Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įregistravo Statybos įstatymo pakeitimus, kurie itin reikšmingi tiek nekilnojamojo turto vystytojams, tiek pirkėjams. Aplinkos ministerija teigia, kad įstatymų pakeitimų pagrindiniai tikslai yra supaprastinti nekilnojamojo turto registravimą ir apsaugoti pirkėjus.
Bene svarbiausia žinia - įsigyti gyvenamąsias patalpas bus galima tik po to, kai bus įregistruotas 100 proc. namo baigtumas. Visų pirma, šiuo pakeitimu yra siekiama apsaugoti nekilnojamojo turto pirkėjų investicijas. Nebaigtos statybos namas ir jame parduodami butai, iki kol įsigaliojo šie Statybos įstatymo pakeitimai, taip pat nesuteikdavo pirkėjams tikslių garantijų, kada bus įregistruotas šimtaprocentinis statinio baigtumas.
Ką reiškia 100% namo baigtumas?
100 % namo baigtumas (taigi ir jame esančio kiekvieno buto baigtumas) yra konstatuojamas atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą arba surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą priklausomai nuo statinio kategorijos. Jeigu statinio projekte yra numatyta dalinė apdaila, tai, pavyzdžiui, 100 % buto baigtumo registravimas bus galimas tik su daline apdaila. O kai statinio projekte yra numatyta visiškai baigta apdaila, tuomet siekiant įregistruoti 100 % baigtumą, reikės numatytą apdailą užbaigti.
Nebaigta statyba ir 100 proc. baigtumas
Kai įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, pirkėjai gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą galės įsigyti tik tada, kai atsakingų institucijų bus patvirtintas 100 procentų namo baigtumas (daugiabučio) ar gyvenamosios paskirties patalpų kitos paskirties pastatuose šimtaprocentinis baigtumas. Preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi rezervuotas būstas negalės būti oficialiai parduodamas.
Nors nebaigtos statybos buto pirkimas nėra galimas, vis dėlto, jeigu nekilnojamojo turto pirkėjai, pasirašę tik preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, nuspręs pradėti vidaus įrengimo darbus dar iki šimtaprocentinio namo baigtumo, asmenines lėšas jie investuos prisiimdami riziką.
Tikėtina, kad naujoji tvarka lems visų statybos proceso dalyvių pareigų ir atsakomybės persiskirstymą. Kaip jau minėjome, keisis ir projekto rengimo etapų skaičius bei šiems tenkantys žingsniai. Vietoj trijų projektavimo etapų lieka du, tačiau abiejuose statytojams teks apgalvoti kur kas daugiau detalių. Pirmasis etapas - parengiama konceptuali idėja, o antrajame privačių ekspertų atliekamas projekto sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimas.
Numatoma, kad projekto vystymo etapas ilgės. Statybos įstatymo pakeitimai keičia esminių projekto sprendimų sąvoką. Architektūrinė idėja tampa esminiu sprendimu, tad rengiant projektinius pasiūlymus būtina detaliai apgalvoti kur kas daugiau aspektų.
Keisis statybos užbaigimo reglamentavimas ir ribojimai disponuoti ne iki galo užbaigtu statiniu arba jo dalimi (pavyzdžiui, jei daugiabutis nėra įregistruotas, parduodamos patalpos jame taip pat yra nebaigtos statybos butas, į kurį nuosavybės teisės oficialiu notaro parašu įsigaliojus pakeitimams perleisti negalima).
Visų pirma, teisės aktai numato minimalią reikalingą apdailą, kuri privaloma statomame pastate bet kuriuo atveju, ir antra, statinio projektas gali numatyti didesnį apdailos lygį, negu įstatymas numato. Taigi, 100 proc. baigtumas reiškia, kad turi būti įgyvendinti abu šie reikalavimai.
Šie Statybos įstatymo pakeitimai galios gyvenamosioms patalpoms trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose bei gyvenamosios paskirties patalpoms, kurios yra įrengtos kitos paskirties pastatuose. Tačiau nuosavybės teisės perleidimo ribojimai negalios parduodant negyvenamosios paskirties patalpas ar individualius gyvenamuosius namus, kotedžus. Tad individualaus nebaigto statyti namo pirkimas galės įvykti su notaro patvirtinimu.
Nors Statybos įstatymo pakeitimai nurodo, kad nebaigtos statybos buto pirkimas negalimas, tikėtina, dažnas pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs pirkėjas norės įrengimo darbus pradėti greičiau. Galima teigti, kad dėl pakeitimų NT vystytojai susidurs su ilgesniais statybų terminais ir patirs didesnių finansinių išlaidų.
Jeigu iki pakeitimo įsigaliojimo verslas galėdavo parduoti dar nebaigtus butus ir taip finansuoti statybų užbaigimą, po pakeitimo įsigaliojimo to daryti nebegalės. Tai yra reikšmingas pakeitimas, kadangi statybų biudžetą sudarinėjantys NT vystytojai privalės Excel lentelėje įtraukti papildomas eilutes būtent dėl ilgesnių statybos terminų.
Kaip pažymi Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, tam tikros rizikos gali kilti iškėlus bankroto bylą. Tai tik keli aspektai, kurie pakeis NT vystytojų darbus, kaip vyks pirkimo ir pardavimo bei būsto įsirengimo procesai bei kaip bus galima disponuoti turtu bei pelnu.
Notarinė sutartis - po projekto užbaigimo
Nuspręsta, kad naujos statybos būstus Lietuvoje bus galima įsigyti tik visiškai užbaigtame projekte, kuris jau bus įregistruotas Registrų centre. T. y., notarinės būsto pirkimo-pardavimo sutartys bus sudaromos tik po projekto užbaigimo. Pokyčio iniciatoriai - Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Šis pakeitimas skirtas apsaugoti NT pirkėjus nuo nuostolių, kai vystytojas bankrutuoja nepabaigęs projekto ir butus jame įsigiję žmonės lieka „ant ledo“.
Aplinkos ministras S. Gentvilas patvirtina, kad nuo kitų metų gyventojai galės įsigyti butus tik jau visiškai užbaigtame, Registrų centre registruotame projekte ir pažymi, kad projekto pabaigimas nereiškia, jog vystytojams reikės įrengti ir butus.
„Siekiant apsaugoti gyventojus, įstatyme pasakyta, kad parduodamas butas bus užbaigtame projekte, įregistruotame Registrų centre, o buto apdailą gyventojas galės pabaigti pats, projekto užbaigimui to nereikia. Gyventojui neturi būti perkeliama rizika, tiesiog preliminariose sutartyse vystytojai turi įrašyti, kad notarinė sutartis bus sudaroma po projekto užbaigimo“, - teigia aplinkos ministras.
Kiek reikės įrengti butus?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius tikina, kad jeigu nuo kitų metų įsigaliojančiam naujam Statybos įstatymo punktui apie NT pirkimą tik pabaigtame projekte nebus sukurti aiškinamieji dokumentai, vystytojai butus statys pagal dabar galiojantį STR, kuriame, pašnekovo teigimu, projekto užbaigimas reiškia ir dalinį butų įrengimą.
„Didžioji dalis plėtotojų Lietuvoje būstą siūlo nepilnai įrengtą, tai yra, su galimybe įsitraukti į projektą anksčiau, kai dauguma reikalavimų pagal statybos reglamentą, kurie turi būti bute iki perdavimo pirkėjui, yra. Tie dalykai turi būti įrengti, mes to nevadiname daline apdaila, bet jie turi būti, ty, kiekvienam bute reikia įrengti po kriauklę, san. mazgą, duris į jį, įsukti lemputę, pakabinti palanges ir pan. Kitaip tariant, kokia šiandien turi būti bute minimali įranga, kad projektas būtų įregistruotas kaip 100 proc. baigtas. Ir tuomet plėtotojas perduoda pirkėjui tokį turtą, eina tvarkytis kitų dalykų, pavyzdžiui, tvarkyti gerbuvį. Reiškia, kad leidi butus žmonėms įsirengti, jie tampa tokio turto savininkais, o vystytojas eina pabaigti sodų, laiptinių, parkavimo vietų ir, aišku, teisinių dalykų, kurie užima daug laiko, pavyzdžiui, infrastruktūros sutarčių ir pan. Tai 4-6 mėnesius trunka teisiniai dalykai“, - aiškina pašnekovas.
Visgi, aplinkos ministras teigia, kad nuo kitų metų, norint Registrų centre registruoti projekto užbaigimą užteks būti įvykdžius įsipareigojimus, kuriems reikėjo leidimų, iki galo pabaigus pastato statybas, apdailą, įrengus projekte numatytą infrastruktūrą. „Kriauklių nereikės. Mes būtent tam ir atidėjome pokyčių įsigaliojimą iki kitų metų, nes norime įtvirtinti, kad būsto užbaigimas būtų laikomas tada, kai yra baigtos visos veiklos, kurioms reikalingi leidimai: antžeminiai, požeminiai inžineriniai tinklai, komunikacijos, o vonios ar kriauklės šiame etape rinktis nereikės“, - tikina S. Gentvilas.
Kokius butus nuo kitų metų pirks lietuviai, LNTPA prezidento M. Statulevičiaus teigimu, šiandien nėra aišku. Jis sako, kad Statybos įstatymo pakeitimui reikia aiškinamųjų dokumentų. Kol kas, jo teigimu, statytojai dirba remdamiesi dabartiniu Statybos techniniu reglamentu.
„Kaip mes įrenginėsime butus nuo kitų metų, dar nežinome. Aiškinamosios šio pokyčio medžiagos nėra, jis priimtas ir taikomas labai plačiai, jis taikomas ir tiems objektams, kurie iki šiol per daugelį metų nėra baigti dėl įvairių priežasčių, ir jie negalės po kitų metų sudaryti sandorių. Dabar sudaromos preliminarios sutartys, kurių teisė nėra panaikinta, ir pirkėjai klausia, kokį butą jie nusipirks. Tai teisinio aiškumo mums reikia. Šiandien galiu pasakyti, kad bus taip, kaip reikalauja dabartiniai statybos techniniai reglamentai. Ir kai mums sako, ko nereikės daryti, tai mes tai pamatysime tik tada, kai bus teisės aktai ministro įsakymu patvirtinti“, - teigia pašnekovas.
Pokyčiai individualių namų statytojų nelies
Aplinkos ministro teigimu, šis pokytis reikalingas tam, kad naujakuriai netaptų statybininkais ir jiems nereikėtų patiems rūpintis projekto užbaigimo procedūromis. Tačiau šis Statybos įstatymo pakeitimas galios tik daugiabučių namų statytojams. Kitaip tariant, juridiniams asmenims, kurie statytis vienbučius, šis teisės aktas negalioja.
„Žmonių negąsdinkime: privačiam namui užbaigimo nereikės. Vienbutį namą bus galima perleisti be užbaigimo, užbaigimo reikės tik butams. Vienbučius bus galima parduoti ir sandorius sudaryti be 100 proc. projekto baigtumo. Jeigu fizinis asmuo sau stato namą, tai jis tai gali daryti ūkio būdu, jeigu vystytojas, mažoji bendrija, uždara akcinė bendrovė ar kitas juridinis asmuo, tokiu atveju jis tai turi daryti rangos būdu“, - patikslina S. Gentvilas ir priduria, kad individualių namų (vienbučių) statytojams, norint parduoti turtą, 100 proc. projekto baigtumo registracijos nereikės.
M. Statulevičius teigia, kad tokia ministerijos pozicija yra nenuosekli. Jis įžvelgia NT vystytojams taikomus dvigubus standartus. „Tai yra takoskyra tarp daugiabučių ir individualių namų statytojų ir jų įgijėjų, nes sąlygos yra kardinaliai keičiamos, o motyvai nėra iki šiol aiškūs, nes dabar minimi keli atvejai, dėl kurių tarsi atsirado poreikis praėjusių metų pabaigoje šiuos pakeitimus atlikti, bet tie atvejai, apie kuriuos kalbama, yra ne apie tai. Jų yra visai kitokia situacija, keliami klausimai dėl statybos leidimo, jo išdavimo, ginčijimo“, - teigia pašnekovas.
Ar pirkti iš brėžinių?
Nors notarines NT pirkimo-pardavimo sutartis bus galima sudaryti tik po projekto užbaigimo procedūrų, rezervuoti turto dar brėžiniuose, pasirašyti preliminarias NT pirkimo-pardavimo sutartis jokie teisės aktai nedraudžia. Tačiau aplinkos ministras teigia nerekomenduojantis investuoti į būstą, kuris dar nėra pastatytas.
„Aš to nerekomenduoju daryti. Normalus teisininkas pasakytų, kiek yra rizikų iš tikrųjų susijusių su tuo. Nes vystytojai pakeliui gali patirti sunkumų ir šiaip jeigu bankai projekto pakankamai nefinansuoja, tai kodėl gyventojas savo pinigais, būdamas neprofesionalas, turi investuoti. Žinant, kad rinka lėtėja, tai gali būti dar daugiau rizikos“, - tikina S. Gentvilas.
Tačiau NT analitikas Arnoldas Antanavičius sako, kad rezervuoti būstą dar brėžiniuose kai kuriais atvejais gali būti ir naudinga. Visgi, visais atvejais reikia įvertinti ir su tuo susijusias rizikas.
„Pamėginti rezervuoti gerą variantą nėra pats blogiausias sprendimas. Juolab, kad gal mes matome tą šaukštą deguto, gal dauguma projektų yra vystomi sėkmingai, sėkmingai ir pabaigiami. Tie žmonės, kurie rezervavo būstą ankstyvose stadijose, nemanau, kad labai liūdi, nes ir kaina projektą vystant auga. Tai absoliučia dauguma žmonės išlošia, dalyvaudami greičiau. Tad negalima sakyti žmogui nerizikuoti, juolab, kad ta rizika dažnai kainuoja nedaug, 3-5 tūkst. eurų. Perauklėti nereikia, kiekvienas žmogus sprendžia, bet priimdamas sprendimą jis turėtų žinoti, kokios yra jo rizikos“, - teigia A. Antanavičius.
Visgi, jis pripažįsta, kad Statybos įstatymo pakeitimas ir jau pastatyto, ir dar tik statomo NT pirkėjus apsaugos nuo pernelyg didelių nuostolių ir situacijų, kai gyventojams patiems reikia imtis projekto užbaigimo procedūrų.
„Įstatymas įneša šiek tiek saugumo, nes gyventojai, pirkėjai nėra stipresnė pusė. Dažniausiai, jei pardavėjas pasakė, žmogus linkęs pasitikėti. O po to, kai paaiškėja, kad kažkas vis tik buvo ne taip, žmonės nukenčia. Tai toks žingsnis įneš daugiau aiškumo ir ramybės. Aišku, vystytojai sako, kad dabar darbai truks ilgiau, bet tai vis tiek yra darbai, kuriuos jie turi padaryti, tai dabar jie bus priversti“, - sako NT analitikas.
Jis taip pat sako netikintis, kad naujasis teisės aktas priverst vystytojus kelti NT kainas. Pašnekovas pabrėžia, kad būsto kainos šiuo metu ir taip yra labai, todėl jeigu plėtotojai dar labiau jį brangintų, šautų sau į koją - naujos statybos NT rinka visiškai sustotų.
Portalo tv3.lt skaitytojas Aurimas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad prieš tris metus įsigijo butą, tačiau daugiabutis iki šiol nėra pripažintas kaip 100 proc. baigtas.
„Tai reiškia, kad daugiabutis niekam nerūpi - nei savivaldybei, nei namo vystytojui, niekas nesirūpina gatvių valymu ir apšvietimu. Be to, mums tiekiamas prastos kokybės purvinas vanduo iš nelegalaus gręžinio. Tačiau dėl to irgi niekas nesirūpina. Kaimynai, kurie daugiabutyje gyvena 2 ar 3 metus, jau skundžiasi sugedusiais buitiniais prietaisais. Namo vystytojas apskritai atsisako su gyventojais kalbėtis. Neatsiliepia į skambučius, neatrašo į elektroninius laiškus. Be to, su namo vystytojais irgi nemaža sumaištis. Įmonė „Domus Estate“ vykdė keletą projektų - „Pilaitės terasos I“, „Pilaitės terasos II“ ir kt., kiekvienas projektas turi dar atskirą įmonę tuo pačiu pavadinimu“, - pasakojo vyras.
Pasak jo, vėliau įbuvo įkurta dar viena nauja įmonė „Urban1“, visi senosios įmonės darbuotojai perėjo dirbti į naująją. „Dabar nei senosios, nei naujosios įmonės vadovai nesileidžia į kalbas, kaltina vienas kitą. Todėl kreipiausi į Statybų inspekciją. Jos komentaras dėl šios situacijos nustebino. Anot inspekcijos, nepriduotuose daugiabučiuose žmonėms apskritai draudžiama gyventi ir naudotis būstais. Todėl savivaldybė gali gyventojams skirti baudas už tai, kad jie gyvena savo namuose“, - piktinosi Aurimas.
Jo teigimu, taip išeina, kad jeigu vystytojas niekada nepriduos daugiabučio, gyventojai bus veltui nusipirkę butus, nes negalės juose gyventi.
Su įmones „Pilaitės terasos I“, „Pilaitės terasos II“ valdančios bendrovės „Domus Estate“ atstovais portalui tv3.lt susisiekti nepavyko. Jie neatsiliepė į telefono skambučius, neatrašė į laiškus. Su dar viena įmone „Urban1“ susisiekti nepavyko. Registrų centro duomenimis, šiuo metu ji yra laikoma bankrutuojančia.
Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėjas Marius Žvinklys sakė, kad savivaldybė nerenka duomenų, kiek mieste yra nebaigtos statybos objektų, tačiau gauna daugybę skundų, iš kurių pernai peržiūrėjo vieną.
„Registrų centro 2021 m. duomenimis, nebaigtos statybos objektų, kuriems netaikomos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo numatytos lengvatos, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje buvo 3139. Todėl tikėtina, kad nebaigtos statybos objektų registruotų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje yra dvigubai daugiau. Statybos įstatymas draudžia naudoti nebaigtos statybos pastatytą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius kontroliuoja, ar nebaigtos statybos daugiabučiai nėra naudojami, tačiau dėl gaunamų skundų kiekio ir darbuotojų trūkumo patikrinti visus nebaigtos statybos objektus nespėjama. Per 2021 m. buvo surašytas tik 1 protokolas už nebaigtos statybos statinio naudojimą “, - pasakojo savivaldybės specialistas.
Anot jo, Vilniuje naudojamiems nebaigtos statybos pastatams, kuriems netaikomos NT mokesčio įstatymo numatytos lengvatos, yra taikomas padidintas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija komentavo, kad naują daugiabutį gyvenamąjį namą galima naudoti tik atlikus statybos užbaigimo procedūras ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre (NTR). „Taip numato įstatymas. Naujame daugiabutyje galima gyventi tik užbaigus jį statyti ir statybos užbaigimo komisijai surašius statybos užbaigimo aktą. Neužbaigtame statyti daugiabutyje galima vykdyti statybos darbus, tačiau gyventi ar vykdyti kitokią veiklą yra draudžiama. Pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Pastarosios ir turi teisę taikyti administracinę atsakomybę už gyvenimą neregistruotame name. Gyventojai gali gauti baudą nuo 140 eurų iki 1500 eurų“, - įspėjo Statybos inspekcija.
Anot jos, statybų užbaigimą privalo organizuoti statytojas, į jį pirmiausia ir turi kreiptis būsto savininkai, jei vėluoja ar nevykdomi pirkimo - pardavimo sutartyse numatyti sutartiniai įsipareigojimai dėl daugiabučio statybos ir jo statybos užbaigimo procedūrų, aplinkos sutvarkymo darbų.
„Jei statytojo nebėra, jis yra bankrutavęs ar pan., tada pastato bendraturčiai galėtų organizuoti daugiabučio užbaigimo procedūras, prašydami išduoti statybos užbaigimo aktą ir teikdami statybos užbaigimo komisijai privalomuosius dokumentus, jeigu jie ar jų paskirtas asmuo atitinka statytojui keliamus reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad norint būti naujo daugiabučio statytoju, neužtenka valdyti nebaigtą statyti pastatą, - statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais“, - komentavo inspekcija.
Pasak jos, teisės aktuose nėra nurodyta per kiek laiko turėtų būti pastatytas ir įregistruotas užbaigtas statyti pastatas. „Teisės aktai numato tik tarpinius nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo registravimus. Pirmas registravimas turi būti atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pradžios. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti įregistravimo NTR. Sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti statinio kadastro duomenų NTR tikslinti neprivaloma. Statybos užbaigimo procedūrų metu tikrinama: ar surašyti statinio inžinerinių sistemų ir sklypo inžinerinių tinklų išbandymo aktai, ar sklypo susisiekimo komunikacijos atitinka statinio projekto sprendinius, ar nepažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai - laikančiosios konstrukcijos, statinio išorės matmenys, statinio vieta), ar nepažeisti su statinių paskirtimi susiję statinio projekto sprendiniai bei kiti reikalavimai“, - aiškino statybų inspekcija.
Ji pastebėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovas užbaigiant statybą tikrina statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams, įgyvendinantiems visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytus reikalavimus. „Todėl gyventojai nuspręsdami gyventi neužbaigtos statybos būste, visų pirma, turi suvokti savo atsakomybę, kad jie nesilaikydami teisės aktų reikalavimų rizikuoja savo ir savo šeimos narių gyvybe ir sveikata “, - sakė inspekcija.
Aurimas skundėsi, kad įmonė delsė pasirašyti notarinę sutartį, nors pinigai už butą buvo jau sumokėti. „Įtariu, kad visos tos įmonės yra viena didelė sukčių schema. Jie steigia vis naujas įmones, toliau pardavinėja butus ir apgaudinėja pirkėjus“, - įtarimais anksčiau dalijosi Aurimas.
Tuo metu portalui tv3.lt „Domus Estate“ vadovas D. Kelmelis tikino, kad, apgauti jis nieko nesiekia. Tačiau taip pat papasakojo, kad kilus nesutarimams su kitu įmonės akcininku Audriumi Zakaru, šis persiviliojo iš jo darbuotojus ir įkūrė naująją įmonę „Urban1“.
„Naujosios įmonės vadovas neleidžia parduoti tam tikro turto, todėl negalime atsiskaityti su butų pirkėjais, nes butai yra įkeisti į hipoteką. Ginčą sprendžiame teisiniu keliu, tačiau viskas gali užtrukti keletą mėnesių, todėl labai apgailestauju ir prašau butų pirkėjų palaukti. Suprantu, kad butų pirkėjai šiuo metu yra nežinioje, juos trikdo atsiradusios dvi įmonės. Antrasis akcininkas bando užvaldyti senąją įmonę ir akcijas teigdamas, kad naujoji įmonė priklauso „Domus Estate“ grupei, tačiau tai netiesa. Naujai įmonei puikiai sekasi apgaudinėti žmones, nes jos darbuotojams liko visi tie patys kontaktai, telefono numeriai. Tad pirkėjai nustemba sužinoję, kad paskambino nebe „Domus Estate“, o jau „Urban1“ įmonei. O ši dėl visko kaltina mane, teigia, kad jų butai jau įkeisti kitiems kreditoriams. Tačiau tai ne tiesa. Turiu tai įrodančius dokumentus ir butų pirkėjams viską paaiškinu“, - pasakoja D. Kelmelis.
Pasak įmonės vadovo, antrasis akcininkas apgavystėmis siekia laimėti laiko. „Kol aiškinausi pirkėjams nebuvo kada kreiptis į teisininkus, tačiau dabar visa informacija perduota teisininkams. Tad tikiuosi kuo palankaus mums visiems sprendimo“, - tikino D. Kelmelis.
Portalas tv3.lt taip pat susisiekė ir su įmone „Urban1 valdymas“. Ši neigė esanti kaip nors susijusi su skaitytojo istorija. „Iš pateiktos informacijos, galime daryti tik prielaidą, kad situacija yra susijusi su pirkėjo priešnotarine pasirašyta sutartimi su įmone „Pilaitės terasos 2“, kurios vadovas, remiantis oficialiais duomenimis, eina ir vadovaujančias pareigas įmonėje „Domus Estate“. Remiantis mūsų bendrovės sandorių su klientais analize ir pateikta informacija, labiausiai tikėtina, kad pasirašant sandorį, avansas buvo sumokėtas į „Pilaites terasos 2“ ar su jos vadovais susijusias sąskaitas, tad mūsų atstovaujama įmonė nesusijusi su minėta situacija ir negali nieko plačiau paaiškinti. Tikslingiausia būtų kalbėti su įsipareigojimus turinčios vykdyti „Domus Estate“ ar „Pilaitės terasos 2“ vadovu“, - teigiama atsiųstame komentare.
tags: #nebaigto #statyti #duagiabucio #buto #iregistravimas