Nuosavybės Teisės Sąvoka ir Ypatumai

Privati nuosavybė pripažįstama vienu iš demokratinės valstybės ir teisinės visuomenės pagrindų bei visų kitų asmens teisių ir laisvių garantu. Todėl nuosavybės teisės institutas nuolat sulaukia tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkų dėmesio ir analizės.

Nuosavybės teisė - tai ne tik asmens valios autonomija, bet ir visos visuomenės demokratinis pobūdis, šios teisės sistemos, nuosavybės teisės sampratos ir funkcijos, valstybėje pripažįstamo nuosavybės teisės objektų sąrašo ir kiti veiksniai.

Nagrinėjamos temos aktualumas yra didelis, nors 2000 m. liepos 18 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (LR CK) perėmė kai kuriuos ankstesnio teisinio reguliavimo bruožus. Jam nemažai įtakos turėjo ir socialistinė civilinės teisės doktrina, todėl pripažįstama, kad LR CK nėra visiškai nuoseklus.

Temos aktualumą šiandien lemia ir LR CK išplėstas nuosavybės teisės objektų sąrašas, dėl ko tampa vis sunkiau nuosavybės teisės esmę atskleisti naudojant tradicinę teisių triadą. Todėl kitų valstybių nuosavybės teisės turinio sampratos pažinimas gali padėti ją tinkamai suprasti ir aiškinti Lietuvoje.

Nuosavybės Teisės Turinys

Nuosavybės teisės turinys apibrėžia savininko veiksmų su turtu galimybes. Atsiradus naujiems nuosavybės teisės objektams, nuosavybės teisės turinio tinkamo reguliavimo ir aiškinimo reikmė yra pakankamai akivaizdi, nes nuo nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų pripažinimo arba neigimo priklauso gyventojų pajamų šaltiniai bei valstybės ekonomikos raidos tempai.

Manytina, kad kiekvienos teisinės valstybės ekonominės ir politinės sistemos paskirtis yra kuo visapusiškiau užtikrinti asmens interesus ir poreikius, laisvos iniciatyvos ir kūrybinės veiklos galimybes. Pernelyg siauras nuosavybės teisės turinio supratimas ir apibrėžimas gali būti pripažįstamas veiksniu, ribojančiu asmens ekonominę laisvę, neleidžiančiu jam maksimaliai išnaudoti turimą turtą.

Kai kuriose Europos valstybių įstatymų kodifikacijose, akcentuojant nuosavybės teisės prigimtinį pobūdį, nuosavybės teisės turinio apibrėžti per detalų savininko teisių sąrašą vengiama, apsiribojant nuosavybės teisės įgyvendinimo ribų nustatymu. Toks teisinis reglamentavimas dažnai yra sąlygotas nuomonės, kad mokslas ir informacinės technologijos, ekonominė apyvarta sukuria vis naujas nuosavybės teisės įgyvendinimo priemones.

Nematerialiosios turto rūšys vis labiau įsigali ekonominėje apyvartoje, sandorius su materialiais daiktais išstumdamos į antrą planą. Turtu šiandien pripažįstami jau ne tik materialūs daiktai, bet ir prekės ženklai, juridiniai asmenų pavadinimai, komercinės paslaptys, intelektinės veiklos rezultatai, prestižinė kokio objekto vieta, gaminamos prekės paklausa, aukšta personalo kvalifikacija, gera verslo reputacija ir kt. nematerialūs objektai. Ypač svarbią reikšmę įgyja finansinis bei komercinis turtas - piniginiai, investiciniai, transporto bei prekiniai vertybiniai popieriai.

Atsirandant vis naujoms turto rūšims, nuosavybės teisės turinį įsprausti į iš anksto nustatytus rėmus darosi vis sunkiau, todėl dažnas įstatymų leidėjas nuosavybės teisės turinį atskleisti palieka teismų praktikai ir teisės doktrinai.

Teisės Valdyti, Naudotis ir Disponuoti

LR CK buvo perimta vadinamoji teisių (teisinių galimybių) triada: teisė turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, todėl kyla tam tikrų sunkumų aiškinant nuosavybės teisės turinį šiuolaikinės, prigimtinės nuosavybės teisės sampratos kontekste.

Tradiciškai, nuosavybės teisė apima šias teises:

• Teisė valdyti (lot. ius possidendi)
• Teisė naudotis (lot. ius utendi)
• Teisė gauti pajamas (lot. ius fruendi)
• Teisė disponuoti (lot. ius abutendi)
• Teisė pašalinti kitus nuo nuosavybės (lot. ius vindicandi)

Anglosaksų teisės sistemoje nuosavybės teisė apima:

• Teisė valdyti (angl. right to possess)
• Teisė naudotis (angl. right to use)
• Tvarkymo teisė (angl. right to manage)
• Teisė gauti pajamas (angl. right to income)
• Teisė kapitalizuoti (angl. right to capital)
• Teisė į apsaugą (angl. right to security)
• Teisė perleisti paveldėjimo būdu (angl. power of transmissibility)
• Teisė turėti daiktą neterminuotai (angl. absence of term)
• Pareiga nedaryti žalos (angl. prohibition of harmful use)
• Galimybė areštuoti (angl. liability to execution)
• Teisė susigrąžinti perleistas teises / daiktą (angl. residuary character)

Šios teisės apibrėžia asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto tam tikro elgesio, ginamo valstybės prievarta, ribas ir mastą, arba kitaip tariant, galimo elgesio ribas nuosavybės teisiniuose santykiuose.

Nuosavybės Teisės Lyginamasis Aspektas

Vis dėlto nuosavybės teisės turinys dažniausiai nagrinėjamas neperžengiant nacionalinės teisės ribų, apsiribojant intravertiškomis (vien tik iš nacionalinės teisės perspektyvos pateikiamomis) nuosavybės teisės turinio analizėmis, o užsienio šalių nuosavybės teisės turinio interpretacijos apžvelgiamos tik fragmentiškai, neatliekant išsamios lyginamosios analizės ir vertinimo. Dar labiau teisės doktrinoje stokojama dėmesio anglosaksų ir kontinentinės teisės tradicijos šalių nuosavybės teisės palyginimui.

Šis anglosaksų ir kontinentinės teisės sistemose, todėl daugelis sutinka, kad jas palyginti nėra lengva. Šios valstybių nuosavybės teisės studijas apsunkina ne tik nuosavybės teisinių santykių teisinio reglamentavimo skirtumai, bet ir skirtingo šių teisės tradicijų istorinio vystymosi nulemti esminiai sąvokų ir terminologijos nesutapimai. Todėl šio darbo mokslinis naujumas pasireiškia tuo, kad siekiant suformuoti platesnį požiūrį į nuosavybės teisės turinį nacionalinėje civilinės teisės doktrinoje ir jos taikymo praktikoje, jame atlikta lyginamoji nuosavybės teisės turinio anglosaksų ir kontinentinės teisės tradicijų analizė.

Bendroji Nedaloma Nuosavybė

Bendroji nedaloma nuosavybė - tai nuosavybės teisė, kai du ar daugiau asmenų (bendraturčių) valdo vieną nedalomą daiktą ar turtą. Ši nuosavybės forma turi specifinių ypatumų, kurie skiria ją nuo kitų nuosavybės rūšių.

Bendrosios Nedalomosios Nuosavybės Atsiradimo Pagrindai

Bendroji nedaloma nuosavybė gali atsirasti įvairiais būdais:

• Paveldėjimo būdu: kai turtą paveldi keli įpėdiniai.
• Pirkimo-pardavimo sutartimi: kai turtą įsigyja keli asmenys bendrai.
• Dovanojimo sutartimi: kai turtas padovanojamas keliems asmenims.
• Kitos įstatymų numatytos priežastys.

Bendraturčių Teisės ir Pareigos

Bendraturčiai turi tam tikras teises ir pareigas, susijusias su valdomu turtu:

• Teisė naudotis turtu: kiekvienas bendraturtis turi teisę naudotis bendru turtu, tačiau tai neturi pažeisti kitų bendraturčių teisių.
• Pareiga išlaikyti turtą: bendraturčiai privalo proporcingai prisidėti prie turto išlaikymo išlaidų.
• Teisė disponuoti turtu: norint parduoti, įkeisti ar kitaip disponuoti bendru turtu, reikalingas visų bendraturčių sutikimas.

Svarbu pažymėti, kad nesutarimai tarp bendraturčių dėl turto valdymo ar naudojimo gali būti sprendžiami teisme.

Bendrosios Nuosavybės Nutraukimas

Bendroji nedaloma nuosavybė gali būti nutraukta šiais atvejais:

• Padalijus turtą: jei turtą įmanoma padalyti natūra, kiekvienas bendraturtis gauna atskirą dalį.
• Vienam bendraturčiui išmokant kompensaciją kitiems: vienas iš bendraturčių gali išmokėti kompensaciją kitiems už jų dalis turte.
• Pardavus turtą ir pasidalijus gautus pinigus: bendraturčiai gali parduoti turtą ir pasidalyti gautus pinigus proporcingai jų turimoms dalims.
• Teismo sprendimu: jei bendraturčiai negali susitarti dėl turto padalijimo ar naudojimo, teismas gali priimti sprendimą dėl nuosavybės nutraukimo.

Praktiniai Aspektai

Bendrosios nedalomosios nuosavybės valdymas gali sukelti įvairių praktinių problemų: nesutarimai dėl remonto, naudojimo tvarkos, nuomos ir pan. Todėl svarbu, kad bendraturčiai susitartų dėl turto valdymo taisyklių ir laikytųsi jų.

Štai keletas patarimų, kaip efektyviai valdyti bendrą turtą:

• Sudarykite raštišką susitarimą dėl turto naudojimo ir valdymo tvarkos.
• Reguliariai organizuokite susirinkimus, kuriuose aptarkite svarbius klausimus, susijusius su turtu.
• Būkite atviri kompromisams ir ieškokite sprendimų, kurie tenkintų visus bendraturčius.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai bendrosios nedalomosios nuosavybės aspektai.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu patvirtino Taisykles įgyvendindama Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pavedimą nustatyti, be kita ko, valstybės paveldėto turto realizavimo tvarką. Vadinasi, Vyriausybė turėjo įgaliojimus 2004 m. gegužės 26 d.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2, 8 punktams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą Taisyklių 50 punktą valstybės paveldėtas nedalomas turtas nurodytu atveju gali būti pasidalijamas CK 5.70 straipsnyje nurodytais būdais: kitiems šio nedalomo paveldėto turto savininkams valstybei kompensuojant pinigais turto dalies, priklausančios valstybei, vertę arba, jiems susitarus, kitais CK 5.70 straipsnyje įtvirtintais paveldėto turto pasidalijimo būdais.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, valstybės paveldėto nedalomo nekilnojamojo daikto dalis kitos tokio daikto dalies savininko nuosavybėn gali būti perduodama ne tik Įstatyme nustatytu viešo aukciono būdu, bet ir kitais kituose įstatymuose nustatytais būdais, be kita ko, pasidalijant turtą tarp jo įpėdinių CK 5.70 straipsnyje nustatyta tvarka, o taip pat ir atidalijant atitinkamą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnyje nustatyta tvarka.

tags: #nedaloma #nuosavybes #teise