Tyčinis bankrotas: Esminiai aspektai ir teisiniai niuansai

Tyčinis bankrotas - tai įmonės bankrotas, kuris pripažįstamas tyčiniu, kai nustatoma, kad įmonės nemokumas atsirado dėl tyčinių veiksmų, pažeidžiančių įmonių veiklą reglamentuojančius įstatymus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma tyčiniu bankrotu, kokios yra jo teisinės pasekmės ir kaip jis vertinamas teismų praktikoje.

Teisinis reguliavimas

Nagrinėjant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu atsižvelgti į tai, kokie įstatymai galiojo bankroto bylos iškėlimo metu. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o vėliau įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis.

Tyčinio bankroto požymiai

Tyčiniam bankrotui konstatuoti nebūtina nustatyti visų įstatyme nurodytų tyčinio bankroto požymių. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyti šie tyčinio bankroto požymiai:

  1. Įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo nesilaikė įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų.
  2. Įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo sudarė nuostolingus sandorius ar atliko kitus veiksmus, kurie pablogino įmonės finansinę būklę.
  3. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis.

Teismų praktika

Teismų praktikoje nurodoma, kad už tinkamą bendrovės apskaitos vedimą yra atsakingas bendrovės direktorius. Dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, vadovaujantis teismų praktika, reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus.

Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, ar įmonės vadovas laiku kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei esant nemokiai. Jei nustatoma, kad bankroto byla nebuvo laiku inicijuota sąmoningai, įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybės išvengti likvidavimo dėl bankroto, tai gali būti vertinama kaip tyčinis bankrotas.

Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (Nr. e2-1211-407/2022) teismas pripažino BUAB Luksanos bankrotą tyčiniu, nustatęs, kad bendrovės vadovė ir akcininkė neperdavė bendrovės turto ir dokumentų, o taip pat nebuvo teikiama finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui.

Įmonės valdymo organų atsakomybė

Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Atskiras juridinio asmens teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu (CK 2.82 str.).

Administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu sąlygoja tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, vadinasi, administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

Kiekvienas bendrovės akcininkas per 90 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo organo nario padarytus pažeidimus, turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų atlyginta bendrovei padaryta žala (ABĮ 23 straipsnis).

Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organo narys kartu yra ir bendrovės akcininkas, jo, kaip akcininko, ir jo, kaip bendrovės valdymo organo nario, interesai gali nesutapti. Esant interesų konfliktui, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad bendrovės valdymo organo narys apie tai informuotų kitus bendrovės valdymo organus.

Apibendrinant, tyčinis bankrotas yra rimtas pažeidimas, už kurį numatyta teisinė atsakomybė. Svarbu, kad įmonių vadovai ir akcininkai laikytųsi įstatymų ir tinkamai valdytų įmones, kad išvengtų tyčinio bankroto.

Duomenų lentelė

Šioje lentelėje apibendrinti pagrindiniai aspektai, susiję su tyčiniu bankrotu:

Aspektas Apibrėžimas Teisinis reguliavimas Atsakomybė
Tyčinis bankrotas Įmonės bankrotas, sukeltas tyčiniais veiksmais ĮBĮ, JANĮ, CK Civilinė, administracinė, baudžiamoji
Tyčinio bankroto požymiai Netinkamas valdymas, nuostolingi sandoriai, apgaulinga apskaita ĮBĮ 20 str. 2 d. Įmonės vadovas, akcininkai
Teismų praktika Atsižvelgiama į įmonės valdymo organų veiksmus, finansinę būklę, dokumentų pateikimą LAT nutartys Individuali atsakomybė už padarytą žalą

tags: #negalima #nustatyti #bendroves #turto #isipareigojimu