Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) santrumpos ir jų reikšmė Lietuvoje

Nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM) civilizuotam pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skyrė R. Cijunėlis, B. Galinienė, V. Malienė. Tačiau Lietuvoje mažai nagrinėta problemų analizė. Šiuo metu svarstant tinkamiausią NT apmokestinimo modelį yra siekiama įvesti visuotinį NTM su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Darbo autorius, išskirdamas pagrindinius NTM probleminius aspektus, juos nagrinės magistro baigiamajame darbe bei pateiks galimus problemų sprendimo būdus, kurie galėtų turėti praktinės reikšmės.

NTM stabilizuotų savivaldybių finansinę padėtį. Kaimyninės Latvijos pavyzdys rodo, jog 2010 m. įvedus visuotinį NTM ir nuo 2011 m. padidinus jo tarifą, pajamų surinkimas padidėjo 19,50 proc. Ar tam įtakos turi NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė? Ar savivaldybių tarybų sprendimai, kuriais mokėtojams mokestinė prievolė yra sumažinama arba nuo jos yra atleidžiami, turi įtakos efektyviam NTM surinkimui?

Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai.

Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti NTM veikimą Lietuvoje.

Magistro baigiamojo darbo objektas - NTM administravimo ypatumai.

Magistro baigiamojo darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Šioje darbo dalyje aptariama NTM įtaka savivaldybių biudžetams pateikiant nacionalinio biudžeto vykdymo duomenis. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį, paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.

NTM istorinė raida

Mokestis yra vienas seniausių valstybės pajamų šaltinių, kurį dar 2700-2200 m. pr. Kr. pirmieji pradėjo taikyti senovės kinai. Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. mokesčio tarifo.

Tuo tarpu didžiosios Europos šalys, pavyzdžiui, D. Britanija, apmokestino kiekvieną pastatą. NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos.

Prancūzijos valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišeljė manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui.

Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje. Mokestis yra sistemos ašerdimi.

Mokesčių sistema yra sistemos pagrindas. Ji formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Atskirose valstybėse tie uždaviniai gali būti skirtingi, nes priklauso nuo šalies ekonominės sąlygos, ekonominės politikos tikslų. Todėl ir NTM reikšmė istoriškai kito.

NTM - tai valstybės iniciatyva, kuri garantuoja žemės išsipirkimą nuo tolesnio valstybės kėsinimosi į jo turtus.

Mokesčių funkcijos

Mokesčiais surenkamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, valstybės funkcijoms įgyvendinti finansuoti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas.

Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.

Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairiuose valstybių teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Pavyzdžiui, "mokesčiai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai" ir kiti panašaus pobūdžio terminai.

NTM objektas - NT vertė. NTM tarifas priklauso nuo konkretaus turto.

NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. Mokestis priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.

Pagrindinės NTM teorijos

NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos: 1) naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybės institucijų teikiamas viešąsias paslaugas arba 2) suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokestį teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys.

Mokesčio paskirtis yra fiskalinė. Ji užtikrina valstybės pajamas, reikalingas valstybės (savivaldybės) institucijų veiklai vykdyti, gavimą.

Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas. Mokesčio mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012-2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų.

Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį.

Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (bus skatinama urbanizacija, žemė bus kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda.

Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikros pajamos.

NTM problemos Lietuvoje

Nors mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Jie gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų.

NTM tarifus pasitinka itin skeptiškai. Anot jų, šalyse kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jų panaikinimo galimybė. Šią nuomonę pagrindžia ir D. Britanijos teisės docentas Richard Teather, kuris teigia, kad nors NTM ir yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos.

Individualiai atlikti pakartotiniai įvertinimai kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. NTM įtakoja mokėtojus socialinio nesaugumo jausmą.

NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai yra sudėtingi, o jų įgyvendinimas komplikuotas dėl dažno įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo. Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia, tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų, siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM iš esmės buvo keistas net devynis kartus.

NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.

1994 m. priimtas LR Įmonių ir organizacijų NTM įstatymas. Vyriausybė 1997-2000 m. veiklos programoje buvo įtvirtintas siekis išlyginti visų ūkio subjektų apmokestinimo sąlygas, taip pat plėsti apmokestinimo bazę. Naujasis NTM įstatymas įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo NTM lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus.

Apmokestinant NTM būstą, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos. Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas.

Fiziniai asmenys mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.

Fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos.

Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis "rinkos kainos" nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo.

Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti "dabar", yra neprasminga, nes "dabar" tokio niekas ir nestatytų.

Nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavimų bei dirbtinio įvertinimo.

2012 m. NT nuosavybės teise ar įsigijus gyvenamosios, sodo, garažo, fermos, šiltnamio, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ar inžinerinius statinius, kurių bendra mokestinė (bazinė) vertė viršija 1 mln. litų, nuo šios dalies mokamas 1 proc. mokestis, kuris nukreipiamas į valstybės biudžetą. Šiuo siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą, o ne didinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą.

tags: #nekilnojamas #turtas #santrumpa