Vestuvių Papročiai: Nuotakos Kėlimo Tradicija Įvairiose Kultūrose

Vestuvės - tai ypatinga šventė, kupina tradicijų ir papročių, kurie skiriasi priklausomai nuo šalies ir kultūros. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairių šalių vestuvių tradicijas, ypatingą dėmesį skiriant nuotakos kėlimo papročiams.

Lietuviškos vestuvės XX a. pradžioje

Lietuviškos Vestuvių Tradicijos

Lietuviškos tuoktuvės mums gerai pažįstamos: piršlio korimas, bulvės skutimas, balta mišrainė... Senosios Lietuvių vestuvių tradicijos yra itin jaukios ir prasmingos. Vestuvių fotografai džiaugiasi galėdami įamžinti nuostabius tradicinius vestuvių papročių elementus. Juolab, kad senąsias vestuvių apeigas galima pritaikyti prie šiandienos poreikių ir pomėgių.

Prieš gaubiant nuotaką nuometu simboliškai nuimdavo vainiką. Dažniausiai tai atlikdavo jaunikio įgaliotinis - vyriausias pabrolys. Nuimtą vainiką pamergės bandydavo išsipirkti arba kaip nors pavogti. Seniau vestuvių ceremoniją bažnyčioje stebėdavo itin mažai žmonių. Piršlys, kartu su piršliene ir likusiu pulku, jaunųjų laukdavo prie stalo. O atvykę jaunieji turėdavo išsipirkti vietas.

Iki dabar itin populiarus paprotys - incianizuotas piršlio korimas. Šias dienas pasiekė ir dar vienas paprotys, kuriuo anyta perduoda šeimininkavimą jaunajai. Tradiciškai šventės pabaigoje jaunojo mama įteikia kokį buities daiktą marčiai.

Jaunųjų lovoje būtinai būdavo paguldoma suvystyta lėlė. Taip buvo tikėta, kad guolis bus vaisingas. Po pagalvėmis dedamas duonos gabalėlis. Tuo norėta jaunai šeimai turtus prišaukti. Ryte, jauną šeimą keldavo anksti. Visas pulkas svečių, kurie dažniausiai net nebūdavo nuėję gulti, vos gaidžiams sugiedojus, atsinešdavo prie kambaio durų metalinių puodų ir kočėlų. Keldami žvėrišką triukšmą bandydavo jaunuolius pažadinti.

PIRMOJI DIENA:

• Jaunikio išlydėjimas iš namų.
• Atvykimas pas jaunąją.
• Po santuokos ceremonijų sveikinimai.
• Žaidimai ir pramogos gamtoje.
• Jaunųjų sutikimas pobūvio vietoje.
• Stalo išpirkimas.
• Susėdus prie stalo - įteikiami jungtuvių dokumentai, pasisako piršlys su svočia, keliamas pirmas tostas, vaišinamasi, renkami stalo „komendantai" bei kita puotos „valdžia".
• Jaunųjų valsas.
• Piršlio ir svočios programa - rengiami konkursai, vyksta žaidimai, šokiai, sakomi tostai, palinkėjimai jauniesiems, tėveliams, seneliams ir kt.
• Šeimos židinio dovanojimas.
• Nusegamas rūtų vainikėlis (kuris sudeginamas), nuometas (kuris perduodamas vyr. pamergei), jaunajai užrišama skarelė arba prijuostė, jaunikiui uždedama skrybėlė, jauniesiems įteikiami šeimos atributai (samtis, kočėlas, plaktukas ir kt.).
• Jaunosios puokštės metimas.
• Geriamas šampanas ir vaišinamasi tortu.
• Jaunųjų išlydėjimas ilsėtis nakčiai.

ANTROJI DIENA:

• Jaunųjų kėlimas.
• Jaunosios pagrobimas.
• Piršlio korimas bei išpirkimas.
• Apdovanojimai, medalių įteikimas.
• Padėkos už dalyvavimą šventėje.

Turkiškos Vestuvės

Turkiškos vestuvės įprastai vyksta kelias dienas - pirmoji diena skirta sužadėtuvėms. Jos dažniausiai organizuojamos jaunosios namuose, žinoma, kartu su svečiais, kurių vėl gali susirinkti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų. Namuose svečiai vaišinami pietumis, o konservatyvesnėse šeimose vyrai ir moterys pietauja atskirai. Po to jaunieji sumaino žiedus svečių priešakyje.

Kitas turkiškų vestuvių etapas - mergvakaris arba chna vakarėlis, kuriame seniau įprastai dalyvaudavo tik moterys, bet šiuolaikinėse vestuvėse dalyvauja abu jaunieji ir, žinoma, svečiai. Šiose vestuvėse chna ceremonija buvo apjungta su trečios dienos iškilmėmis ir vestuvių kulminacija - vakarėliu, tad tiek vestuvėmis, tiek chna ceremonija galėjome grožėtis visi.

Chna ceremonija: Jaunoji persirengusi raudoną suknelę, jos veidą dengė raudonas nuometas. Tradiciškai moterys eina ratu ir dainuoja graudžias dainas apie išeinančią dukrą iš namų, naujo gyvenimo pradžią, o jaunoji rauda, savo ašaras slėpdama po nuometu.

Kitos Šalių Vestuvių Tradicijos

Kinija

Kinijoje raudona - pagrindinė ir svarbiausia vestuvių spalva. Ji reiškia meilę, džiaugsmą ir gerovę. Ji vestuvėse dominuoja įvairiausiais aspektais. Labai dažnai raudona būna nuotakos suknelė, taip pat pakvietimai svečiams, dovanų dėžutės, netgi jaunųjų kambarys dekoruojamas raudonai.

Prancūzija

Prancūzijoje pripažįstama tik civilinė santuoka, vykdoma miesto rotušėje, tad norintieji susituokti ir bažnyčioje dalyvauja dvejose ceremonijose. Mažesniuose Prancūzijos miesteliuose jaunikis sužadėtinę sutinka jos namuose ir lydi iki bažnyčios.

Graikija

Dvi ar trys dienos prieš vestuves pora savo naujuosiuose namuose organizuoja šventę Krevati (graik. „lova“). Šventės metu draugai ir giminės, porai linkėdami gerovės ir vaisingumo, ant lovos deda pinigus ir kitas dovanas. Vėliau vyksta vakarėlis, valgoma, geriama.

Italija

Kai kuriose Italijos vietose prieš vestuves prie jaunosios namų jaunikis rengia vakarėlį, pavadinimu Serenada. Čia susirenka jo šeima, draugai ir linksmindamiesi laukia, kol pasirodys jaunoji. Kai jaunoji pasirodo, jaunasis ją viliodamas dainuoja.

Indija

Indiškos vestuvės trunka kelias dienas. Kadangi Indijos kultūra labai įvairi, atsižvelgiant į regioną bei religiją skiriasi ir vestuvės, jų ritualai. Vestuvių dieną Indijoje įprasta jaunajai rankas ir pėdas išpaišyti ornamentais chna dažais.

Marokas

Marokiečiai dažniausiai tuokiasi sekmadieniais, rudenį, per derlių, kadangi tuomet yra daugiausia maisto. Maroke vestuvės labai spalvingos, dažniausiai dėvimi geltonos ir žalios spalvos drabužiai. Geltona atbaido blogą akį, o žalia atneša sėkmę.

Vestuvių Tradicijų Svarba

Tradicijos yra šimtmečiais sutelkta tautos išmintis ir patirtis. Tradicijos svetur išlaiko vieningumo sąmonę ir ryšį su sava žeme. Šeima laikoma tradicijų saugotoja. Tradicijos yra įpavidalintas dorovės kodeksas, pritaikytas šeimos pedagogikoje. Šeima yra pagrindinė žmogaus ugdymo mokykla. Ji yra ir visos tautos fizinis bei dvasinis lopšys. Jei tradicijos sunyksta šeimoje, jos sunyksta ir tautinėje bendruomenėje.

tags: #nedrisk #buciuoti #nuotakos #ziureti