Patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemos įrengiamos ne tik visuomeninės paskirties pastatuose, bet ir gyvenamuosiuose namuose ‒ tiek individualiuose, tiek daugiabučiuose. Daugelyje per pastarąjį dešimtmetį pastatytų naujų gyvenamųjų (daugiau individualių) ir negyvenamųjų pastatų įrengtos įvairios oro vėsinimo, t. y. kondicionavimo, sistemos užtikrina pasirinktą šiluminio komforto lygį ir palaiko švaresnį orą.
Tačiau vis dar ginčijamasi, kokią geriausiai pasirinkti vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą, ar iš viso apsimoka kondicionuoti patalpų orą? Norėdami gauti teisingą atsakymą į klausimus ir išsklaidyti abejones, ne vienos šalies mokslininkai atlieka patalpų mikroklimato tyrimus. Jų rezultatai svarbūs visiems - gyventojams, projektuotojams, NT plėtotojams.
Pagal statistiką daugelis žmonių patalpose praleidžia apie 80 proc. paros laiko. Vidutiniškai per minutę žmogus įkvepia 16-20 kartų. Į aplinką jis iškvėpia CO2 ir vandens garus, be to, prakaituoja. Patalpose tinkamų mikroklimato parametrų nepalaiko ir maisto gaminimo procesai, skalbimas, įvairių buitinės chemijos produktų naudojimas, rūkymo įpročiai, iš namų apyvokos plastikinių elementų ar dažytų paviršių išsiskiriančios cheminės medžiagos.
Kartais manoma, kad pats žmogus geriausiai jaučia, ar komfortiškas mikroklimatas. Taip linkę manyti natūralaus vėdinimo šalininkai. Tačiau, specialistų teigimu, žmogui neužtenka jautrių receptorių, galinčių įvertinti oro kokybę, santykinę jo drėgmę ir CO2 koncentraciją. Žmogaus receptoriai jautriai tegali vertinti kvapus. Deja, papratai prie jų priprantama gana greitai. Jau po pusvalandžio receptoriai tampa nebe tokie jautrūs patalpos orui ir, tik iš jos išėjus ir vėl sugrįžus, galima suvokti, kad viduje blogas oras.
Tarptautinio pastatų mikroklimato ir energijos centro (angl. International Centre for Indoor Environment & Energy) Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad dėl netinkamos oro kokybės parametrų labai sumažėja ir žmonių darbingumas. Tačiau įrodyta, kad pašalinus teršalų šaltinį ir tiekiant iš lauko į patalpą gryno oro kiekį, didesnį už vertę, reglamentuojamą normatyviniuose dokumentuose (10 l/s vienam žmogui), žmogaus savijauta pagerėja ir darbo našumas didėja 1,8 proc., kiekvieną kartą dvigubai padidėjus tiekiamajam oro kiekiui.
Aišku, asmeninė žmogaus patirtis - tai geriausias būdas įtikinti daugelį, kad sunku išlikti veikliam, kai patalpoje yra per šalta ar per karšta. Danų mokslininkas dr. D. Wyon ištyrė, kad patalpos mikroklimato pokytis nuo 18 °C iki 28 °C oro temperatūros gali padidinti nepatenkintųjų šilumine aplinka žmonių nuo 10 proc. iki 90 proc. Dar daugiau − žmonių susirgimų skaičių labiausiai lemia patalpų vėdinimo kokybė. Tyrimai rodo, kad, tinkamai vėdinant patalpas, susirgimų skaičių galima sumažinti kelis kartus.
Dar neretai pasitaiko atvejų, kai pasistatę svajonių namus jų šeimininkai atidėlioja sprendimą įsirengti juose modernią patalpų vėdinimo sistemą. Dažniausiai tai padaryti trukdo ne viena priežastis. Visų pirma juos glumina labai išaugusi rinkos pasiūla ir baimė apsirikti iš begalės pasirenkant ne pačią tinkamiausią sistemą, užtikrinančią komfortišką mikroklimatą patalpose. Apsispręsti trukdo ir žinių stoka, ir abejonės, ar iš tikrųjų sveika kvėpuoti ne natūraliu, bet vėsinamu ir kondicionierių apdorotu oru.
Kad dėl pirmosios priežasties būtų išsklaidytos abejonės, reikėtų pasidomėti ne per seniausiai VGTU mokslininkų atlikto eksperimentinio tyrimo rezultatais. Jie ne tik atsakė į klausimą ar apsimoka kondicionuoti patalpų orą, bet ir parodė, kokią mikroklimato palaikymo sistemą mūsų sąlygomis geriausia ir naudingiausia įsirengti. Mokslininkams buvo svarbu įvertinti ekonominį optimalaus patalpų mikroklimato efektą.
VGTU mokslininkų tyrimas: ekonominis efektyvumas
Tyrimo objektu buvo pasirinkta 94,5 m2 ploto patalpa, esanti pastato, laikomo Lietuvos ankstyvojo klasicizmo architektūros paminklu, palėpėje. Šiandien labai panašiose patalpose gyvena ar dirba nemaža dalis ne tik sostinės, bet ir kitų šalies miestų gyventojų. Konkrečiai tyrimui pasirinktoje patalpoje dirbo dešimt sėdimą protinį darbą dirbančių žmonių. Eksperimentinio tyrimo metu buvo matuoti pagrindiniai šiluminės aplinkos parametrai: tiriamosios patalpos oro temperatūra, santykinė drėgmė, taip pat esamos vėsinimo sistemos tiekiamo oro temperatūra bei išorės oro temperatūros pavėsyje ir saulėtoje vietoje. Matavimų duomenys buvo kaupiami tris vasaros savaites 5 minučių intervalu.
Skaičiavimo metodikai numatytas oro judėjimo greitis patalpoje buvo 0,2 m/s, o šiluminio spinduliavimo vidutinei temperatūrai nustatyti buvo daroma prielaida, kad ji lygi patalpos oro temperatūrai. Atsižvelgus į tiriamojoje patalpoje dirbančių žmonių fizinį aktyvumą, žmonių medžiagų apykaita buvo prilyginta 70 W/m2, o aprangos šiluminė varža − 0,110 m2•K/W.
Remiantis matavimų duomenimis, buvo skaičiuojamas numatomas vidutinis patalpų šiluminio komforto įvertis ir nepatenkintųjų nuošimtis. Remiantis pelno įvertinimo metodika, buvo nustatyti du pagrindiniai jo vertinimo kriterijai, t. y. darbuotojo sukuriama vertė ir įmonės veiklos sąnaudos per vėsinimo laikotarpį. Antruoju atveju buvo gauti blogesni rezultatai. Taigi aišku, kad netinkamas ir neefektyvus sistemos parinkimas pablogina žmonių savijautą ir gerokai sumažina jų darbingumą.
Apskaičiavus pasirinktų minėtų alternatyvių oro kondicionavimo sistemų atsipirkimo laiką, buvo nustatytas ir santykinis atitinkamų investicijų patrauklumas. Mokslininkai nustatė, kad investicijoms į oro kondicionavimo sistemos įrengimą atsipirkti reikia dvejų metų periodo, t. y. dviejų vasarų šešių mėnesių, kad tokia investicija būtų nenuostolinga. Atsižvelgus į gautus ekonominės analizės rezultatus ir apskaičiuotą kiekvienos čia minėtos alternatyvios sistemos atsipirkimo laiką, optimali oro vėsinimo sistema investicijų atžvilgiu yra oro vėsinimo sistema su tiekiamu ir šalinamu atvėsintu lauko oru (1).
Gauti minėto tyrimo rezultatai dar kartą įrodė lyg ir jau žinomą, tačiau vis dar retai skaičiais grindžiamą tiesą - verta investuoti ir sukurti patalpose geras mikroklimato sąlygas ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl finansinės naudos. Šiuo atveju galima tik pasidžiaugti, kad tikslingai Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedroje rengiami specialistai šiais energijos taupymo laikais dirba konkretų, itin naudingą darbą.
Oro vėsinimo (kondicionavimo) sistemų įdiegimas gyvenamuosiuose ar kitos paskirties pastatuose siejamas ne tik su aukšta pastato mikroklimato parametrų palaikymo kaina − dėl oro vėsinimo išaugusiomis energijos sąnaudomis, bet ir su abejonėmis, ar bus užtikrinta patalpų šiluminės aplinkos kokybė, nuo kurios priklauso sveikata. Remiantis energijos sąnaudų pasiskirstymo pastatuose duomenimis, matyti, kad energijos poreikis patalpoms vėdinti ir orui vėsinti sudaro nemažą visų bendrųjų pastato energijos sąnaudų dalį − apie 10 proc.
Tie gyvenamųjų būstų savininkai, kurie iki šiol dar abejoja, ar iš tikrųjų sveika kvėpuoti vėsinamu oru, turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šiuolaikinės oro gerinimo sistemos veikia kompleksiškai. Jose įdiegti naujoviški filtrai, kurie pašalina iš oro ne tik dulkes, bet ir žiedadulkes, namų erkutes, sporas, net naminių gyvūnų plaukelius. Be to, kartais nevėdinamose patalpose, kuriose neveikia kondicionieriai, oras tampa kur kas kenksmingesnis už atmosferinį: jį jonizuoja kompiuteriai, monitoriai, kiti buities prietaisai.
Kondicionuoto oro priešininkai neretai kaip kondicionavimo minusą įvardija peršalimo tikimybę. Peršalimas gresia, jei sudaromas per didelis kontrastas tarp lauko ir vidaus temperatūrų. Pavyzdžiui, atitinkamai 32 °C ir 18 °C. Tačiau, kondicionavimo parametrus galima reguliuoti. Patartina palaikyti ne didesnį nei, pavyzdžiui, 5-7 °C skirtumą tarp lauko ir vidaus oro temperatūrų ir šios problemos neliks. Žinoma, nereikia pamiršti, kad, norint neperšalti, negalima būti per arti kondicionieriaus, tiesiai ties pučiama oro srove. Tačiau ir to nereikėtų sureikšminti.
Vartotojams, kuriems pagrindiniu argumentu - įsirengti namuose patalpų vėsinimo ir vėdinimo sistemas ar ne - yra investicijų dydžio klausimas, derėtų žinoti, kad šiandien įrenginiai gali būti įvairiausių modifikacijų ir kainuoti „pagal kišenę“. Pavyzdžiui, jie gali veikti ištisus metus arba tik šiltuoju metų periodu. Tinkamai parinkus reikalingų charakteristikų įrenginius, pritaikytus veikti ekonomiškiausiu režimu konkrečiomis sąlygomis ir reguliuojamus išmaniosiomis technologijomis, galima neabejoti, kad bus išsaugota ne tik sveikata, bet ir nemažai sutaupyta šildymo bei kitų lėšų, skirtų patalpų eksploatacijai. Taip pat nereikėtų laukti, kol rinkoje atpigs moderniausia pastatų vėdinimo ir šildymo įranga. Argumentas paprastas - per tą laiką kol ji atpigs, dėl prasto oro gali gerokai pablogėti sveikata.
Renkantis sistemą reikia apsispręsti, ar ji bus naudojama tik patalpoms vėsinti, ar ir šildyti. Be to, reikia atsižvelgti į patalpos tūrį, stogo paviršiaus plotą, patalpoje būnančių žmonių skaičių, langų plotą ir skaičių, patalpoje išskiriančios šilumą įrangos galingumą.
Šiandien siekiama, kad šiuolaikiškame gyvenamajame būste oras atitiktų du pagrindinius kriterijus: pirma, žmogus turi dirbti ir ilsėtis švariame ir pakankamai šiltame ore, antra, tinkamam orui tiekti ir jam paruošti turi pakakti minimalaus energijos kiekio.
Todėl nusprendusiam gyventi komfortiškame mikroklimate ir ekonomijos siekiančiam būsto savininkui patartina nepasitikėti savo paties žiniomis ar draugų patarimais, o kreiptis į profesionalų oro vėdinimo sistemų specialistą.
Stoginiai įrenginiai „Roofvent® RC“
Decentralizuoti stoginiai įrenginiai „Roofvent® RC“ specialiai sukurti aukštų patalpų vėdinimui, šildymui ir vėsinimui su tiekiamu centriniu šildymu ir vėsinimu (2-vamzdės sistemos). Įrenginys užtikrina gryną orą ir reikiamą temperatūrą didelėse vieno aukšto erdvėse. Stoginis „Roofvent® RC“ įrenginys gali vėsinti, nes jame įrengtas šildymo/vėsinimo koilas ir kondensato separatorius.
„RoofVent® RC” įrenginiai atitinka visus Ekologinio projektavimo direktyvos 2009/125/EB reikalavimus, susijusius su aplinkosaugai draugiško vėdinimo sistemų projektavimo.
Šis Europos standartas taikomas negyvenamųjų pastatų, kuriuose būna žmonių, išskyrus, pvz., pramoniniams procesams skirtus pastatus, vėdinimo, oro kondicionavimo ir patalpų kondicionavimo sistemų projektavimui, energiniam naudingumui ir įrengimui. Nurodymai dėl projektavimo, pateikti šiame Europos standarte ir pridedamoje CEN/TR 16798-4, daugiausia taikomi mechaninėms tiekiamosioms ir (arba) ištraukiamosioms vėdinimo sistemoms.
Natūralaus vėdinimo sistemos arba hibridinių vėdinimo sistemų natūralaus vėdinimo dalys neįtrauktos į šį Europos standartą. Gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemos neįtrauktos į šį Europos standartą. Klasifikuojama į skirtingas kategorijas. Nurodomi kai kurių verčių pavyzdžiai ir pateikiami keliamų reikalavimų tipiniai numatytųjų verčių intervalai. Šiame Europos standarte pateikiamos numatytosios reikšmės nėra norminės ir jas reikėtų naudoti, jei nėra nurodytos kitokios vertės.
PASTABA Moduliai reprezentuoja PEN standartus, nors vienas PEN standartas gali aprėpti daugiau kaip vieną modulį, o vienas modulis gali aprėpti daugiau kaip vieną PEN standartą, pvz., supaprastintą ir detalųjį metodą. Taip pat žr. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
No. Valid from 17-giu-2005Enacted by:Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Draft amendments:NoneEx post assessment:NonePublished:, 16-giu-2005, No. 75-2729 , 15-set-2005, No. 111-0Eurovoc terminology: thermal insulationworking environmentconstruction policyproperty developmentenvironmental protectiontechnical regulationsbuilding servicesheatingair conditioningtechnical barriers to trade6411 technology and technical regulations5206 environmental policy2846 construction and town planning6831 building and public worksConnection to EU law:Direktyva Nr. 2002/91, Celex Nr. Direktyva Nr. 1989/106, Celex Nr.
Šis Europos standartas taikomas negyvenamųjų pastatų, kuriuose būna žmonių, vėdinimo ir patalpų kondicionavo sistemoms projektuoti ir diegti, išskyrus tokias taikymo sritis kaip pramonės procesai. Šis standartas neskirtas gyvenamųjų pastatų vėdinimui. Klasifikacijoje naudojamos skirtingos kategorijos. Pateikiami kai kurių dydžių pavyzdžiai, o reikalavimai nurodyti pateikiant tipinius intervalus ir numatytąsias vertes. Šiame standarte pateiktos numatytosios vertės nėra norminės ir jos turėtų būti naudojamos tada, kai nėra nurodyta kitų verčių.
UAB OCTUS šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų projektavimas, įrengimas, techninė priežiūra
tags: #negyvenamuju #pastatu #vedinimas