NASA Simuliatorius: Kas Tai ir Kodėl Tai Svarbu?

NASA simuliatoriai - tai pažangios technologijos, skirtos atkartoti sudėtingas kosmoso sąlygas ir padėti astronautams bei inžinieriams pasiruošti misijoms. Šie įrenginiai leidžia imituoti nesvarumo būklę, Mėnulio paviršių ir kitus ekstremalius aplinkos veiksnius, su kuriais susiduria kosmoso tyrinėtojai. Tai nepamainoma priemonė, padedanti užtikrinti sėkmingą kosminių misijų įgyvendinimą ir plėtoti naujas technologijas.

Astronautų treniruotės NASA simuliatoriuje

Moderniausias Simuliatorius Europoje

Vokietijoje, Kelno mieste, duris atvėrė moderniausias Europoje stimuliatorius, skirtas astronautų treniruotėms. Šis 40 mln. eurų vertės projektas, pavadinimu "Luna", buvo įgyvendintas po daugelio atidėliojimų. Astronautų treniruočių aikštė yra krepšinio aikštelės dydžio. Astronautai čia ruošis kelionėms į Mėnulį.

Speciali prie lubų prikabintų kabelių sistema leidžia simuliuoti nesvarumo būklę. Kelno mieste atidarytos astronautų treniruočių aikštės sąlygos - arčiausiai to, kaip žmogus jaustųsi Mėnulyje. „Įžengę į „Luna“ pamatysite tai ką ir Mėnulyje: uolienas, kurių sudėtis tokia pati, kaip Mėnulyje, smėlį kaip Mėnulyje, reljefą ir šviesą kaip Mėnulyje“, - tikina T.

Europa derasi dėl galimybės dalyvauti vėlesniuose nusileidimuose. „Visi astronautai, kurie nusileis Mėnulio paviršiuje, atvyks treniruotis čia, į Kelną.

Dėl ko užtruko projekto įgyvendinimas?

„O kai jau buvome pasiruošę pradėti statybas, sužinojome, kad teritorijoje gyvena saugomi driežai ir nieko čia statyti negalima. Taigi praradome dar dvejus metus ir pralaimėjome driežams. „Luną“ teko statyti priešais vietą, kur jie dabar gyvena“, - pasakoja M.

Luna simuliatorius Kelne

NASA ir Virtuali Realybė

NASA jau yra įžengusi į 3D virtualią visatą. Agentūrai priklauso sala „Second Life“ pasaulyje, kur pavieniai asmenys ir grupės, besidominčios kosmoso programa, gali susitikti, dalintis mintimis ir vykdyti eksperimentus.

NASA tiki, kad žaidimas padėtų surasti naują mokslininkų ir inžinierių kartą, kurie įgyvendintų organizacijos „kosmoso tyrinėjimo viziją“. „Aukštos kokybės žaidimo aplinka yra būtinas NASA ugdomojo kibernetinio kūrinio elementas“, - teigiama prašyme.

Naujos Medžiagos Kūrimas Kosmoso Technologijoms

Orbitinį teleskopą „James Webb Space Telescope” kuriantiems inžinieriams daugelį projektavimo darbų atlikti tenka nuo nulio. Jie jau sukūrė naujo tipo veidrodžius ir susilankstančią erdvėlaivio kapsulę. Tačiau tai nėra sunkiausi uždaviniai: ekstremalioms kosmoso sąlygoms įveikti specialistams teko išrasti visiškai naują kompozitinę medžiagą.

„James Webb” orbitinio teleskopo širdis - maždaug lengvojo automobilio dydžio integruotas mokslinių instrumentų modulis (Integrated Science Instrument Module). Jame bus kompaktiškai saugomi visi tyrimams reikalingi prietaisai. Teleskope panaudota didelio tikslumo optika, kuriai būtina užtikrinti visos aparato struktūros stabilumą.

Bandydami įveikti tokią techninę užduotį, inžinieriai, ieškodami tinkamos gamybai medžiagos, išanalizavo visą jiems prieinamą literatūrą, tačiau nerado nieko tinkamo.

„James Webb” orbitinio teleskopo startas yra numatytas 2014 metams. Jis turėtų skrieti viename iš Lagranžo taškų - erdvės dalyje, kur Žemės ir Mėnulio gravitaciniai laukai sukuria pusiausvyros būseną. Nuo saulės spindulių aparatą saugos specialus „skėtis”. Viduje esančioms sistemoms ir visai laikančiajai struktūrai teks atlaikyti 39 Kelvinų temperatūrą.

Tačiau mokslininkų komanda bandymų metu norėjo atvėsinti naujosios medžiagos pagrindu pagamintą konstrukciją iki 27 K, kas apytiksliai prilygsta temperatūrai Plutono paviršiuje. Šiuo tikslu jie pagamino specialų gaubtą, kuriuo apvilko kai kuriuos struktūrinius būsimojo teleskopo elementus.

Šaldymo bandymai buvo tęsiami 26 dienas, tačiau nei vienas elementas nei deformavosi, nei įskilo. Kaip ir parodė ankstesni matematiniai modeliai, bendras konstrukcijos dalies matmenų pokytis sudarė apie 170 mikronų; tuo tarpu leistina NASA nustatyta riba buvo 500 mikronų. Jokia kita Žemėje naudojama medžiaga tokiomis savybėmis nepasižymi.

JAV kosmoso tyrimų agentūros inžinieriai nesureikšmina savo pasiekimo. „Jokių problemų”, sako vyriausias mechanikos inžinierius Džimas Pontiusas (Jim Pontius).

Lietuva Kosmoso Technologijų Srityje

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad Lietuvos pasiekimai kosmoso techologijų srityje yra matomi pasaulyje. Pasak jos, Lietuva jau tapo Europos kosmoso agentūros asocijuota nare, vysto kosmoso technologijų industriją, kuri pirmiausia skirta „žmonėms ant žemės“, tačiau sieks daugiau - Vyriausybė yra pasiruošusi skirti finansų kosmoso technologijų bendradarbystės vietą - vadinamąjį hub'ą, tam kuriama ir inovacijų agentūra.

„To didelio pasididžiavimo dalis esate jūs, ši bendruomenė - ne tik „NanoAvionics“, BlackSwan Space“ ir „Geomatrix“, bet ir tai, kad marsaeigio „Perseverance“ kamera buvo kuriama irgi lietuvės, taip pat mūsų lazeristai prisideda daug prie šių technologijų. Tad Lietuva jau yra šios ekosistemos dalis, Lietuva jau turi industriją ir yra grandinėse, kurios keičia pasaulį“, - klasterio steigimui skirtame renginyje sakė ministrė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigia, kad šios technologijos gali būti pritaikomos ir paprastoms praktinėms problemoms, pavyzdžiui, eismo stebėjimui, transporto valdymui ar net viešosios tvarkos užtikrinimui.

„Man norėtųsi dar didesnį šuoliuką padaryti šioje ar kitoje srityje išnaudojant technologijas dabar, kad žmonės pajustų. Viena yra neapibrėžtos ateities kūrimas, kita yra dabartinių problemų sprendimas. Matau, tai ranka pasiekiama - mes dronais eksperimentuojame, kai kas nors palieka sofą prie konteinerių, užfiksuojame. Bet lygiai taip pat galima tą užfiksuoti iš palydovo. Problema - visiškai buitinė, bet ir kosminė, tas ryšys yra daug arčiau, nei mums atrodo“, - sakė meras.

Įmonės ruošiasi serijinei palydovų gamybai, teiks įvairias paslaugas. „NanoAvionics“, kuriančios mažuosius palydovus ir organizuojančios jų misijas į kosmosą, vadovas Vytenis Buzas pabrėžė, jog įmonės rinka yra „visas pasaulis“.

„Šiandien stovime ant didelių permainų slenksčio - ateina mažųjų palydovų era, kurie padangėse skraidys spiečiais ir jų globali gamyba augs dešimtimis kartų. Šios rinkos vertė netrukus pasieks 35 mlrd. JAV dolerių, o kasmet į dangų kils jau nebe 200, o po 1,5 tūkst. ir daugiau mažųjų palydovų“, - pirmadienį klasterio steigimo renginyje prognozavo jis.

Anot jo, įmonė yra išvysčiusi ne vieną projektą su globaliais klientais, o po maždaug trejų metų ketina pereiti ir prie serijinės palydovų gamybos. „Jau ruošiame gamybinius pajėgumus ir mums ypač svarbu Lietuvoje telkti šios srities inžinerinį potencialą, nes tik taip galime likti konkurencingais globaliai”, - sakė „NanoAvionics“ vadovas.

Palydovų kompiuterinių simuliatorių, skirtų autonominėms palydovų misijoms, kūrėjos „BlackSwan Space“ vadovas Marius Klimavičius sako, kad bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra jo komanda sukūrė autonominių misijų simuliatorių.

„Šis simuliatorius kosmoso organizacijoms suteikia galimybę savo misijose naudoti dirbtinio intelekto sprendimus. Tai itin aktualu kuriant palydovus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, atlikti sudėtingus navigacijos, robotikos veiksmus“, - renginyje sakė M.Klimavičius.

Tuo metu įmonė „Elsis Pro“ kuria duomenų apsikeitimo sprendimus - pasak įmonės atstovo Gedimino Viškelio, įmonė ką tik pasirašė sutartį su Europos kosmoso agentūra dėl „Galaxy“ nanopalydovų spiečių duomenų apsikeitimo platformos vystymo. „Tai bus mūsų naujausias produktas įmonės kosmoso technologijų projektų portfelyje”, - teigė G.Viškelis.

Palydovinių duomenų apdorojimo paslaugas teikiančios „Geomatrix“ vadovas Gediminas Vaitkus tvirtino, kad įmonės paslaugos naudojamos, pavyzdžiui, žemės ūkyje ir gali būti pritaikomos daugybėje sričių.

„Šiandien visi esame kosmoso technologijų vartotojai. Kiekvieną kartą, išsitraukdami mobilųjį telefoną, naudojame kosmines technologijas. Jos naudojamos navigacijai, miestų ekosistemos monitoringui, sudarant orų prognozes, pasėlių deklaracijų kontrolės, draudimo, išmaniosios žemdirbystės, miškininkystės, aplinkosaugos srityse ir galybei kitų paslaugų, kurios jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi“, - sakė G.Vaitkus.

„Norime, kad kuo daugiau šių technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad visa pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“, - pridūrė jis.

Klasterio atstovai planuoja plėtrą vienijant daugiau šios srities kompanijų, inžinierių, ekspertų ir jaunųjų talentų. Šiandien visos sektoriaus bendrovės itin aktyviai ieško darbuotojų - jų skaičius įmonėse kasmet auga dešimtimis procentų ir šis augimas galėtų būti dar didesnis, suvienijus patirtį ir resursus bei bendradarbiaujant su šalies universitetais.

Visorių informacinių technologijų parko (VITP) vadovas Saulius Arelis tvirtina, kad Lietuva šiandien yra „neabejotinas kosminių technologijų lyderis Baltijos šalių regione“, o Vilnius mažųjų palydovų gamybos srityje yra tarp penkių pirmaujančių miestų pasaulyje. Anot jo, VITP, kartu su klasterio įmonių inžinieriais, Vilniaus, Gedimino technikos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkais yra parengę klimato kaitos poveikio stebėjimo ir valdymo kosmoso technologijų priemonėmis misiją.

„Ambicingas projektas, bet kartu ir neišvengiamas dabartinėje situacijoje. Įgyvendinant numatyta sukurti technologijų ir paslaugų, kurias vėliau bus galima sėkmingai eksportuoti”, - teigia VITP vadovas.

Kartu VITP įvardija siekį sukurti decentralizuotą Kosmoso technologijų kompetencijų centrą, klasterio įmonės taip pat dalyvaus atnaujinant Nacionalinę kosmoso strategiją. Parkas jau nuo 2019 metų organizuoja NASA ir Europos Kosmoso agentūros hakatonus Lietuvoje, subūrė mentorių tinklą, kuris vienija kosmoso technologijų verslo profesionalus.

Aktyviai bendradarbiaudamas su Europos agentūra, parkas Lietuvoje planuoja įsteigti ir šios agentūros verslo inkubatorių. Lietuvos kosmoso klasterio įmonės jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, bendrovėmis „Airbus Defence & Space“, „Thales Alenia Space“, „British Telecom“ ir kt.

VITP teigimu, šiuo metu pasaulyje veikia per 10 tūkst. kosmoso technologijų įmonių.

Pramoginiai NASA Simuliatoriai

NASA simuliatorius - kai negali pakilti į orbitą, ji nusileidžia pas Tave. Pilotai, astronautai ir panašios specialybės nėra vien tik vaikų svajonės. Save jų vietoje įsivaizduoja ir nemažai suaugusiųjų. Dalinai šią svajonę gali padėti išpildyti trijų dimensijų supynės - įrenginys, priversiantis Jūsų galvą apsisukti ne vieną kartą.

Šios supynės iš tiesų yra simuliatorius, kurį naudoja tie žmonės, kuriems būtina pratintis prie nesvarumo būsenos, staigių pokyčių erdvėje ir panašiai. Pasivartę nesvarumo būseną atkartojančiose supynėse tikrai galėsite sakyti, jog į kosmosą keliauti Jums nebaisu!

Pramoginis NASA simuliatorius

Atsistoję į specialiai tam numatytą vietą, prisisegę visus saugus diržu pradėkite judėti ir šios supynės pačios pradės suktis bei vartytis, taip suteikdamas Jums nepamirštamus įspūdžius: matysite kaip žemė ima slysti iš po kojų ir sukasi ratu, matysite ir girdėsite linksmą savo draugų kompaniją, tačiau sunkiai galėsite nustatyti kur tiksliai jie yra, o ir po savo skrydžio vargu ar iš karto pradėsite tinkamai orientuotis aplinkoje - įspūdžiai iš tiesų ypatingi ir išliekantys ilgam.

Bijote ant tokio įrenginio stovėti? Siūlome kitokį ir kitokias trijų dimensijų supynes, kuriame Jums teks sėdėti specialioje kėdėje (labai primena sportinio automobilio sėdynę), kurioje tikrai jausitės saugiau. Tik yra vienas "bet" - Jūsų sukimąsi valdys operatorius, kuris tikrai sukurs Jums išskirtinį pasisukinėjimą aplink savo ašį!

Tiek vieno tipo, tiek ir kito NASA simuliatorius - superinė pramoga įvairiausiomis progomis, įvairiems žmonėms. Ieškantiems pramogų savo šventei, norintiems nustebinti kolegas ar savo antrąją pusę nesvarumo būseną atkartojančios supynės gali būti iš tiesų šauni pramoga, priversianti ir klykti, ir juoktis, ir susimąstyti apie savo buvimo vietą!

tags: #nasa #simuliatorius #nuoma