukas) | Suaugėliai būna 7-9 mm ilgio, sparnų ilgis siekia 15-20 mm. Priekinių sparnų pirmas trečdalis blyškios tamsiai geltonos spalvos. | Gyvena 35 dienas +25 °C temperatūroje. | Kukurūzai |

tags: #namuose #gyvenantys #vabalai