Investavimas į nekilnojamąjį turtą (NT) Lietuvoje yra populiarus pasirinkimas, tačiau verta atsižvelgti į akcijų rinkos galimybes ir rizikas. Šiame straipsnyje apžvelgsime NT akcijas, palyginsime jas su kitomis investicijomis, aptarsime finansinius burbulus ir panagrinėsime Baltijos šalių akcijų rinkas.
JAV ir Europos akcijų rinkų apžvalga
Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų indeksai buvo permainingi. Po keturių iš eilės neigiamų dienų, penktadienį S&P 500 indeksas atšoko ir savaitę baigė nežymiu augimu. Didžiausią teigiamą grąžą per savaitę fiksavo energetikos, nekilnojamojo turto, finansų ir žaliavų sektoriai. Taip pat išsiskyrė didelės kapitalizacijos vertės akcijos, kurios lenkė augimo akcijas.
Obligacijų rinkose savaitės pradžioje pajamingumai beveik nejudėjo, tačiau penktadienį, po FED vadovo pasisakymų apie silpnėjančią darbo rinką ir augančią riziką užimtumo mažėjimui, vyriausybės obligacijos ėmė brangti, o jų pajamingumai - kristi. Tuo pat metu išankstiniai rugpjūčio mėn. PMI rodikliai signalizavo apie verslo aktyvumo augimą - bendra paslaugų ir gamybos sektorių PMI reikšmė pakilo iki 55,4 - aukščiausio lygio šiais metais. Gamybos sektorius pasižymėjo didžiausiu augimu per daugiau nei trejus metus, o tai siejama su atsargų kaupimu ir augančia paklausa.
Vis dėlto tiek paslaugų, tiek gamybos įmonės fiksavo staigų sąnaudų augimą - labiausiai nuo praėjusių metų gegužės. Augančias išlaidas daugiausia lėmė tarifai, o verslai kainų spaudimą perkėlė vartotojams - prekių ir paslaugų kainos kilo sparčiausiu tempu nuo 2022 m. Papildomo spaudimo rinkų nuotaikoms suteikė prastesni nei tikėtasi darbo rinkos duomenys. Nauji paraiškų dėl nedarbo išmokų duomenys augo iki 235 tūkst., viršydami prognozuotus 225 tūkst.
Praėjusią savaitę pagrindiniai Europos akcijų indeksai kilo. Investuotojų nuotaikas gerino lūkesčiai dėl galimai mažėjančių palūkanų JAV rugsėjį, o tai prisidėjo prie platesnio rizikingų aktyvų brangimo. Bendrasis Europos STOXX Europe 600 indeksas, vertinant vietos valiutomis, kilo 1,4 %. Dauguma pagrindinių šalių indeksų taip pat fiksavo teigiamą pokytį: Italijos FTSE MIB pakilo 1,54 %, Prancūzijos CAC 40 augo nuosaikiau - 0,58 %, o Vokietijos DAX beveik nepakito.
Verslo aktyvumas euro zonoje rugpjūtį augo trečią mėnesį iš eilės. Užsakymų augimas po 14 mėnesių nuosmukio signalizavo atsigavimą. Išankstinis HCOB euro zonos bendrasis PMI indeksas pakilo iki 51,1, palyginti su 50,9 liepą. Didžiausią impulsą suteikė gamybos sektorius, kurio augimo tempas buvo sparčiausias per beveik trejus su puse metų. Vokietijoje gamyba didėjo jau trečią mėnesį iš eilės, o Prancūzijoje aktyvumas mažėjo lėčiau ir rodė stabilizacijos ženklus.
Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą paspartėjo iki aukščiausio lygio per pusantrų metų - kainų augimą lėmė didėjančios maisto ir lėktuvų bilietų kainos. Bendras vartotojų kainų indeksas padidėjo iki 3,8 % nuo 3,6 % birželį. Paslaugų infliacija, kurią itin stebi Anglijos bankas, išaugo iki 5,0 % nuo ankstesnių 4,7 %. Verslo aktyvumas taip pat gerėjo - rugpjūčio mėn. JK PMI indeksas pakilo iki 53,0 nuo 51,5 liepą, rodydamas stipriausią augimą nuo 2024 m. rugpjūčio. Švedijos centrinis bankas - Riksbank - šią savaitę paliko palūkanų normą nepakitusią ties 2 %. Vis dėlto institucija pakartojo, kad palūkanų mažinimas šiemet vis dar galimas.
Investicijos Lietuvoje: NT vs. Akcijos
Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos namų ūkių turte kaip pati didžiausia turto klasė. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o apie penktadalis turi daugiau nei vieną NT objektą. Investavimas į būstą dažnai ir apklausose įvardijamas kaip pati populiariausia pinigų įdarbinimo kryptis. Tuo metu į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventojų. Vis dėlto investavimas į būstą reikalauja daug asmeninio įsitraukimo, turi paslėptų išlaidų ir yra gerokai mažiau likvidus. Klausimas - ar tos papildomos pastangos atsiperka?
Yra daug įvairių būdų lyginti turto klases, ir jie gali stipriai skirtis priklausomai nuo laikotarpio bei konkrečių investicijų. Siekiant kuo objektyvesnio palyginimo, šiame tekste bus remiamasi pasaulio akcijų rinką atspindinčiu „MSCI World“ indeksu ir Lietuvos būsto kainų pokyčius fiksuojančiu „Ober-Haus“ indeksu.
Visada galima rasti pavienių akcijų ar būstų, kurie brango daug sparčiau nei rinka, tačiau norint kuo objektyviau palyginti turto klases, verta pažvelgti į visą rinką atspindinčius vidurkius.
Akcijų ir NT grąžos palyginimas
Žiūrint tik į kainų pokyčius, akcijų rinkos laimi vienareikšmiškai. Per pastaruosius 20 metų, pasaulio akcijų indeksas pabrango 261 proc. kai per tą patį laiką būstas brango 150 proc. Lyginant dvigubai trumpesnį laikotarpį, kuriame nebuvo ryškesnio būsto kainų kritimo Lietuvoje, atotrūkis yra mažesnis - akcijos atnešė 120 proc. grąžos, o būstas brango 108 proc.
Tačiau daugeliui investuotojų svarbu ne tik turto vertės augimas, bet ir pastovios pajamos. Indeksą sudarančios akcijos vidutiniškai mokėjo 1,5-2 proc. dividendų per metus. Tuo metu būsto nuomos pajamingumas, sprendžiant iš istorinių nuomos skelbimų, siekė apie 6 proc. prieš išlaidas ir vakansijas. Įvertinus tipines Europos miestų sąnaudas, Lietuvoje realus (grynasis) nuomos pajamingumas galėjo būti apie 4,5 proc.
Skaičiuojant istorinę grąžą dažniausiai daroma prielaida, kad gautas pajamas reinvestuojame į tą pačią turto klasę, taip išnaudojant sudėtinių palūkanų efektą. Reinvestuojant dividendus, akcijų rinkos grąža siekė 175 proc. per 10 metų ir 486 proc. per 20 metų. Jei nuomos pajamos būtų taip pat nuolat reinvestuojamos, būstas atrodytų dar geriau - 229 proc. per 10 metų ir net 496 proc. per du dešimtmečius.
Įvertinus pinigų srautus, atrodytų, kad investicijos į nekilnojamą turtą niekuo nenusileidžia akcijoms, tačiau yra rimtų praktinių skirtumų. Akcijų atveju reinvestuoti labai paprasta - galima įsigyti fondus ar ETF, kurie tai daro automatiškai. O nuomos pajamas reinvestuoti į naują būstą nėra taip paprasta. Be to, nuomos pajamos apmokestinamos yra iškart, tuo tarpu investuojant į akcijas galima rinktis dividendus akumuliuojančius produktus, tuomet mokesčių prievolė atsirastų tik parduodant investicijas. Todėl jei vertinsime tik kainos pokytį ir gaunamas pajamas, bet jų nereinvestuosime, NT grąža bus gerokai kuklesnė - 108 proc. per 10 metų ir 239 proc. per 20 metų.
Lietuvos būstas pastaruosius dešimtmečius tikrai buvo itin sėkminga investicija, dažnu atveju savo grąža aplenkianti NT grąžą brandesnėse rinkose ir net konkuruojanti su akcijomis. Kita vertus, labai tikėtina, kad Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, nes priartėjome prie vakarų išsivystymo lygio, o ir prastėjančios demografinės tendencijos mažins būsto paklausą, tad pakartoti tokį gerą rezultatą gali būti sunku.
Rizikos vertinimas
Vertinant turto klases, svarbu vertinti ne tik grąžą, bet ir riziką. Būsto kainos svyruoja maždaug dvigubai mažiau nei akcijų, bet tuo pačiu būstą daug sunkiau greitai parduoti, jei prireikia pinigų. Akcijos istoriškai yra rizikingesnės, bet ir jų tikėtina grąža yra didesnė.
Rizika taip pat vertinama, lyginant maksimalų istorinį nuostolį. 2008 m. krizės metu pasaulio akcijų indeksas krito 50 proc., būstas atsiliko nedaug ir koregavosi apie 40 proc.
Dar vienas rizikos šaltinis - skola. Kadangi dažnai būstas perkamas su paskola, rizika stipriai padidėja. Jei investuotojas įdeda tik 30 proc. nuosavo kapitalo (tiek leidžia atsakingo skolinimo nuostatai), likusią dalį pasiskolindamas, jo rizika išauga daugiau nei tris kartus - tokiu atveju būstas tampa rizikingesnis už akcijas.
Be to, gyventojai dažniausiai investuoja ne į visą rinką, o į konkretų būstą. Tai reiškia mažą diversifikaciją ir didesnę riziką. Todėl verta pagalvoti apie NT fondus ar kitus finansinius instrumentus, kurie leistų labiau diversifikuotai ir likvidžiai investuoti į nekilnojamą turtą.
Diversifikavimas: kodėl ne abu?
Investavimo pasaulis tuo ir žavus, kad nereikia rinktis arba investavimo į akcijas, arba investavimo tik į NT. Abi turto klasės turi stiprių pusių, o jų kainos dažnai juda skirtingomis kryptimis. Tai reiškia, kad derinant akcijas ir NT, investicijos tampa labiau diversifikuotos, rizika sumažėja, o ilgalaikė grąža gali pagerėti.
Šiandien daugelis Lietuvos gyventojų turi santykinai daug nekilnojamo turto, bet beveik visai neturi akcijų. Todėl norint geresnio grąžos ir rizikos santykio, dažnam verta pagalvoti ir apie kitas turto klases.
Daugelio gyventojų vienintelės investicijos į akcijas yra antros pakopos pensijų fonduose, kurie nejučia diversifikuoja mūsų riziką tarp skirtingų turto klasių ir regionų. Kitais metais, daugelio laukia sprendimas, ką toliau daryti su kaupimu pensijai.
Finansiniai burbulai ir jų įtaka investicijoms
Finansinis burbulas (akcijų, aukso, naftos ir nekilnojamo turto burbulas) nėra toks jau retas reiškinys kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvieno investuotojo pagrindinis tikslas turėtų būti ne uždirbti pinigus, bet jų neprarasti. Daug investuotojų per 2007-2009 metų ekonominę krizę iš naujo prisiminė, ką reiškia akcijų ir nekilnojamo turto burbulas, ką reiškia nepasverta rizika ir nuostoliai. Kai kurie neteko pusės ar netgi daugiau investuotų lėšų. Nedaug reikėjo laukti, kol susiformavo naujas finansinis burbulas - šįsyk aukso kainų burbulas.
Kodėl taip atsitiko būtent jiems? Juk investuotojai yra protingi ir išsilavinę žmonės, tačiau vis tiek sugeba prarasti begales pinigų. Vienintelis logiškas atsakymas yra patirtis ir žinios. Patirtis ateina su laiku, tačiau žinias galite gilinti nuolat. Absurdiškai skamba tai, kad sprogęs finansinis burbulas taip pat yra ir geriausias momentas investuoti: turto kainoms nukritus, jūs galite pusvelčiui įsigyti akcijų, nekilnojamo turto, žaliavų.
Finansinis burbulas - tai žmonių (paprastai investuotojų ir spekuliantų) sukeltas žymus turto vertės padidėjimas, žymiai viršijantis fundamentaliais rodikliais grindžiamą tikrąją aktyvų vertę. Trumpiau tariant finansinis burbulas - tai stiprus aktyvų pervertinimas. Finansinis burbulas susiformuoja vis dažniau ir dažniau. Finansinis burbulai susidaro dėl žmonių noro greitai praturtėti. Emocijomis, godumu ir neišmanymu grįstas investavimas anksčiau ar vėliau baigiasi dideliais nuostoliais ir ašaromis. Sprogęs finansinis burbulas paprastai paliečia daugelį skirtingų turto klasių - t.y. Niekas tiksliai nežino tikrosios aktyvų vertės, todėl jų kainos nuolat svyruoja.
Paprastai, nukrypusi nuo tikrosios vertės, aktyvo kaina koreguojasi ir grįžta prie tikrosios vertės (neigiamas atoveiksmis). Pvz. akcijų kainai pakilus, atsiranda daugiau norinčių parduoti pabrangusias akcijas ir iš to pasipelnyti. Išparduodant aktyvus, jų kaina krenta ir vėl grįžta prie tikrosios vertės. Aktyvams atpigus, atsiranda daugiau norinčių įsigyti pigių akcijų. Investuotojai pradeda pirkti akcijas, todėl jos brangsta. Finansinis burbulas formuojasi dėl teigiamo atoveiksmio - t.y. pats aktyvų brangimas skatina tolimesnį jų brangimą. Kitais žodžiais tariant, investuotojai perka akcijas, nes jos brangsta, o akcijos brangsta, nes investuotojai jas perka.
Burbulo atveju savireguliacijos mechanizmas išnyksta, rinka praranda pusiausvyrą ir aktyvų kaina stipriai atitrūksta nuo tikrosios jų vertės. Galima išskirti du investicijų burbulų tipus: vieni susiformuoja biržoje, kiti - už biržos ribų. Pvz. akcijomis, obligacijomis, auksu, sidabru, nafta ir kitomis žaliavomis prekiaujama biržoje. Prekyba biržoje vyksta labai sparčiai, tad ir šių aktyvų vertė gali pakilti ir atpigti labai greitai. Biržoje nėra prekiaujama alternatyviomis investicijomis, tokiomis kaip nekilnojamas turtas, deimantai, numizmatika, automobiliai ir t.t.
Mokslininkas J.P.Rodrigue visą investicinio turto ciklą suskirstė į 4 etapus: pigiąją fazę, suvokimo fazę, manijos fazę ir sprogimo fazę (žr. paveikslėlį). Kai sprogsta finansinis burbulas, ateina pigiosios fazės etapas. Šioje fazėje aktyviausi yra vertės investuotojai. Jie yra labai kantrūs, kadangi mėnesių mėnesius arba netgi metų metus gali laukti, kol ekonomika pradės lėtėti, nekilnojamo turto, akcijų ar žaliavų burbulai išsileis ir gerų kompanijų akcijos, nekilnojamas turtas ir žaliavos bus pardavinėjamos pusvelčiui. Jie nekreipia dėmesio į žiniasklaidą, kuri paprastai pigiosios fazės metu piešia situaciją juodžiausiomis spalvomis, teigdama, kad investicijos dar labiau nuvertės, situacija blogės, ir rekomenduoja nuo investavimo likti nuošaliau.
Vertės investuotojai turi tvirtą savo nuomonę, kad akcijų ir nekilnojamo turto rinka yra pernelyg nuvertinta, todėl investuoja savo pinigus tuomet, kai gali gauti didžiausią investicinę grąžą. Garsiausi vertės investuotojai yra Bendžeminas Grehemas ir Vorenas Bafetas. Geriausiai vertės investuotojų investavimo strategiją atspindi V. Bafeto posakis „bijok, kai visi godūs, ir būk godus, kai visi bijo“.
Suvokimo fazėje ekonomika šiek tiek stabilizuojasi ir galima matyti ekonominės krizės pabaigos ženklus. Bloga ekonominė situacija ir investavimo galimybės visuomenei būna atsibodusi tema, todėl žiniasklaidoje pasirodo vos vienas kitas neutralus pranešimas apie investavimo galimybes. Instituciniai investuotojai, šios fazės metu grįžta į rinką, kadangi jie pastebi ekonomikos atsigavimo ženklus, o rizika jiems tampa priimtina. Į rinką sugrįžus dideliems pinigams akcijų ar nekilnojamo turto kainos vėl pradeda nuosaikiai brangti.
Manijos fazė yra periodas, kurio momentu susiformuoja finansinis burbulas. Žiniasklaida vėl pradeda aktyviau kalbėti apie atsigaunančią ekonomiką ir palankų momentą investuoti, taip formuodama teigiamus žmonių lūkesčius. Žmonės įsidrąsina pabandyti laimę ir pradeda investuoti. Išaugus vertybinių popierių paklausai, kyla ir jų kaina. Atsiranda daug kalbų ir gandų apie lengvą pelną. Brangstantis turtas į rinką pritraukia vis daugiau ir daugiau nieko apie investavimą nenusimanančių ir lengvo uždarbio besivaikančių žmonių. Tai yra momentas, kai visi vienu metu puola investuoti ir investicijos pradeda brangti nenormaliais tempais. Pradeda formuotis akcijų/nekilnojamo turto burbulas.
Kylanti investicijų vertė suklaidina investuotojus: susidaro iliuzija, kad investicijų vertė ir toliau sėkmingai didės kaip iki šiol. Jie pamiršta auksinę investavimo taisyklę: geri investiciniai rezultatai praeityje negarantuoja tokių pat sėkmingų rezultatų ateityje. Investuotojams tarsi aptemsta protas, jie nebesugeba realiai vertinti rizikos. Žmones užvaldo godumas. Iliuzijomis ir godumu paremtas investicijų brangimas neturi jokio realaus pagrindo. Šiuo momentu nežinia iš kur atsiranda ekspertai skelbiantys naują paradigmą, kuri pagrindžia tokį investicijų brangimą ir neigia finansinio burbulo egzistavimą.
Iš esmės naujoji paradigma ekonominiais dėsniais siekia pagrįsti, kad šį kartą viskas bus kitaip, o investicijos ir toliau sėkmingai brangs. Iliuzija, „kad šį kartą viskas bus kitaip“ yra pats tinkamiausiais momentas pasitraukti iš rinkos.
Viena finansinių burbulų teorija vadinama „Kvailių teorija“. Ši teorija teigia, kad finansinis burbulas susiformuoja dėl to, kad vieni kvailiai randa dar didesnius kvailius, kuriems investicijas parduoda dar brangiau nei pirko. Galų gale atsiranda dalis protingesnių, kurie suvokia, kad rinka yra pervertinta ir bet kuriuo metu gali subyrėti kaip kortų namelis. Žiniasklaida vis garsiau prabyla apie įkaitusią rinką. Ekspertams pradėjus neigti „naujosios paradigmos“ logiką, suaktyvėja pardavėjai ir vertybinių popierių rinka pradeda ristis žemyn. Kainos kritimą keliolika procentų bandoma aiškinti kaip eilinę korekciją, po kurios investicijos vėl pasieks „normalų“ lygį.
Daug investuotojų naudoja automatines pardavimo sistemas „stabdyk nuostolį (angl. stop loss)“. Vertybiniams popieriams nuvertėjus daugiau nei nustatyta nuostolio riba, vertybiniai popieriai automatiškai parduodami. Toks masinis išpardavimas stipriai spaudžia vertybinių popierių kainą žemyn. Žibalo į ugnį įpila ir kiti spekuliantai, besipelnantys iš skolintų akcijų pardavimo. Krentant vertybinių popierių kainai pradeda „sproginėti“ atpirkimo (REPO) sandoriai - automatiškai išparduodami už skolintas lėšas įsigyti vertybiniai popieriai. Rinkoje įsivyravus panikai investuotojai kapituliuoja. Siekdami apsisaugoti nuo dar didesnio nuostolio, jie masiškai išparduoda vertybinius popierius.
Siekdama pažaboti paniką finansiniame sektoriuje į procesą įsikiša valstybė. Galiausiai vertybiniai popieriai tiek nuvertėja, kad investuotojus apima apatija. Iš nevilties jie parduoda nuvertėjusias investicijas, džiaugdamiesi, kad bent šis tas liko pardavus nesėkmingas investicijas. Vertybinių popierių kaina nukrenta žemiau istorinių vidurkių ir pasiekia dugną. Investicijos nuvertėja tiek, kad jų pelningumas vėl tampa patrauklus investuotojams.
Nobelio premijos laureatas V.Smitas analizavo finansinių burbulų susidarymo priežastis. Jis tyrė tuos finansų burbulus, kurie formuojasi net ir tuomet, kai galima nesunkiai nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Mokslininkas išanalizavo Ispanijos uždarą fondą, kurio vienetus buvo galima perleisti kitiems investuotojams (panašus į dabartinius ETF). Ispanijos fondas turėjo dvi vertes, kurios ne visuomet sutapdavo. Viena vertė buvo ta, už kurią investuotojai pardavinėjo fondo vienetus kitiems investuotojams, kita - tikroji fondo vertė, priklausanti nuo fondą sudarančių akcijų vertės biržoje.
Kadangi investuotojai žinojo, kiek ir kokių vertybinių popierių sudarė fondą, jie galėjo nesunkiai nustatyti fondo vieneto tikrąją vertę. Jeigu investuotojai veiktų racionaliai, fondo vieneto kaina niekuomet stipriai nenukryptų nuo tikrosios jo vertės. 1990 m. Ispanijos uždaro akcijų fondo vertė pasiekė aukščiausią tašką - 35 $ už fondo vienetą. Tikrojo fondo vieneto vertė buvo 12 $, taigi investuotojai už Ispanijos akcijų fondą permokėjo 3 kartus. Kurį laiką Ispanijos fondas buvo pardavinėjamas su labai didele permoka. Tai paskatino investicines bendroves platinti naujus analogiškus fondus (atsiminkite, kad IPO populiarėjimas signalizuoja apie finansinį burbulą), už kuriuos investuotojai stipriai permokėjo pirminio platinimo metu. Po keleto mėnesių finansinis burbulas pradėjo bliūkšti, kainos smarkiai krito ir grįžo prie realios fondo vertės. Investuotojai, Ispanijos fondą nusipirkę pakilimo metu, liko kvailių vietoje.
Išanalizavęs šį įvykį, V.Smitas padarė keletą išvadų. Kylanti vertybinių popierių vertė atkreipia daugelio investuotojų dėmesį. Ne visi investuotojai siekia nustatyti tikrąją vertybinių popierių vertę. Pasirodo, tokių žmonių pagrindinė investavimo priežastis yra pats akcijų brangimas. Svaresnių priežasčių jiems nereikia. Vertindami praeities rezultatus, jie tikisi to paties ir ateityje. Jie mąsto „jeigu būčiau investavęs prieš 3 mėnesius, tai dabar bučiau gavęs 50 proc. pelną“. Jie perka brangstančius vertybinius popierius taip dar labiau skatindami jų brangimą (teigiamas atoveiksmis). Pabrangę vertybiniai popieriai pritraukia naujus investuotojus-kvailius ir t.t. Susidaro uždaras ratas ir kainų brangimo sustabdyti faktiškai tampa neįmanoma. Visi džiaugiasi, kad protingai investavo, nes akcijų kaina kyla.
Pinigologija #12. Finansiniai "burbulai"
Naujausios rinkos tendencijos
Praėjusią savaitę pagrindiniai JAV akcijų indeksai pasiekė naujas rekordines aukštumas. Tam daugiausia įtakos turėjo FED sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą pirmą kartą nuo 2024 m. gruodžio. Mažesnės įmonės, kurios jautriau reaguoja į palūkanų pokyčius, kilo sparčiausiai - Russell 2000 indeksas pakilo 2,14%. Papildomo optimizmo rinkoms suteikė ir naujienos dėl JAV ir Kinijos santykių. Penktadienį įvykusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pokalbio metu buvo pasiekta pažanga keliuose klausimuose.
JAV jau kurį laiką baiminasi, kad populiari programėlė gali būti panaudota Kinijos įtakai arba turėti prieigą prie amerikiečių vartotojų duomenų. Po šio susitarimo kelias į visišką draudimą, regis, tampa mažiau tikėtinas. Tik viena vieta liks Kinijos bendrovei „ByteDance“, kuriai priklauso programa. Duomenys apie JAV vartotojus bus laikomi JAV serveriuose, o algoritmas, kuris nustato, kokius vaizdo įrašus vartotojai mato, bus prižiūrimas JAV pusės. Tai reiškia, kad Kinija turės daug mažiau įtakos tam, kaip programėlė veikia Jungtinėse Valstijose. Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė, kad padaryta pažanga ir kitose srityse, pavyzdžiui, dėl derybų dėl prekybos tarp abiejų šalių. Investuotojams tokios žinios signalizuoja, kad įtampa tarp didžiausių pasaulio ekonomikų gali šiek tiek atslūgti.
Svarbiausias savaitės įvykis buvo FED sprendimas sumažinti palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,00-4,25%. Tai pirmasis sumažinimas per devynis mėnesius. Naujai paskirtas FED valdybos narys Stephenas Miranas pasisakė už didesnį, 0,50 procentinio punkto mažinimą, bet liko vienintelis nesutinkantis. Pagrindinė priežastis - silpstantys darbo rinkos rodikliai. Pats FED pripažino, kad darbo vietų kūrimas sulėtėjo ir rizika užimtumui išaugo. Investuotojai daugiausia dėmesio skyrė FED projekcijoms dėl ateities. Pagal paskelbtą planą iki metų pabaigos numatoma dar du kartus sumažinti palūkanas po 0,25 procentinio punkto.
Tarp kitų naujienų - JAV prekybos departamentas pranešė, kad rugpjūčio mėn. mažmeninės prekybos apyvarta augo 0,6% lyginant su liepa. Nekilnojamojo turto sektorius išliko silpnesnis. Rugpjūtį būsto statybų pradžia sumažėjo 8,5% ir siekė 1,31 mln. metinį tempą, nors rinkos tikėjosi 1,37 mln. Nacionalinės statytojų asociacijos būsto rinkos indeksas rugsėjį liko ties 32 punktų riba, nors buvo prognozuotas pagerėjimas. Obligacijų rinkoje savaitė buvo neigiama - ilgesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai pakilo, o kainos smuko. Trumpalaikiai pajamingumai beveik nepakito.
Europos akcijų rinkose praėjusi savaitė buvo mišri. Bendras STOXX Europe 600 indeksas, kuris apima didžiausias žemyno bendroves, nežymiai smuko. Tarp atskirų rinkų rezultatai skyrėsi: Prancūzijos CAC 40 indeksas pakilo 0,36%, Vokietijos DAX sumažėjo 0,25%, Italijos FTSE MIB prarado 0,60%, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 nukrito 0,72%.
tags: #nekilnojamas #turtas #akcijos