Kiekvienas žmogus yra savo tėviškės vaikas. Per tėviškę normaliai vyksta žmogaus įaugimas į savo tautą. Tėviškė sudaro tą pradinę aplinką, kurioj išbunda žmogaus dvasia ir pradeda savo formavimąsi. Daugelį iš tėviškės išvilioja platusis pasaulis.
Galima sakyti, kad apskritai jau praėjo tie laikai, kada žmogus ten ir mirdavo, kur buvo gimęs. Dabarties gyvenimo sąlygomis beveik neišvengiamai reikia ieškoti gyvenimo platesniame pasaulyje. Bet ir judriais moderniais laikais vis vien tėviškė lieka tie pirmieji namai, kurie yra nepakeičiami savo brangiais žmogiškojo išbudimo pergyvenimais. Kur bebūtų nuo tėviškės nutolstama, jos vaizdas pasilieka gyvas akyse visą gyvenimą.
Prano Dovydaičio tėviškė verta mūsų dėmesio dvejopu atžvilgiu. Pirma, dėl to, kad Dovydaitis buvo savo tėviškėn taip giliai įaugęs, jog visą gyvenimą išliko toks, koks joj išaugo.
Kazlų Rūdos miškai - Prano Dovydaičio gimtinė. Šaltinis: wikipedia.org
Su pagrindu Dovydaitis savo autobiografiją pradėjo tokiu ilgesingu senųjų Lietuvos girių prisiminimu. Seniai jau Lietuva nebėra girių kraštas. Tačiau Dovydaičio tėviškė glūdėjo giriose, kurios iš tiesų bent kaip „praeities šešėliai" priminė senąsias Lietuvos girias. Jo gimtinis kaimelis buvo didžiausiame buvusios nepriklausomos Lietuvos miškų masyve - Kazlų Rūdos miškuose.
Prano Dovydaičio Gimtinė - Runkiai
Kazlų Rūdos miškų masyvas yra Sūduvos (Užnemunės) šiaurryčiuose. Kovų su kryžiuočiais laikais ji buvo tapusi Ordiną ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštiją skiriančia tuštuma, vadinamąja dykra - negyvenamų miškų masyvo „jūra“. Intensyvus šio krašto apgyvendinimas pradėtas tik XVI amžiuje, Žygimanto Augusto laikais.
Prasidedamas apie 12 km į vakarus nuo Kauno, Kazlų Rūdos miškų masyvas yra ištisęs nuo Nemuno į pietus apie 35 km. Tai 58.546 ha plotas, kuriame medynai užima 44.741 ha. Iš viso šiame masyve yra 64 miškai, kurių 34 didesni kaip 500 ha. Kazlų Rūdos miškų masyvas guli Nemuno žemupio rytinėje dalyje.
Vos pažvelgus į šio miškų masyvo žemėlapį, tuoj krinta į akį, kaip jis nusėtas pelkiniais vietovardžiais - raistais, plynėmis, balomis. Keli pavyzdžiai: Ežerėlio pelkė, Samanynės - Stuobrinės pelkė; Laukraistis, Kajackaraistis, Nendryno ir kiti raistai; Ežerų, Grįstelės, Ledų ir kitos plynės; Beržbalio, Velniabalės ir kiti miškai. Didesniąją masyvo dalį raižo Šešupės intakai, kurie nuo artimo Nemuno teka tolyn pietvakarių kryptimi.
Pagal tokį žemės paviršių šio masyvo miškai daugiausia yra drėgnoki ar drėgni šilai - vyrauja brukniniai ir mėlyniniai pušynai su eglių priemaiša. Iš faunos pokariniais metais nurodoma briedžiai, stirnos, šernai, lapės, kiaunės, baltieji ir pilkieji kiškiai.
Runkių miškas apima 1259 ha plotą. Tokio stambaus miško atskiros dalys turi savo ruožtu įvairius pavadinimus, kurių etnografai priskaičiuoja apie 30. Nepriklausomos Lietuvos laikais Runkiai susilaukė ir girininkijos titulo. Runkių girininkija tebėra ir dabar.
Girininkijos titulą Runkiams nupelnė Pr. Dovydaitis kaip gamtos mokslų puoselėtojas savo leistu „Kosmoso" žurnalu. Tą Dovydaičio gimtinės pagerbimą pravedė Kazlų Rūdos miškų urėdas V. Žemaitis. Miškų departamentas šį siūlymą patvirtino.
Du artimesni miesteliai Runkius sieja su „pasauliu". Už 7 km į pietus yra Kazlų Rūda, už 5 km į vakarus - Višakio Rūda. Į šiaurę ir rytus nuo Runkių tėra kaimai, kurie dar giliau paskendę miškuose. Pasiekus Kazlų Rūdą, iš ten jau atviras kelias į platųjį pasaulį. Kazlų Rūda yra svarbios Kauno - Virbalio linijos geležinkelio stotis.
Sklypo sukėlimas reljefo aukščio keitimas
Sodo Sklypo Įrengimo Idėjos Mažame Kaimelyje
Vasaros vidurys mums leidžia pasimėgauti ilgomis dienomis, iki vėlumos leisti laiką gamtoje, maudytis ežeruose ir grožėtis žydinčiomis pievomis, miškais, bitėmis ir drugeliais. Daugelio kiemai ir terasos atsiskleidžia visu grožiu, sukurdami individualius gyvybės ir spalvų rojaus kampelius, kur gera gerti rytinę kavą, o vakare atsipūsti po darbų.
Pagrindinė tendencija, kuri vyrauja, ir tik dar labiau populiarės - tai tas natūralistinis vaizdas. Daug smilginių augalų, kurie nereikalauja intensyvios priežiūros, o yra ir ankstyvesnių ir vėlyvesnių rūšių. Jas deriname su lengvus žiedynus turinčiais augalais, tokiais kaip katžolės, šalavijai, patagoninė verbena. Verbenų dabar jau yra įvairių aukščių ir puikiai tinkančių auginti vazonuose, ne tik žemėje, o jos atrodo nuostabiai.
Natūralistinis sodo dizainas. Šaltinis: manonamai.lt
Svarbu, kad bendras vaizdas būtų be griežtų linijų ar įrėminimų, kuo natūralesnis ir patogesnis akiai. Augalai sodinami grupėmis. Dar svarbu tolygumas ir vaizdo atitikimas tarp terasos ir kiemo.
Išmanieji vazonai
Prekiaujame jais, nes labai noriu, kad mano klientai gautų maksimalią kokybę iš augalų. Kad nereikėtų jiems tarnauti savo augalams vazonuose, kad galėtų išvykti ir nereikėtų prašyti kaimynų, kad palaistytų ir nereikėtų sukti galvos, ar jau reikia laistyti, o gal jau per daug palaistyta. Žodžiu, kad augalai pasiimtų vandens tiek, kiek jiems reikia.
Augalai pasodinami, o į rezervuarą šone supilamas vanduo, pavyzdžiui, 10 l vandens. Plūdė tada stovi ant maksimumo, o tu išvažiuoji atostogų savaitei ar pusantros. Viskas aišku dar priklauso nuo pasodintų augalų rūšies, jų kiekio, bet tike laiko tai jau tikrai nereikia sukti galvos, kad griši ir tavo augalai bus suždiūvę ar nuleipę. Augalai visada turės maitinimą.
Apskritai, augalai yra protingi ir jie per šaknis pasiima vandens tiek, kiek jiems reikia. Ir žinok, augalai tokiuose vazonuose auga tobulai (šypsosi). Tai yra investicija į savo laiką į savo gražią terasą. Tu gali tada tiesiog sėdėti terasoje ir grožėtis savo augalais, o ne lakstyti aplink juos su laistytuvu.
Yra žmonių, kurie labai mėgsta laistyti, bet nustatyti tiek, kiek reikia augalui, irgi yra sudėtinga. Itin populiarėjančios technologijos dabar yra laistymo sistemos gėlynuose, želdynuose, nes mes negalime atspėti, kokia bus vasara, koks bus karštis, kiek bus drėgmės, lietaus.
Patarimai sodininkams
Labai svarbu nukirpti žiedynus jau nužydėjusių augalų, tokių kaip katžolės, šalavijai, kad jie krautų žiedus antram savo žydėjimui. Nužydėjusius augalus patręšti, kad jie vėl turėtų jėgų. Pavyzdžiui, šluotelinės hortenzijos dabar intensyviai kraunasi pumpurus, tai reikėtų joms trąšos.
Dažniausiai klausia, ką sodinti tam tikruose plotuose. Ypatingai plačiai klalbama apie tai, kokios gėlės tinka saulėtoje, pusiau saulėtoje, pavėsingoje vietoje. Taip pat ką sodinti į vienokį ar kitokį vazoną, kaip derinti terasos apželdinimą prie jau esamo apželdinimo kieme, apie tręšimus, apie kenkėjus, apie chemijas kenkėjams naikinti ir t.t.
| Augalo tipas | Vieta | Priežiūra |
|---|---|---|
| Smilginiai augalai | Įvairi | Minimali |
| Šalavijai | Įvairi | Reguliariai nukirpti nužydėjusius žiedynus |
| Katžolės | Įvairi | Reguliariai nukirpti nužydėjusius žiedynus |
| Patagoninė verbena | Įvairi | - |
| Šluotelinės hortenzijos | Pusiau pavėsis | Tręšti |