Naujo sklypo paruošimas vejai: žingsnis po žingsnio

Tinkamas žemės paruošimas vejos sodinimui yra viena svarbiausių gražios vejos sąlygų. Atmestinai ar skubotai atlikti vejos paruošimo darbai gali tapti susikaupusio vandens, netolygios vejos ar kitokių trūkumų turinčios vejos priežastimi. Nusimatę jums priimtiniausią laiką, kada geriausia sodinti veją, atidžiai apžiūrėkite ir įvertinkite zoną, kurioje planuojamas žalios vejos įrengimas.

Optimalus laikas dirvos paruošimui

Vejoms dirvą galima ruošti iš rudens arba pavasarį. Iš rudens geriau ruošti tada, kai yra susidariusi sena velėna ir reikia ją užarti ar sufrezuoti. Šiuo atveju žolių kerai per rudenį - pavasarį supus. Geriau, jei juos prieš tai būsite nupurškę herbicidais. Taip pat tinkamiau yra iš rudens paskleisti naujai užvežtą juodžemį - kad iki pavasarinės sėjos tinkamai susigulėtų.

Pavasarinį dirvos ruošimą pradedame, kai žemė pakankamai išdžiūna, nes priešingu atveju galite sugadinti jos struktūrą. Sėti galima pradėti, kai dirva kelių centimetrų gylyje įšyla iki + 7 - 8 °C. Tai paprastai nutinka antrą gegužės dekadą. Sėti rekomenduojama iki rugsėjo pradžios, iš bėdos ir šiek tiek vėliau. Svarbu, kad iki atšalimo spėtų susiformuoti bent trys - keturi kiekvieno žolių kero lapeliai.

Geriausias vejos sodinimo laikas - ruduo (rugpjūčio vid. - rugsėjo pab.) ir pavasaris (balandžio vid. - gegužės pab), priklausomai nuo to, kada planuojama ruošti dirvą. Į rudenį paruoštą dirvą berti sėklas galima pavasarį, dirvai įšilus nuo 8 laipsnių.

Labai svarbu, kad dirvos paviršius nebūtų labai šlapias ar sausas, nes vėliau tai gali įtakoti ne tik vejos sudygimo kokybei, bet ir tolimesniam augimui.

Drenažo svarba

Jeigu pastebite, kad vejos įrengimo vietoje yra linkęs kauptis vanduo, pasirūpinkite sklypo drenažo sistema. Dirvą drenuoti reikia atsižvelgiant į sklypo nuolydžius ir jos struktūrą. Paprastai šlampa žemutinės sklypo dalys, patvoriai, lygūs be nuolydžio plotai su sunkiu podirviu.

Tokiu atveju geriausiai padės seklus 30 - 50 cm gylyje išvedžiotas drenažas. Jei papildomai po viršutiniu juodžemio sluoksniu įrengsite 7 - 10 cm drenažinį rupaus smėlio ar žvyro pasluoksnį, tai veja po bet kurio lietaus greitai pradžius. Todėl lygesniuose plotuose su mažais nuolydžiais drenažą geriau daryti visame plote, o sklypuose su aiškiu nuolydžiu gali pakakti įrengti drenažo linijas jų apatinėse dalyse. Patogiausia išvedžioti drenažą prieš užvežant galutinį juodžemio sluoksnį.

Dirvos paruošimo etapai

Vienas iš pagrindinių dirvos paruošimo etapų yra viršutinio dirvos sluoksnio supurenimas. Tam naudojame rekultivacinę žemės įdirbimo frezą. Rekultivacinė freza puikiai išpurena net peraugusią žolę, sumedėjusią augmeniją, suspaustą dirvos paviršių ar sunkią, susigulėjusią žemę.

Dirvos paruošimas apima:

• piktžolių naikinimą;
• šiukšlių, akmenų, grumstų išrinkimą iš viršutinio dirvožemio sluoksnio;
• dirvos paviršiaus struktūros pagerinimą.

Normaliai dirvai tik supurenamas jos paviršius. Lengvom smėlingom dirvom pagerinti įmaišoma organinių medžiagų: žemutinių durpių, komposto bei molingos žemės. Jei statant namą derlingas dirvos paviršius buvo sustumtas į krūvas, tai galite jį naudoti kaip viršutinį sluoksnį būsimos vejos sėjimui. Per tuos statybų eigos metus ar keletą metų dauguma žolių šaknų šiose krūvose bus sunykę. Patartina prieš skleidžiant juodžemį iš krūvų sunaikinti ant jų augusias piktžoles.

Jei šio viršutinio sluoksnio susidaro bent 15 - 20 cm, tai po juo galite supilti kad ir prastesnės kokybės, tačiau pageidautina laidžios struktūros grunto pasluoksnį. Jei sklypo gruntas yra žvyringas ar laidaus neturtingo smėlio, galite apatinio sluoksnio supylimui panaudoti vidutinio sunkumo priemolį su organinio substrato priemaiša.

Dirvos paviršių galite lyginti akėčiomis, krautuvo kaušu, traktoriaus priekiniu peiliu. Galutinis žemės paviršiaus lyginimas paprastai atliekamas rankiniu būdu: grėbliais, lentomis, prie virvių pririštu velkamu sunkiu skersiniu ar kopėčiomis.

Toliau dirvos paviršius yra lyginamas su kaušu ir speciale žemės lyginimo lenta. Dar kartą purenamas ir lyginamas dirvos viršutinis sluoksnis su specialiu grunto paruošėju.

Rušiant dirvą svarbus bet kokių uolienų ar šiukšlių pašalinimas. Atlikote žemės sklypo lyginimo darbus ir norite sodinti veją? Prieš sėjant veją yra būtina sunaikinti daugiametes piktžoles.

Jei supylėte storesnį nei 10 - 15 cm dirvos viršutinį sluoksnį, rekomenduojama leisti jam suslūgti bent mėnesį ar du. Per tą laiką išdygs dauguma arčiau dirvos paviršiaus esančių žolių sėklų. Tada galėsite prieš sėją jas sunaikinti. Kad išlygintoje dirvoje greičiau išdygtų piktžolės, galima ją patręšti azotinėmis trąšomis, papildomai laistyti.

Dirvos tręšimas

Prieš sėją rekomenduojama sureguliuoti tinkamą dirvos pH rodiklį pridedant išskaičiuotą kalkinių medžiagų kiekį. Vejų žolėms tinkamas 6 - 6,5 pH rodiklis. Jei nedarote agrocheminių tyrimų, galite vienam arui įterpti apie 6 - 8 kg dolomitmilčių ar kreidos, gesintų kalkių.

Labai svarbu praturtinti dirvą ir mineralinėmis trąšomis. Jei naudosite nurodytų proporcijų sudėties kompleksines trąšas, tai vidutiniškai jų reikės 4 - 5 kg arui. Jei naudosite atskiras monotrąšas, tai fosforo ir kalio trąšas galite išberti ir įterpti iš rudens, o azotines - naudokite prieš sėją, nes jos greitai išsiplauna laistant.

Sėklų mišinių pasirinkimas

Rinkdamiesi vejos rūšį, pastebėsite, kad jų yra įvairių rūšių ir galima rinktis pagal spalvą ar net augimo greitį. Visgi svarbiausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį - tai funkcinė vejos paskirtis bei jūsų pačių laistymo dažnumo galimybės, kadangi skirtingoms vejos rūšims ir vandens reikia nevienodai. Tad užsiėmusiam žmogui išsirinkus lepią, dažno laistymo reikalaujančią rūšį, vejos priežiūra atneš daug rūpesčių.

Geriausi vejų sėklų mišiniai yra tie, kurie atitinka konkrečios vietos dirvos sudėtį, drėgnumą ir apšvietimo sąlygas. Taip pat turite atsižvelgti į vejos priežiūros ir eksploatacijos intensyvumą.

Buitinėms vejoms gerai tinka mišiniai sudaryti iš pievinės miglės ir raudonųjų eraičinų veislių. Jei dirva pakankamai drėgna ar yra laistymo sistema, tai didesnę dalį gali sudaryti pievinė miglė (Poa pratensis). Tokia veja bus atspari trypimui, ją galima trumpiau šienauti. Sausesnėse laidesnėse dirvose, taip pat kur menkesnis apšviestumas geriau, kad didesnę mišinio procentinę dalį sudarytų raudonųjų eraičinų veislės (Festuca rubra).

Dažnai į mišinius dedama ir daugiamečių svidrių (Lolium perenne), nes jos labai greitai sudygsta ir vystosi. Jos nėra labai ilgaamžės mūsų klimate, todėl geriau kad jų mišinyje būtų ne daugiau kaip 15 - 30 % bendro kiekio.

Norėdami turėti atsparią ir ekologišką veją, kurios galima netręšti, rinkitės mišinius su taip vadinamu mikrodobiliuku. Tai vadinamos ekovejos, nes jų sudėtyje esantys ankštiniai augalai ant savo šaknų kaupia azoto atsargas ir taip pamaitina kartu augančias varpines žoles.

Rekomenduotina rinktis ne vienos rūšies sėklas, o sėklų mišinius - taip užsitikrinsite, kad žaliasis kilimas atrodys gražiai iki pat rudens.

Normaliam vejos tankumui ir vystymuisi pakanka apie 2,5 - 3 kg vejų sėklų mišinio arui. Tai galioja esant aukštam sėklų daigumui bei sudarant tinkamas dygimui sąlygas. Jei numatomos prastos dygimo sąlygos: sumažėjęs sėklų daigumas, numatomos sausros be galimybės palaistyti, galimas plutos susidarymas dirvos paviršiuje, nenumatytas papildomas tręšimas, tai sėklų normą reikėtų atitinkamai padidinti, vidutiniškai 30 - 40 %. Mažesnė sėklų norma taikoma parkinėms, pakelių vejoms.

Per tankiai sudygusių vejų tankumą galima sureguliuoti jas giliau vertikuliuojant (vertikaliai supjaustant) atitinkamu įrengimu.

Sėjos procesas

Vejos apželdinimas pradedamas grėbliu lengvai išpurenant dirvą. Kaip sėti žolę, pasirinkite atsižvelgdami į apželdinamos teritorijos plotą. Mažesnėm zonom sėklas kuo puikiausiai pavyks išberti rankomis, didesnėm teritorijom pravers barstytuvas. Jeigu jūsų pasirinkimas - žolės sėjimas rankomis, mažesnes sėklas sumaišykite su smėliu, kad būtų patogiau barstyti, o ir lengviau tolygiai paskirstyti po dirvą.

Tolygiam sėklų paskirstymui, dalį sėklų užsimoję išberkite žingsniuodami įstrižai vejos, likusias sėklas - išilgai. Išbėrę, sėklas lengvai grėbliu įterpkite į žemę per 1 cm, tada suvoluokite 100 kg sveriančiu volu.

Pasėjus sėklas būtina jas įterpti grėbliuku ar kitu įrenginiu į 0,5 - 1,5 cm gylį. Po to rekomenduojama užsėtą plotą suvoluoti sunkiu 100 - 120 kg volu. Jei norite maksimalaus sudygimo tolygumo, pasėtas sėklas įterpkite ir užmulčiuokite padengdami jas 1,5 - 2 cm sijoto durpingo komposto ar juodžemio sluoksneliu, kurį taip pat užvoluokite.

Priežiūra po sėjos

Nesudygusią veją reikia laistyti nuolat - ryte ir vakare, apie dvi savaites. Kol sėklos dar nėra sudygusios ir nėra susiformavusi tvirta šaknų sistema, laistykite švelniai, smulkia dulksna. Naujos vejos laistymas turi būti negausus, žemės negalima permirkyti. Sudygus vejos sėkloms, laistymą retinkite iki 3-4 kartų per savaitę. Vejai visiškai sudygus, veja laistoma jai išdžiūvus.

Naujai pasėtą veją rekomenduojama laistyti 2-3 kartus per savaitę, po 40-50 minučių. Geriausias laikas laistymui yra apie 2-3 valandą nakties. Svarbu palaikyti nuolatinę dirvos drėgmę, ypač pirmąsias 2-3 savaites po sėjos.

Dygstančią veją svarbu laiku ir tinkamai pirmą kartą nušienauti. Pirmą kartą reikia pjauti veją, kai naujoji žolė pasiekia 8 - 9 cm aukštį. Pjaunama iki 5 - 6 cm aukščio. Jaunai žolei rekomenduojamas šis šiek tiek didesnis ūgis, nes tada ji greičiau vystysis, mažiau reaguos į sausras. Po 3 - 4 šienavimų galite pereiti į standartinį 3,5 - 4,5 cm vejos pjovimo aukštį. Žemiau galima pjauti tik grynas miglines vejas (apie 2,5 -3,5 cm), nes kitos varpinės žolės gali pradėti nykti nuo per žemo pjovimo aukščio.

Pirmasis vejos šienavimas vyksta žolėm pasiekus 8-9 cm. aukštį. Pirmojo pjovimo aukštis turėtų būti 5-6 cm.

Efektyviausia kovos su piktžolėmis strategija yra prevencija ir ankstyvas reagavimas. Pirminis pjovimas turėtų būti atliekamas, kai piktžolės pasiekia 10 cm aukštį.

Vienu pjovimu rekomenduojama kirpti ne daugiau viršutinį trečdalį žolės aukščio, kad žolės nestresuotų. Pirmas pjovimas atliekamas sausą dieną kai žolė be rasos. Jei vejos dirva puri, dieną prieš pjaunant rekomenduojame ją suvoluoti nesunkiu 40 - 50 kg volu. Pjaukite žoliapjove su aštriu pjovimo peiliu.

Nupjautą jauną veją rekomenduojama patręšti kompleksinėm trąšom su didesniu azoto kiekiu arba bet kokiom azotinėm trąšom. Amonio salietros reikėtų apie 1,5 - 2,5 kg arui. Tai paskatina žolių vystymąsi ir susivėrimą. Vėliau tręšiama atitinkamos sudėties trąšomis kas keturi - penki pjovimai. Negalima tręšti azotinėm trąšom rudenį, nes intensyviai auganti žolė sunkiai žiemos.

Jauną veją pirmais bei antrais metais vėlų rudenį galima nupurkšti fungicidais apsaugai nuo grybinių ligų: snieginio pelėsio, puvinių. Dėl fungicidų rūšies teiraukitės ūkinių ar sodo prekių parduotuvėse. Taip pat svarbu nepalikti per aukštos žolės žiemai, nes tada žymiai padidėja iššutimo ir grybinių ligų pavojus.

Vejos tvarkymas neapsiriboja vien laistymu ar pjovimu - veją reikia ir patręšti. Veja tręšiama 3-4 kartus sezono metu, jeigu trąšos lėto veikimo, gali užtekti ir 2 kartų. Atsižvelgiant į metų laiką, veja tręšiama skirtingomis trąšomis. Pavasarį reikalingos kompleksinės trąšos, savo sudėtyje daugiau turinčios azoto - taip skatinamas augimas.

Vejos tręšimas rudenį reikalingas ruošiantis šaltajam metų laikui. Kad vejos šaknų sistema ir atsparumas sustiprėtų, rudenį veja tręšiama su kalio ir fosforo turinčiomis kompleksinėms trąšomis. Tręšiama tuo pačiu metodu kaip ir beriant sėklas.

Galima išskirti ir kitus darbus, kurie atliekami visiškai susiformavusiai vejai prižiūrėti. Vejos priežiūra pavasarį yra išskirtinė dėl taikomų samanų naikinimo, iššukavimo (grėbimas vėduokliniu grėbliu), veltinio iššukavimo, vejos aeravimo (aeratoriumi arba šakėmis pradurstomas visas vejos plotas) metodų, kuriuos taikant, šakninė sistema gauna daugiau deguonies, paruošiama geresniam trąšų įsisavinimui.

Vejos priežiūra rudenį labai panaši, galima taikyti tuos pačius metodus, nors jie efektyviausiai veikia pavasarį. Rudenį patartina šienauti tik itin aštriais peiliais, taip pat juos nuleisti kiek žemiau, kad žolė liktų 2-3 cm aukščio. Atšipę peiliai nutraukia žolės viršūnes ir ši ima ruduoti, neatsistato taip greitai kaip pavasarį, kadangi augimas rudenį sulėtėja. Baigiantis rudeniui, veją pjaukite palikdami apie 4-5cm aukščio žolę, ant jos negali likti prikritusių lapų, nupjautos ir nesugriebtos žolės.

Ruloninė veja

Jei veją reikalinga įrengti greitai, tai aišku tinkamesnis variantas bus užaugintos ruloninės vejos klojimas. Kelis arus vejos darbininkų brigada išklos per vieną darbo dieną ir vaizdas bus kaip po dviejų - trijų mėnesių pasėjus veją. Tai dažnai daroma rudenį nespėjant su sėjimo terminais bei šlaitų, sklypų su didesnių nuolydžiu apželdinimui.

Ruloninė veja gana sunki, todėl kainuoja ne tik pati velėna, bet ir jos transportavimas, dirvos paruošimo bei paklojimo darbai. Šiuo atveju sutaupomas laikas, vanduo, dalis trąšų, įrengimo klaidų ar gamtos stichijos padarinių taisymo išlaidos. Tačiau įrenginėjant didesnius plotus dėl didelių pradinių investicijų paprastai pasirenkamas vejos įrengimas sėjant.

Vejos įrengimo kainos

Apytiksliai 8 arų sklypo vejos įrengimas nuo nulio gali kainuoti apie 1500 - 2000 eurų. Vejos įrengimo kaina priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip dirvos būklė, reljefas, pasirinktos sėklos ir darbų apimtis.

Žemiau pateikiama orientacinė vejos įrengimo kainų lentelė:

Šios kainos yra tik orientacinės, o tikslią kainą galima pasakyti tik apžiūrėjus sklypą.

tags: #naujo #sklypo #paruosimas #zolei