Šiame straipsnyje aptariamos neįsigyto asmeninio sklypo nuomos sąlygos bolševikų okupacijos metais Lietuvoje. Straipsnyje atskleidžiama, kaip bolševikų režimas siekė įgyvendinti savo ideologiją žemės ūkyje ir kokias priemones naudojo šiam tikslui pasiekti.
Žemės ūkis Lietuvoje
Bolševikų žemės reforma Lietuvoje
Bolševikų tikslas buvo suvalstybinti žemę, o laisvus ūkininkus paversti kumečiais, kuriuos valdytų atėjūnai. Buvo aišku, kad tai atves tik elgetas. Tačiau jie vis tiek sistemingai varė savo pragaištingą politiką, siekdami visus ūkininkus suvaryti į kolchozus.
Žemės reforma Lietuvoje buvo vykdoma pagal Sovietų Sąjungos politiką dėl privalomojo žemės ūkio produktų statymo. Privalomojo žemės ūkio produktų statymo paskelbimas Lietuvoje numatė pristatymo tvarką, lengvatas ir produktų surinkimo organizavimą. Nepaisant skatinimo statyti, ši sistema sugriovė Lietuvos ir ūkininkų gyvenimą.
Bolševikai buvo išleidę specialias instrukcijas, kaip apskaityti žemę. Nacionalizacija atnešė tiek žalos gyventojams.
Žemės ūkio produktų statymas
Sovietų Sąjungos politika dėl privalomojo žemės ūkio produktų statymo buvo vienas iš pagrindinių dalykų. Lietuvoje buvo paskelbtas privalomasis žemės ūkio produktų statymas, nustatytos pristatymo normos, lengvatos ir tvarka. Buvo vykdomi paruošiamieji darbai priimant privalomuosius žemės ūkio produktus, organizuojamas surinkimas ir skatinama statyti. Tačiau pristatymo vykdymas sugriovė Lietuvos ir ūkininkų gyvenimą.
Žemaičių kaimo žmonės reagavo į visus bolševikų valdymo pasireiškimus. Žemės ūkio sistemos netinkamumas buvo akivaizdus.
Finansinė politika ir taupymas
Bolševikų taupymo politika išnaudojo dirbančiuosius, kaip ir visose kitose srityse. Ši finansų politika buvo praktikuojama ir Lietuvoje. Tuo pat metu buvo raginama nešti pinigus į taupomąsias kasas. Žmonės ne-bepakentė tokio pasityčiojimo ir rašė net pasipiktinimo laiškus.
Bolševikai visam pasauliui trimitavo apie savo teorijų vertingumą ir neklaidingumą. Tačiau tai buvo vienas melas. Pažiūrėkime į Rusijos bolševikų šūkius: „Mes visko turime", „Mūsų technika susilygina su Europos ir Amerikos technika", „Raudonoji armija yra nenugalima", „Mūsų lėktuvai pralenkia geriausius vokiečių lėktuvus", „Maskva - darbininkų sostinė, o Stalinas - jų vadas", „Mūsų žmonės visko pertekę".
Kaip bolševikinė Rusija laikėsi per 24 metus? - Vien tiktai propaganda.
Rusijos revoliucija (1917 m.)
Bolševikų propaganda ir melas
Bolševikai laikė agitaciją skaudžiausiu ir nenugalimu ginklu. Jų šūkiai nuolat buvo agresyvūs ir griaunamieji. „Kas ne su mumis, tas prieš mus" buvo oficialus, valstybinis jų šūkis, nuolat kartojamas laikraščiuose. Tas posakis laikomas kažkuo esminiu. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia įsiviešpatauti.
Bolševikinės Rusijos himnu tapo „Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjunga". Tačiau iš tikrųjų tai reiškė Rusijos plotą, o valstybinė kalba buvo rusų. Rusija siekė pasidaryti jo centru. Penki žvaigždės spinduliai reiškė penkias pasaulio dalis. Komunistėliai pasisakydavo kalbą ne rusiškai, bet nuolat kalė į galvas „kapitalistinio apsupimo" žodį.
Pasipriešinimas bolševikams
Tikrieji lietuviai nepakentė tų, kurie parsiduodavo bolševikams. Jei kitaip negalėdavo prieiti, tai šturmuodavo anoniminiais laiškais. Yra žinomi pikti laiškai, rašyti L. Girai, S. Nėriai ir J. A. Bružui.
Bolševikų laikais, A. Sniečkus, tarybinio valstybės veikėjo, vardu buvo vykdomi žiaurūs nusikaltimai. Bolševikai žudė ir kankino lietuvius. Šimtai niekuo nenusikaltusių lietuvių kasdien buvo grūdami į kalėjimus. Kalinys iš anksto buvo pasmerktas žūti.
Buvusi Lietuvos kariuomenė pergyveno dvejopą tragediją: jai nebuvo leista pasipriešinti bolševikams, antra, kad ją bolševikai baigė griauti. Griovimo etapas prasidėjo diplomatinėmis Maskvos suktybėmis ir ultimatumu. Kariuomenė buvo griaunama paleidimu ir įstaigų perorganizavimu pagal Maskvos įsakymą. Buvo įvesti komisarais, kurie kontroliavo spaudą, radiją ir kiną. Galiausiai kariuomenė buvo įjungta į 29-ąjį korpusą.
Žmonės, kurie karo mokykloje pamatė bolševikų netvarką ir melą, nebenorėjo ilgiau pasilikti. Jie buvo paleisti. Naujieji proletariniai surinkti kandidatai buvo bemoksliai, beveik beraščiai. Jei tik būtų galėję, gal visi būt pabėgę.
Pranešimai ir laiškai bolševikų okupacijos metu labai daug padėjo bolševikams „valymo" darbe. Pasisakydami laiškuose, žmonės išdavė ne tik save, bet ir savo gimines bei pažįstamus. Apskaičiuota, kad per šį laikotarpį mažiausiai 25.000 žmonių patyrė žalą.
Lietuvos okupacijos
Planavimas ir „Liaudies ūkis"
Sovietinis planavimas Lietuvoje, įvairių institucijų pagalba, turėjo padėti įgyvendinti bolševikinę santvarką. Komisijos kompetencijai priklausė beveik visos valstybinio gyvenimo sritys. Tačiau jos darbas, sumanymai ir planai buvo tiesiog absurdų absurdai.
Žurnalas „Liaudies Ūkis" turėjo informuoti apie naujus principus, esmę ir organizacines formas. Tačiau žurnalas jau pradžioje neturėjo pasisekimo dėl blogos redakcijos sudėties ir bendradarbių trūkumo.
Dvasininkų persekiojimas
Bolševikams labai daug yra nukentėjusi Bažnyčia ir kunigai. Straipsnio pabaigoje duodamas smulkesnis sąrašas nukentėjusių kunigų: Kun. J. Dabril a, kun. P. Racevičius, kun. V. kun. J. Daugėla, kun. J. Petrika, kun. V. Balčius.. J. Rauckis ir A. žiauriai bolševikų nužudyti Biržuose 1941 m. birželio mėn.
Bolševizmas nepakenčia kitokių pasaulėžiūrų ir Katalikų Bažnyčios. Šiuo atveju jie nesivaržo jokiomis priemonėmis, kad apribotų dvasininkų veikimą.
Bolševikai siekė likviduoti seminarijas ir pakirsti patį kunigų parengimą. Daug buvo kovota ir daryta pastangų dėl seminarijų atgavimo, bet nieko nelaimėta. Po svarstymų, seminarija buvo palikta raudonarmiečiams.
tags: #neispirkto #asmeninio #sklypo #nuoma