Naujos Neaustinių Medžiagų Fabriko Patalpos Šiauliuose: Plėtra Ir Investicijos

Šiaulių panorama. Šaltinis: Wikipedia

Pastaraisiais metais Šiauliuose sparčiausiai plėtojama pramonė. Mieste trūksta gamybos plotų, nes maždaug prieš dešimtmetį bankrutavusių didžiųjų bendrovių teritorijose įsikūrė naujos įmonės.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Rimundas Domarkas teigia: "Šiauliai auga sparčiau nei vidutiniškai visa Lietuva ne tiek dėl užsienio investicijų, kiek dėl stiprėjančių vietinių įmonių, aktyvaus smulkiojo ir vidutinio verslo." Mieste nė vienoje bendrovėje nedirba daugiau kaip 1.000 darbuotojų, todėl jam negresia tokios problemos kaip Panevėžiui dėl "Ekrano".

Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius Alius Valys pastebi: "Į verslo inkubatorių kreipiasi dvigubai daugiau įmonių, nei galime priimti. Miesto jaunimas yra pasiryžęs labai stipriai eiti į verslą, esame sulaukę prašymo padėti įregistruoti įmonę 14-mečiui."

Neaustinių Medžiagų Fabriko Plėtra

Per dvidešimt įvairių įmonių vienijančiam Neaustinių medžiagų fabrikui priklausanti baldų gamybos įmonė „Vilmers“ rengiasi naujam šuoliui. 2005 metais įkurta ir 2015 metais savo pavadinimą iš „Litsofos“ į „Vilmers“ pakeitusi įmonė pastaruoju metu plėtėsi labai sparčiai. Pritrūkus gamybinio ploto 2017 metais teko ieškoti erdvesnių patalpų, kurių pakako vos ketveriems metams. Nusprendus dar labiau plėsti gamybą buvo ryžtasi persikelti į Šiaulių LEZ ir 7,5 hektaro sklype pastatyti 42 tūkstančių kvadratinių metrų ploto gamybines patalpas, kuriose galėtų dirbti dvigubai daugiau darbuotojų. Daugiau kaip 30 milijonų eurų naujai gamyklai skirti numačiusi „Vilmers“ taps didžiausia investuotoja Šiaulių LEZ.

Nuo 2017 metų gruodžio įmonei vadovaujantis 31 metų Ovidijus Jalonskis sakė, kad jos gaminami foteliai, sofos ir jų aksesuarai yra labai paklausūs Vakarų rinkoje: „Net 98 procentus savo produkcijos realizuojame 11 šalių, tik du procentai parduodami Šiauliuose ir Vilniuje esančiose parduotuvėse.“ Šiuo metu „Vilmers“ dirba 509 darbuotojai, bet norint patenkinti klientų poreikius trūksta ne tik jų, bet ir pajėgumų. „Todėl ir nusprendėme plėstis. Įsikūrus Šiaulių LEZ įmonėje galėtų dirbti apie tūkstantį darbuotojų. Iš savo ir skolintų pinigų statoma naujoji gamykla turėtų pradėti veikti jau 2022-2023 metais“, - sakė O.Jalonskis.

Stanislovas Grušas, Neaustinių medžiagų fabriko generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, Šiaulių pramonininkų asociacijos bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas teigia: "Šiauliuose neliko labai stambių bendrovių, tai - regiono pliusas. Mažos įmonės - lankstesnės, gebančios greičiau augti, prisitaikyti prie rinkos tendencijų."

Iššūkiai Ir Sprendimai

Įmonės vadovas neslėpė, kad pagrindinis iššūkis - ne naujos gamyklos statyba, bet naujų darbuotojų, kurių trūksta jau dabar, paieška. „Kvalifikuoti darbuotojai nesimėto. Juos reikia ne tik surasti, bet ir išlaikyti. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Šiaulių akademija pradėjome planuoti studijų programas, kad būtų galima parengti tinkamų specialistų. Taip pat siekiame įgyti mokymo įstaigos statusą, kad gavę licenciją patys galėtume suteikti specialybę pas mus mokytis ir dirbti norinčiam žmogui. Neatmetame ir galimybės įdarbinti užsieniečius. Šiuo metu pas mus jų jau dirba penki, dar penkių laukiame. Naujų darbuotojų bus ieškoma ne tik Šiauliuose, bet ir maždaug šimto kilometrų spinduliu aplink šį miestą“, - sakė O.Jalonskis.

Darbuotojų stygių bandoma kompensuoti didinant darbo našumą. Jį naujojoje gamykloje bus galima padidinti ergonomiškai išdėsčius gamybos įrenginius. Per trejus su puse metų bendrovėje buvo įdiegta daugiau nei milijoną eurų kainavusi informacinių technologijų sistema. „Tai visų įmonėje vykstančių procesų stebėjimo įrankis ir bazė, į kurią suplaukia duomenys apie finansus, žaliavų pristatymą, gamybą ir produkcijos realizavimą. Tokia sistema kelia gamybos našumą, nes nuolat kontroliuojama, kad gamybai reikiami komponentai reikiamu laiku atsidurtų reikiamoje vietoje. Tiesa, teko susitaikyti ir su laikinais nesklandumais. Įdiegus šią sistemą per pirmus tris mėnesius mūsų gamyba sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau vėliau padėtis stabilizavosi ir dabar jau sparčiai kopiame aukštyn“, - pasakojo O.Jalonskis.

„Vilmers“ priklauso per dvidešimt įmonių vienijančiai bendrovei „Neaustinės medžiagos“, kurios apyvarta užpernai siekė 176 milijonus eurų, o daugiau nei 95 procentai pagamintos produkcijos eksportuojama į Vakarų Europos šalis.

Prieš 29 metus tuomet vos kelis šimtus darbuotojų turėjusiai įmonei Neaustinių medžiagų fabrikui vadovauti pradėjęs ir ją holdingu pavertęs 63 metų Stanislovas Grušas jau seniai tapo didžiausiu Šiaulių krašto darbdaviu. Šiuo metu grupės įmonėse Lietuvoje dirba 2,51 tūkst. darbuotojų. Dar 230 triūsia dviejose Ukrainoje įsikūrusiose bendrovėse.

„Sprendimas dėl „Vilmers“ plėtros buvo priimtas atsižvelgus į šios įmonės perspektyvas. Mums buvo siūloma perkelti gamybą į Klaipėdą. Trumpalaikėje perspektyvoje tai būtų buvę netgi naudingiau. Bet apsisprendėme likti Šiauliuose, nes čia yra mūsų bazė, todėl lengviau valdyti verslą.

Politikams patvirtinus posėdžio darbotvarkę, pirmuoju klausimu Taryba sprendė, ar pritarti Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisijos siūlymui suteikti šį garbingą vardą ilgamečiam Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentui, AB „Neaustinių medžiagų fabrikas“ generaliniam direktoriui Stanislovui Grušui. 28 iš 29 politikų balsavo „už“, tad oficialiai Šiaulių miesto garbės piliečiu tapo S. Grušas.

Stanislovas Grušas dėkojo už įvertinimą: „Labai ačiū už tokį garbingą įvertinimą, esu labai sujaudintas, įpareigotas. Nežinau, ar pateisinsiu jūsų pasitikėjimą, bet stengsiuosi gyventi ir dirbti dorai, kad šiame mieste būtų gera ir miela gyventi visiems."

Aktyvūs: Pernai naujos įmonės Šiaulių regione steigėsi aktyviausiai per keletą pastarųjų metų. 2005 m. apskrityje įregistruota 360 ūkio subjektų, iš jų 204 - UAB, 145 - IĮ. 2004 m. buvo įsteigta 304, 2003 m. - 344 naujų įmonių ir bendrovių. Šiemet per 5 mėn. įregistruoti 103 nauji ūkio subjektai, iš jų 65 - UAB, 37 - IĮ, viena kooperatinė bendrovė.

Pernai Šiaulių regione įregistruota 11,2% visų Lietuvos naujų IĮ. 2004 m. šiauliečiai į naują smulkųjį verslą kibo ne taip aktyviai - apskrities dalis siekė 9,6% visų Lietuvoje įregistruotų naujų IĮ.

Šiaulių apskritis - vienas iš stipriausių ir sparčiausiai besiplečiančių žemdirbystės regionų Lietuvoje. 2005 m. šalyje įsteigta 17 naujų žemės ūkio bendrovių, iš jų net 8 - Šiaulių apskrityje.

Pernai bankrutavo, buvo likviduotos ar išregistruotos 2 Šiaulių regiono įmonės, 2004 m. - 8, 2003 m. - 32.

ES Indėlis: Iš ES struktūrinių fondų Šiauliams iki šiol skirta iš viso 70,35 mln. Lt, vykdoma apie 10 projektų, iš jų didžiausias - Aukštabalio daugiafunkcio komplekso statyba. Bendra planuojama šio projekto vertė - 65,3 mln. Lt.

Šiaulių arena duris turėtų atverti 2007 m. balandį. Joje bus apie 5.300 žiūrovų vietų, planuojama įrengti 12 ložių, kuriose bus po 10-12 vietų. Sporto arena lengvai transformuosis į koncertų bei kitokių kultūros renginių salę ir sceną. Komplekse planuojama įrengti konferencijų organizavimo patalpas, treniruočių salę, sporto muziejų, sveikatingumo, poilsio, prekybos paskirties objektų. Čia įsikurs sporto mokyklos, klubai, studijos. Bendras arenos naudingas plotas - apie 19.000 m2.

Kultūros ir sporto kompleksas išsiskirs originaliu stiklo fasadu. Pirmajame aukšte bus sumontuoti skaidraus stiklo paketai, kiti trys aukštai bus įstiklinti įvairiomis spalvomis žėrinčiu holografiniu stiklu. Fasado stiklo paviršiaus plotas - beveik 6.000 m2.

Šiaulių dangų šiemet intensyviai raižo ne tik Zokniuose dislokuoti NATO naikintuvai, atliekantys Baltijos šalių oro policijos funkcijas, bet ir statybos kranų strėlės, besisukiojančios vos ne kiekviename erdvesniame sklype, prie kiekvienos didesnės gatvės. Tokių aktyvių statybų Saulės mieste nėra buvę keletą dešimtmečių.

Šiaulių Apskrities Didžiausios Įmonės (2005 m.)

Gamybinių ir sandėliavimo patalpų kainos Šiauliuose

tags: #neaustiniu #medziagu #fabrikas #naujos #patalpos