Reda (vardas redakcijai žinomas) pardavė savo būstą Klaipėdoje ir įsigijo sklypą buvusioje Radikių kaimo sodų bendrijoje, Kauno rajone. Čia ji planuoja statyti namą ir įsirengti nuosavą gręžinį. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad jos sklypas patenka į specialųjį planą, kuriame numatyti centralizuoto vandentiekio tinklai. Šis planas buvo patvirtintas dar 2021 m., tačiau „Via Lietuva“ nesuteikė leidimo pradėti darbų.
Gyventojų nusivylimas ir savivaldybės pozicija
Reda jaučiasi įstrigusi situacijoje, nes savivaldybė per ketverius metus nesugebėjo atlikti specialaus plano pakeitimų. Ji taip pat negali gauti sutikimo gręžti gręžinius. Reda baiminasi, kad brangstant statybinėms medžiagoms jos turimi pinigai nuvertės, nes šeima negali pradėti statybų. Savivaldybė vis atsimuša į sieną - neigiamus atsakymus gauna jau pusmetį. Ji girdėjo, kad savivaldybės specialistai žada keisti specialiųjų planą, tačiau kol kas jai reikalingo leidimo netvirtina.
Kauno rajono savivaldybė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Savivaldybės vyriausioji inžinierė Eglė Petrauskaitė paaiškino, kad iki šiol geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone buvo vykdoma remiantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu, savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo sprendiniais ir atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekėjų bei nuotekų tvarkytojų veiklos planus.
Minėtą teritoriją aptarnaujanti įmonė „Kauno vandenys“ 2021 m. numatė įgyvendinti investicijų projektą, kurio metu planavo Garliavoje, Seniavos k., Teleičių k., Šakių k. ir Radikių k. įrengti nuotekų surinkimo ir geriamojo vandens tinklus. Bendrovė parengė techninį darbų projektą, pagal kurį Radikių k. buvo planuota pakloti 7,143 km geriamojo vandens tiekimo tinklų ir 8,742 km nuotekų tinklų bei įrengti 8 nuotekų siurblines.
„Pagal UAB „Kauno vandenys“ mums pateiktą informaciją, techninio projekto sprendiniams nepritarė tuometinė Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar „Via Lietuva“). Dėl to, tinklų statybos projektavimo procesas sustojo ir finansavimas nebuvo gautas“, - taip susiklosčiusią situaciją komentuoja Kauno rajono savivaldybė.
Finansavimo paieškos ir specialiojo plano pakeitimai
Šių metų spalio 28 d. savivaldybė raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama rasti galimybę skirti lėšų geriamojo vandens tiekimo tinklų ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai Radikių kaime. Savivaldybė teigia, kad jeigu dalinis finansavimas būtų skirtas ir UAB „Kauno vandenys“ finansinės galimybės leistų prisidėti prie infrastruktūros plėtros, atsirastų galimybė tęsti techninio projekto (ieškant alternatyvių sprendinių) derinimo procedūras ir planuoti infrastruktūros plėtros darbus.
Reda nesupranta, kodėl užsispyrus norima tiesti centralizuotus vandens tinklus žinant, kad tam nepritaria „Via Lietuva“. Savo ruožtu savivaldybė teisinasi, kad šiuo metu baigiamas rengti Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-asis pakeitimas. Patvirtinus planą, bus inicijuojamas savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano pakeitimas.
Jeigu iš ES fondų nebus skirtas dalinis finansavimas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklams įrengti Radikių k., minėtą teritoriją bus planuojama išimti iš Kauno miesto aglomeracijos Kauno rajone ribų. Tuomet šioje teritorijoje turėtų būti numatyti individualus vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo sprendiniai (t. y. galimybė įsirengti požeminį vandens gręžinį ir buitinių nuotekų įrenginį sklype).
Jeigu finansavimo iš ES fondų negaus, Kauno rajono savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano pakeitimo procedūras planuoja pradėti 2026 m.
„Via Lietuva“ pozicija ir pastabų ignoravimas
„Via Lietuva“ atstovas V. Radžiūnas teigia, kad dar 2023 m. pradžioje gavo paraišką suderinti vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Panerių g., Kauno m., statybos projektas“ ir „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Radikių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., statybos projektas“.
Sprendiniuose vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo planuojami tiesti valstybinės reikšmės kelių juostoje ir apsaugos zonoje (krašto kelio Nr. 232 Vilijampolė-Žeimiai-Šėta bei rajoninio kelio Nr.1942 Privažiuojamasis kelias prie Domeikavos nuo kelio Vilijampolė-Žeimiai-Šėta).
„Projektas buvo kelis kartus apsvarstytas ir grąžintas projekto rengėjui koreguoti pagal pateiktas pastabas, kuriose akcentuojama, kad projektas turi būti parengtas vadovaujantis „Via Lietuva“ Inžinerinių tinklų klojimo techninėmis sąlygomis bei galiojančiais teisės dokumentais. Projekto sprendiniams buvo nepritarta dėl teiktų pastabų ir dėl to, kad projektuojant tinklus nebuvo vykdomas Kelių techninis reglamentas. Nors kelis kartus buvo teiktos pastabos, į jas nebuvo atsižvelgta, projektas nebuvo pakoreguotas“, - teigia V. Radžiūnas.
2023 m. spalio mėn. pradžioje projektuotojui buvo išsiųstos pastabos, kad rengiant projektą, neįvertinti teisės aktai ir „Via Lietuva“ Projektų koordinavimo komisijos pastabos, tačiau pakoreguotas projektas pateiktas nebuvo, bendravimas su projektuotoju nutrūko. V. Radžiūnas dėkoja už atsiųstą informaciją ir tikina, kad po redakcijos užklausos susisiekė su Kauno raj. savivaldybe.
Kaip kreiptis dėl statybos leidimo
Statybos leidimų išdavimo problemos ir inspekcijos pozicija
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) sulaukia priekaištų, kodėl iš pradžių leidimai išduodami, o vėliau panaikinami. Inspekcija leidimų išdavimo procese nedalyvauja, juos išduoda savivaldybių administracijos. Per pastaruosius trejus metus atlikus 2 722 SLD patikrinimus, net 36 savivaldybėse nustatyta SLD išdavimo pažeidimų.
VTPSI duomenimis, daugumoje savivaldybių neteisėtai išduotų SLD skaičius nuo visų patikrintų statybos leidimų sudaro nuo 0,6 iki 4 proc., bet kai kurios savivaldybės išsiskiria dideliu nustatytų pažeidimų skaičiumi, tai - Vilniaus (29,6 proc.) ir Palangos (19,1 proc.). Ateityje VTPSI interneto svetainėje gyventojai turės galimybę įvertinti kiekvieną savivaldybę bendrame Lietuvos kontekste pagal neteisėtai išduotus SLD.
Statybos inspekcija informuoja:
- 2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
- Statybos darbų pabaiga ne visada sutampa su palankiomis oro sąlygomis. Žiemos laikotarpiu statytojai dažnai susiduria su objektyviomis kliūtimis užbaigti sklypo sutvarkymo darbus - reljefo formavimą, dangų įrengimą ar želdinimą. Tačiau nepalankios sezono sąlygos savaime neužkerta kelio statybos užbaigimui.
- VTPSI atkreipia dėmesį, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
Ši informacija atspindi situaciją, kurioje gyventojai susiduria su sunkumais gaunant statybos leidimus dėl nuotekų tvarkymo, o savivaldybės ir kitos institucijos bando rasti sprendimus, atsižvelgdamos į įvairius apribojimus ir reikalavimus.