Socialinio būsto reikalavimai neįgaliesiems Lietuvoje

Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas yra riboti. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie socialinio būsto prašymo teikimo procesą, pradedant nuo reikalingų dokumentų ir baigiant sąrašų sudarymo principais. Todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pateikti prašymą ir kokius dokumentus reikia surinkti.

Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos ir reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys ir šeimos, norėdami gauti socialinį būstą Lietuvoje. Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.

Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašytiems asmenims. Būstas nuomojamas pagal prašymo įregistravimo datą ir laiką asmenims sulaukus savo eilės Sąraše. Tačiau tam tikrais atvejais socialinis būstas (neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, netekusiems būsto asmenims ir pan.) gali būti išnuomotas ir ne eilės tvarka.

Svarbu pažymėti, kad šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Tačiau bendrieji principai galioja visoje Lietuvoje.

Kas yra socialinis būstas?

Kas yra socialinis būstas? Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Ši paslauga teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnį.

Pagrindiniai Reikalavimai Socialiniam Būstui

Norint pretenduoti į socialinį būstą, būtina atitikti šiuos reikalavimus:

• Gyvenamosios vietos deklaravimas: Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Šiaulių mieste.
• Turto ir pajamų apribojimai: Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už praėjusius kalendorinius metus deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių:
  • Asmens be šeimos:
    • Grynosios metinės pajamos - 40 VRP* dydžių.
    • Turtas** - 56 VRP* dydžių.
  • Dviejų ar trijų asmenų šeimos:
    • Grynosios metinės pajamos - 80 VRP* dydžių.
    • Turtas** - 112 VRP* dydžių.
  • Keturių ar daugiau asmenų šeimos:
    • Grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 23 VRP* dydžiai.
    • Turtas vienam asmeniui **- 56 VRP* dydžiai.
  *VRP - Valstybės remiamos pajamos **Turtas - Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, piniginės lėšos
• Būsto neturėjimas arba būsto būklė: Jeigu neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba yra mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Teisę į socialinio būsto nuomos sąlygų pagerinimą turi asmenys ir šeimos, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m arba mažesnis kaip 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.

Asmenys ir šeimos, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į socialinio būsto nuomą įgyja po 5 metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos.

Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą pagal prašymo užregistravimo Savivaldybės administracijoje datą ir laiką. Taip pat, likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų.

Svarbu:

• Likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų.

Reikalingi Dokumentai

Norint gauti socialinį būstą, reikalingi šie dokumentai:

• Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka užpildytą gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje nurodytas gyventojo (šeimos atveju - visų šeimos narių) turimas turtas ir gautos grynosios pajamos už praėjusius kalendorinius metus. Deklaracija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai (Šiauliuose - Vilniaus g. 265) teisės aktų nustatyta tvarka.
• Valstybės įmonės Registrų centro (Paukščių takas 2, Šiauliai) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nuosavybės teise turimą ir (ar) turėtą būstą.

Dokumentų sąrašas ir aprašymas

Kur Kreiptis Dėl Socialinio Būsto?

Įrašymas į socialinio būsto eilę Vilniaus mieste yra administruojamas SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Svarbios Sąvokos

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Socialinio būsto gavimo schema Vilniuje

Būsto pritaikymas neįgaliesiems

Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.

Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).

Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.

Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas:

• Neįgalumo ar dalyvumo lygis.
• Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
• Asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.).
• Dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.

Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.

Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).

Būsto pritaikymo reikalavimai:

• Būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
• Jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.

Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.

Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.

Visi būsto pritaikymo projektai ir atliekami statybos darbai turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo“ (toliau - STR 2.03.01:2001), ir kitų statybos bei remonto rangos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Suaugusiam neįgaliajam būstas gali būti pakartotinai pritaikomas ne anksčiau kaip po 10 metų nuo paskutinio sprendimo pritaikyti neįgaliojo būstą priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai neįgaliajam dėl pasikeitusios sveikatos būklės ar ugdymosi poreikių reikalingi papildomi būsto pritaikymo darbai. Tokiu atveju sprendimą dėl pakartotinio būsto pritaikymo, nepraėjus 10 metų nuo paskutinio sprendimo pritaikyti neįgaliojo būstą priėmimo dienos, tikslingumo priima komisija savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Dar kartą gali būti pritaikomas tik tas būstas, kuris tam asmeniui jau buvo pritaikytas.

Naujos statybos būstas, kurio baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų ir kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, jo tėvams, įtėviams arba globėjams (rūpintojams), jei neįgalusis yra nepilnametis arba teismo pripažintas neveiksniu (ribotai veiksniu) tam tikroje srityje. Tokiu atveju būsto pritaikymo darbus pareiškėjas privalo organizuoti savarankiškai ir šie darbai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (Aprašo 4 priedas) (toliau - Sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo) pasirašymo dienos.

Nustatant būsto pritaikymo poreikį, savivaldybės administracijos nustatyta tvarka dalyvauja statybos darbų specialistas (architektas, inžinierius ar pan.).

Savivaldybės administracija atsižvelgdama į patvirtintas būsto pritaikymo eiles ir einamiesiems metams skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. sudaro ir tvirtina einamaisiais metais siūlomų pritaikyti būstų sąrašą.

Savivaldybės administracija priima sprendimą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų vykdymo, jei būsto mokestinė vertė yra mažesnė už būsto pritaikymo neįgaliajam darbų išlaidų sąmatoje numatytas išlaidas.

Prašymo pateikimas:

Savivaldybės administracija nustato Prašymų priėmimo terminą einamųjų metų laikotarpiui. Pareiškėjas laisvos formos Prašymą pateikia savivaldybės administracijai pagal savo gyvenamąją vietą. Prašyme pareiškėjas nurodo savo vardą, pavardę, neįgaliojo, kuriam prašoma pritaikyti būstą, vardą ir pavardę, gyvenamosios vietos adresą (jeigu pareiškėjas yra ne neįgalusis) ir prašomo pritaikyti būsto adresą.

Prie prašymo reikia pateikti:

• išrašą iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“.
• laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (jeigu teikiant Prašymą toks sutikimas jau yra).

Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant neįgaliojo teisę į būsto pritaikymą, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, pareiškėjas šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo.

Prašymas gali būti teikiamas tiesiogiai savivaldybės administracijai raštu arba elektroniniu būdu.

Savivaldybės administracijoje gautas Prašymas užregistruojamas suteikiant registracijos numerį, o pareiškėjas įrašomas į būsto pritaikymo eilę.

Jei keli pareiškėjai patenka į tą pačią asmenų, kuriems teikiamas prioritetas, grupę (pavyzdžiui, besimokančių asmenų, kuriems nustatytas bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio poreikis), jie įrašomi į eilę pagal Prašymo gavimo datą ir registracijos numerį.

Jei savivaldybės administracija nustato, kad pareiškėjas, kurio būstas galėtų būti pritaikytas einamaisiais metais, nepateikė visų reikalingų dokumentų, nurodytų, arba dokumentuose pateikta informacija yra nepakankama, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į pareiškėją, nurodydama, kokius trūkstamus dokumentus ar informaciją ir iki kada pareiškėjas privalo pateikti (šis terminas turi būti ne trumpesnis nei 10 darbo dienų nuo savivaldybės administracijos rašto dėl trūkstamų dokumentų pateikimo gavimo dienos).

Komisija, su pareiškėju suderintu laiku atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri ir įvertina jo pritaikymo neįgaliajam poreikį. Apžiūrint būstą ir įvertinant jo pritaikymo neįgaliajam poreikį, privalo dalyvauti ne mažiau kaip vienas trečdalis komisijos narių (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas privalomas) ir statybos darbų specialistas (jeigu jis nėra komisijos narys).

Jeigu į bent vieną akto būsto pritaikymo poreikio vertinimo lentelėje pateiktą klausimą atsakoma „Negali“, akte pažymima, kokios yra fizinės aplinkos kliūtys ir koks būsto pritaikymas reikalingas.

Užpildytą aktą pasirašo visi būsto apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, statybos darbų specialistas (jeigu jis nėra komisijos narys), pareiškėjas. Per 2 darbo dienas nuo akto užpildymo dienos jis pateikiamas savivaldybės administracijai. Jeigu neįgaliojo specialiesiems poreikiams ketinama pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir pareiškėjas teikdamas Prašymą nepateikė daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, komisija informuoja pareiškėją apie sutikimo būtinumą ir pažymi tai akte. Jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, pareiškėjas laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą leisti pritaikyti būstą, o jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą privalo pateikti per 20 darbo dienų nuo akto užpildymo dienos.

Savivaldybės administracija pagal akte nurodytus neįgaliojo poreikius atitinkančių būsto pritaikymo darbų aprašymus per 20 darbo dienų nuo akto perdavimo savivaldybės administracijai dienos parengia preliminarų būsto pritaikymo neįgaliajam darbų aprašą ir išlaidų sąmatą, sudarytą atsižvelgiant į vidutines darbų, paslaugų ir (ar) prekių rinkos kainas.

Būsto pritaikymo darbų projektus (jei tokie buvo rengiami), preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas, aktą bei dokumentus savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų parengimo ar gavimo dienos pateikia svarstyti komisijai artimiausiame jos posėdyje. Komisija sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba jo nepritaikymo), dėl būsto pritaikymo preliminaraus darbų aprašo ir išlaidų sąmatos patvirtinimo arba nepatvirtinimo priima ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d. Jei neįgaliojo eilė pritaikyti būstą praleidžiama, apie tai neįgalusis ir pareiškėjas informuojami raštu, nurodant eilės praleidimo motyvus.

Komisija apie priimtą sprendimą dėl būsto pritaikymo (arba jo nepritaikymo) ir komisijos posėdžio protokolą su priedais (jei tokie yra) bei išnagrinėtus dokumentus (preliminarius darbų aprašus, išlaidų sąmatas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komisijos posėdžio dienos perduoda savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracija raštu informuoja pareiškėją apie komisijos priimtą sprendimą per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu priimamas sprendimas finansuoti būsto pritaikymo darbus, pareiškėjas su komisijos sprendimu ir patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu supažindinamas pasirašytinai. Jeigu pareiškėjas nepasirašo, būsto pritaikymo darbai neatliekami. Pareiškėjas, kurio Prašymas atmestas, apie sprendimą informuojamas raštu, nurodant Prašymo atmetimo motyvus ir sprendimo apskundimo tvarką.

Valstybės biudžeto lėšos būstui neįgaliesiems pritaikyti paskirstomos atsižvelgiant į savivaldybėje pateiktų Prašymų skaičių einamųjų metų sausio 1 dieną. Prireikus patikrinti prašomų biudžeto lėšų būstui neįgaliesiems pritaikyti pagrįstumą, Neįgaliųjų reikalų departamentas gali pareikalauti iš savivaldybės administracijos pateikti vardinius būsto pritaikymo laukiančių asmenų sąrašus (sąrašuose nurodomi eilėse laukiančių asmenų vardai ir pavardės). Neįgaliųjų reikalų departamentas, gavęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie būstui neįgaliesiems pritaikyti skirtų valstybės biudžeto lėšų dydį, šias lėšas paskirsto savivaldybėms ir apie tai raštu informuoja jų administracijas. Savivaldybės administracija, gavusi Neįgaliųjų reikalų departamento informaciją apie skirtas valstybės biudžeto lėšas, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos gavimo raštu informuoja Neįgaliųjų reikalų departamentą, kiek skirtų lėšų planuoja panaudoti.

Jei būstui neįgaliesiems pritaikyti lėšų iš valstybės biudžeto skiriama papildomai arba jų atsisako kitos savivaldybės, Neįgaliųjų reikalų departamentas kartą per ketvirtį gali papildomai skirti lėšų savivaldybėms. Savivaldybių administracijos paraiškas skirti papildomų lėšų ir pranešimus apie skirtų valstybės biudžeto lėšų būstams pritaikyti grąžinimą pateikia Neįgaliųjų reikalų departamentui ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

Atsižvelgdama į turimų savivaldybės biudžeto lėšų būstui pritaikyti dydį ir skirtą valstybės biudžeto lėšų dydį einamaisiais metais, komisija nustato, kiek būsto pritaikymo eilėje įrašytų pareiškėjų Prašymų galima tenkinti ir finansuoti būsto pritaikymą.

Neįgalieji, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo darbai nefinansuojami arba kurie raštu atsisako paramos būstui pritaikyti ar įsigyti einamaisiais metais, lieka būsto pritaikymo eilėse.

Išlaidų sąmatoje, kurią rekomenduojama rengti pagal formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1K-206 „Dėl biudžeto sudarymo ir vykdymo formų patvirtinimo“, nurodomos visos tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su būsto pritaikymu (įskaitant projektų ir sąmatų rengimo išlaidas).

Įvairaus tipo keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) kaina į būsto pritaikymo išlaidų sąmatas neįtraukiama. Keltuvų (liftų) pirkimo, gamybos ir jų įrengimo (išmontavimo, kad juos būtų galima panaudoti kitų neįgaliųjų poreikiams tenkinti) išlaidų sąmatos rengiamos ir pridedamos atskirai.

Būsto pritaikymo darbai atliekami ir kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.

tags: #neigalieji #socialinis #bustas