Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas rąstinis namas, priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą.
Medienos pasirinkimas ir jo įtaka šilumos izoliacijai
Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta. Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte.
Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.
Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis. Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus.
Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.
Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui. Ne retai planuojantys statyti medinį namą susiduria ir su klausimu, kokiu metų laiku kirsti rąstai tinkamesni mediniam namui.
Energetinis efektyvumas ir pastato padėtis
Nors iš pirmo žvilgsnio ne visada akivaizdus, tačiau patvirtintas faktas, jog energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje. Pavyzdžiui, projektuojant namą ant kalvos ar lygioje, atviroje vietoje, jis neturės užuovėjos, todėl, siekiant išlaikyti šilumą, jam bus reikalinga ypač gera šilumos izoliacija ir profesionalus apšiltinimas.
Dar vienas svarbus architektūrinis sprendimas šilumos atžvilgiu - tinkamai parinkta pastato padėtis. Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau namo langų būtų pietinėje pusėje, tokiu būdu išnaudojant saulės skleidžiamą šilumą. Tiesa, kad dėl šio sprendimo vasarą sodo name temperatūra nebūtų per aukšta, šalia namo langų galima pasodinti vijoklinio tipo augalų, kurie vasaros metu langus apsaugos nuo tiesioginės saulės šilumos, tačiau pastarieji galės lengvai prasiskverbti augalams nunykus žiemą.
Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, sandari medienos konstrukcija dėl specifinių, medienai būdingų savybių jau savaime užtikrina gana gerą šilumos izoliaciją, taip sumažinant patį namo šiltinimo poreikį.
Šiltinimas iš išorės vs. šiltinimas iš vidaus
Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Namą šiltinant tokiu būdu, mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova - sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais.
Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą - kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų.
Grindų šiltinimas
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“. Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10-15 cm.
Verta žinoti, kad norint užtikrinti aukšto lygio grindų izoliaciją, poliuretanas - ypač tinkama medžiaga šiltinimui.
Drėgmės reguliavimas
Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai. Vis dėlto statant medinį namą vertėtų žinoti, kad patalpos drėgmei įtakos turi ir pats namo šiltinimo procesas.
Pavyzdžiui, žiemą pridėjus ranką prie gerai iš vidaus apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis, o tai reiškia, jog šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėkinamu oru verčia šią drėgmę kondensuotis, tokiu būdu sukeliant neigiamus padarinius sienoms ir skatinant pelėsio formavimąsi. Rąstiniame, iš išorės apšiltintame name šis procesas dėl didelės rąsto šiluminės talpos vyksta gerokai lėčiau - rąsto vidinė pusė palaiko gana artimą patalpai temperatūrą, o tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę.
Rąstinių namų statytojai tikina, kad iš vidaus nešiltintas medinis namas taip pat natūraliai ventiliuojasi per sienas bei savaime labiau reguliuoja drėgmę patalpose, todėl tai reikėtų įvertinti prieš saugant namo išorę ir šiltinant jį iš vidaus.
Langų ir durų sandarumas
Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižymintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės.
Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą.
Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Lubų apšiltinimas
Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą.
Šildymo sistemos pasirinkimas
Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas.
Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą.
Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.
Šildymo būdų palyginimas
Šildymo būdas priklauso nuo daugelio aplinkybių: ar yra gamtinės dujos? Jei nėra, tada kietas kuras (medžio granulės ar malkos)? Kas kūrens? Kur sandėliuosis kuras? O gal linkstate prie oras-vanduo? Yra šildymo sistema (radiatoriai, grindinis šildymas ar ir radiatoriai ir grindys) ar bus daroma naujai? Žinant atsakymus, galėtume padėt pasirinkti.
Šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo šilumos poreikio nustatymo. Tikslus šilumos energijos poreikio skaičiavimas susietas su per atitvaras prarandama šiluma. Skirtingos atitvaros turi skirtingus šilumos perdavimo koeficientus. Per atitvaras sklindantis šilumos srautas matuojamas vatais (W). Pagrindinė formulė:
šilumos perdavimo srautas (W) = plotas (m2) x atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (W/(m2K)) x temperatūrų skirtumas;
Sumuojami skirtingų parametrų nuostoliai per atitvaras, taip pat naudojama dar daugiau išorinių parametrų. Bendrai A klasės pastato projektavime šilumos praradimams apskaičiuoti naudojama apie 600 formulių. Skaičiavimo metodika gana sudėtinga, ji išdėstyta Statybos techniniame reglamente - STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas”.
Orientacinius šilumos energijos kiekius reikalingus pastatui apšildyti galima matyti lyginant atskiras energinio efektyvumo klases vidutinio dydžio ir vidutinių poreikių šeimos name. Pavyzdžiui, 150 kv. m name, kuriame gyvena 4 žmonės, šilumos energijos šildymui su karšto vandens ruošimu poreikis yra:
- D klasė - vidutinis energijos poreikis…. W m2 x 200 šildymo dienų = - kWh metai
- C - vidutinis energijos poreikis…. W m2 x200 šildymo dienų =
- B - vidutinis energijos poreikis 130 W m2 x200 šildymo dienų = 26 000 kWh metai
- A- vidutinis energijos poreikis 60 W m2 x200 šildymo dienų = 12000 kWh metai
- A+ vidutinis energijos poreikis 45 W m2 x200 šildymo dienų = 9000 kWh metai
- A++ - vidutinis energijos poreikis 35 W m2 x200 šildymo dienų = 7000 kWh metai
Norint suskaičiuoti tiksliau, įvedama daugybė įvairių koeficientų, paklaidų ir rodiklių.
Šildymo sistemos projektavimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kruopštumo ir žinių. Tinkamai parinkta ir įrengta šildymo sistema užtikrins komfortą, mažesnes sąskaitas už šildymą ir ilgaamžiškumą.
Šildymo būdų kriterijai ir ypatumai
Kiekvienam iš analizuojamų namo šildymo variantų reikėtų nubrėžti ribas, kurios nusakytų šildymo būdo komfortabilumą. Išskirkime keletą kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima priimti tinkamiausią sprendimą šildymo sistemos komfortabilumo atžvilgiu. Vienas iš galimų kriterijų - katilinės įrangos kompaktiškumas: tai labai svarbu šiuolaikiniams būstams. Dažnai aktualiu dalyku išlieka kasdienės priežiūros (eksploatavimo) ypatumai.
Daug metų nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio į aplinkos teršimą. Šiandien svarbu atsižvelgti ir į tai. Vietinės aplinkos taršą galima laikyti dar vienu kriterijumi. Kad šilumos šaltinio patikimumas būtų gerokai didesnis, dažnai pagalvojama ir apie papildomą (alternatyvų) šilumos generatorių. Taigi reikėtų įvertinti ir pasirinkto šilumos generavimo šaltinio suderinamumą su alternatyvomis.
Palyginkime keletą namo šildymo variantų pagal minėtus kriterijus. Remdamiesi eksploatavimo patirtimi, sudarėme dvi lenteles: pirmoji leidžia įvertinti šildymo būdą kiekybiniais arba kokybiniais parametrais, antroji - bendrąjį komforto lygį skaičiais (balais) penkiabalėje skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 - labai žemas, 2 - žemas, 3 - patenkinamas, 4 - aukštas, 5 - labai aukštas lygis.
1 lentelė. Šildymo būdų kriterijai ir ypatumai
| Kriterijus | Šildymo būdas | Įrangos kompaktiškumas | Tolygus/greitas galios reguliavimas | Kasdienė priežiūra | Vietinė aplinkos tarša | Suderinamumas su alternatyvomis |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Kietojo kuro katilinė (malkos) | apie 8 kv. m + malkinė, kurios plotas priklauso nuo to, kokį kiekį malkų norima sukaupti | Reguliavimas netolygus. Reikalinga buferinė talpa šiluminės energijos pertekliui kaupti. | Malkų deginimas katile bent kas antrą dieną reikalauja priežiūros esant buferinei (akumuliacinei) talpai. Į katilinę reikia atsinešti malkų, išvalyti katilą, išnešti pelenus. | Į aplinką išmetama nemažai kietųjų dalelių, anglies dioksido, azoto oksidų. | Suderinamas praktiškai su visais šilumos generavimo šaltiniais. | |
| Gamtinių dujų katilinė | apie 4 kv. m | Greitas reguliavimas. Galios diapazonas šiam atvejui yra nedidelis, tačiau reikiamas pagaminti šilumos kiekis išgaunamas katilui užsikuriant ir užgęstant tam tikrais intervalais. | Nėra | Į aplinką išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, labai mažai kietųjų dalelių. | Suderinamas praktiškai su visais šilumos generavimo šaltiniais. | |
| Suskystintų dujų katilinė | apie 4 kv. m + papildomas žemės plotas suskystintų dujų talpai įrengti | Greitas reguliavimas. Galios diapazonas šiam atvejui yra nedidelis, tačiau reikiamas pagaminti šilumos kiekis išgaunamas katilui užsikuriant ir užgęstant tam tikrais intervalais. | Nėra | Į aplinką išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, labai mažai kietųjų dalelių. | Suderinamas praktiškai su visais šilumos generavimo šaltiniais. | |
| Skystojo kuro katilinė | apie 4 kv. m + papildomai žemės plotas skysto kuro talpai | Greitas reguliavimas. Galios diapazonas šiam atvejui yra nedidelis, tačiau reikiamas pagaminti šilumos kiekis išgaunamas katilui užsikuriant ir užgęstant tam tikrais intervalais. | Nėra | Į aplinką išmetamas anglies dioksidas, azoto oksidai, labai mažai kietųjų dalelių. | Suderinamas praktiškai su visais šilumos generavimo šaltiniais. | |
| Elektrinis šildymas (elektriniai radiatoriai) | 0 kv. m | Greitas ir tolygus reguliavimas. Platus reguliavimo diapazonas | Nėra | Nėra | Negalimas | |
| Šilumos siurblio katilinė (su papildomu elektriniu šildytuvu) arba šilumos siurblio agregatas | apie 4 kv. m | Greitas reguliavimas. Galios diapazonas šiam atvejui yra nedidelis (dažniausiai trijų lygių), tačiau reikiamas pagaminti šilumos kiekis išgaunamas kompresoriui įsijungiant ir išsijungiant tam tikrais intervalais arba keičiant apsukas. | Nėra | Nėra | Su elektriniu šildymu ir granuliniu katilu. |
2 lentelė. Šildymo būdų komforto lygis balais
| Kriterijaus pavadinimas | Šildymo būdas | Įrangos kompaktiškumas | Tolygus/greitas galios reguliavimas | Kasdieninė priežiūra | Vietinė aplinkos tarša | Suderinamumas su alternatyvomis | Vidutinė reikmė |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kietojo kuro katilinė (malkos) | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | 1,8 | |
| Gamtinių dujų katilinė | 3 | 4 | 5 | 4 | 5 | 4,2 | |
| Suskystintų dujų katilinė | 2 | 4 | 5 | 4 | 5 | 4,0 | |
| Skystojo kuro katilinė | 2 | 4 | 5 | 3 | 5 | 3,8 | |
| Elektrinis šildymas (el. radiatoriai) | 5 | 5 | 5 | 5 | 4 | 4,8 | |
| Šilumos siurblio katilinė (su papildomu elektriniu šildytuvu) arba šilumos siurblio agregatas | 3 | 4 | 5 | 5 | 4 | 4,2 |
Šilumos energijos išgavimo ir įrangos technologijos tobulėja labai sparčiai. Vartotojai greitai pajunta vieno ar kito energijos šaltinio ir šildymo būdo naudą, todėl naujoje individualioje statyboje ir dalyje naujų daugiabučių vyrauja šilumos siurbliai, o atnaujinant senas katilines, esančias nesandariuose pastatuose, finansiškai remiamas efektyvesnių ir mažiau taršių kieto kuro arba granulinių katilų įsigijimas. Tad šie šildymo būdai šiuo metu yra populiariausi.
Šildymo sistemos įrengimas pirmiausia priklauso nuo pasirinktos energijos rūšies. Pageidautina, kad ir kuras, ir sistemos įrengimas būtų pigūs bei ilgalaikiai, tačiau tarp jų yra atvirkštinė proporcija: kuo pigesnis kuras, tuo brangesnė įranga. Geoterminė energija nieko nekainuoja, tačiau įsirengti tokį šildymą palyginti brangu. Dujinio šildymo katilas nebrangus, tačiau dujų kaina, kaip žinia, gali būti labai didelė, be to, kuras neperspektyvus. Tačiau kol kas investicijų požiūriu pigiausia šildymo sistema būtų dujinis šildymas ir oras-oras šilumos siurblys, šie šilumos siurbliai vasarą gali vėsinti.
Visgi reiktų skaičiuoti, ar didelė pradinė, pavyzdžiui, geoterminio šildymo investicija atpirks eksploatacines išlaidas per 10-15 metų. Laikoma, kad 10-15 metų yra protingas atsipirkimo laikas, per kurį pernelyg daug nepasensta įranga ir nenuvertėja pinigai. Nereiktų pamiršti ir komforto lygio, kurį įkainoti sudėtinga.
tags: #medinio #namo #sildymo #sistema #baigiamasis