Laikinosios apsaugos priemonės yra svarbi teisinė priemonė, užtikrinanti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir asmens teisių apsaugą teisminio proceso metu. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos laikinosios apsaugos priemonės, jų taikymo sąlygos ir paskirtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Svarbu pažymėti, jog ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti, kad byloje atsirado laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
Laikinosios apsaugos priemonės apibūdinamos kaip preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.

Pagrindinės Laikinųjų Apsaugos Priemonių Taikymo Sąlygos
Tiek proceso įstatymo, tiek teismų praktikos lygmeniu išskiriamos dvi pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos:
- Tikėtinas (prima facie) ieškiniu pareikštų reikalavimų, kuriems užtikrinti pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindimas.
- Teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmė (rizika).
Ieškinio Pagrįstumo Vertinimas (Prima Facie)
Lietuvos apeliacinis teismas, kuris formuoja teismų praktiką bylų (sub)procesuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikosi pozicijos, kad, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Pirmiau nurodyta teismų praktika patvirtina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismų praktikos požiūriu, egzistuoja tais atvejais, kai ieškinys, kuriam užtikrinti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
Šio straipsnio autoriaus nuomone, įvertinus teisinius padarinius, kuriuos sukelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teismai pernelyg žemai nuleido kartelę tiek, kiek tas susiję su vertinimu, ar ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prasme yra tikėtinai pagrįstas.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisė yra fundamentali teisė, tiesiogiai pripažįstama ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygmeniu (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
Viena vertus, teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti teisėtas laikino nuosavybės teisės ribojimo pagrindas, antra vertus, kaip žinoma, tokia teismo nutartis paprastai priimama pirminiu civilinio proceso etapu, t. y. ieškinio priėmimo momentu, teismui žinant tik vienos ginčo šalies, t. y. ieškovo, kuris, savaime suprantama, suinteresuotas sau palankaus teismo sprendimo priėmimu, poziciją dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
Todėl, straipsnio autoriaus nuomone, tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios riboja priešingos bylos šalies nuosavybės teisę, taikymas apskritai yra galimas tik išskirtiniais, pačiais kraštutiniausiais atvejais. Be to, tiek, kiek susiję su tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turėtų būti nustatytas aukštesnis įsitikinimo laipsnis dėl pagrindo riboti (nors ir laikinai) nuosavybės teisę egzistavimo negu vien tiek reikalavimas patikrinti, ar ieškinys, kuriam užtikrinti pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra akivaizdžiai nepagrįstas.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones <…>“, o pagal to paties straipsnio ketvirtąją dalį teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį įstatymą nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 55 straipsnio 2 ir 4 dalyse, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 473 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
Laikinųjų Apsaugos Priemonių Rūšys ir Jų Taikymo Tikslai
Laikoma, kad pagal taikymo tikslą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių:
- Konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1-10 punktai).
- Teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
- Prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgia į minėtus taikymo tikslus.

Praktiniai Aspektai ir Teismų Praktika
Praktikoje dažnai kyla ginčas, ar didelė ieškinio reikalavimo suma yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakant į minėtą klausimą būtina atsižvelgti į teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.
Pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos bet kurioje proceso stadijoje (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama svarbi taisyklė, kad įkeistas atsakovo turtas nepanaikina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas ir įregistruota hipoteka, netrukdo teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokį turtą areštuoti.
Laikinosios Apsaugos Priemonės Bankroto Bylose
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bankroto bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas, kuriame numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.
Prašymas Taikyti Laikinąsias Apsaugos Priemones Iki Ieškinio Pareiškimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Kai pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, atliekamas preliminarus prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų duomenų vertinimas.
Svarbu pažymėti, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, privalo pagrįsti ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas), bet ir priežastis, pateisinančias ieškinio pareiškimo atidėjimą. Be to, pareiškėjas privalo motyvuotai pagrįsti, kodėl laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, t. y. pareiškėjas taip pat privalo įrodyti egzistuojant specialiąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo sąlygas.
Laikinieji prašymai civilinėse bylose - CH12 - Ginčų sprendimas
147 straipsnis (Prašymai, susiję su laikinosiomis apsaugos priemonėmis)
- Prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o Komercinio arbitražo įstatyme numatytais atvejais - Vilniaus apygardos teismas.
- Kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą.
- Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
- Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos.
- Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
- Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.
tags: #negali #buti #taikomos #laikinosios #apsaugos #priemones