Šiandien, sparčiai tobulėjant ir plintant informacinėms ir ryšių technologijoms (IRT), atsiranda vis daugiau įvairiomis technologijomis paremtų paslaugų. Šiame magistriniame baigiamajame darbe siekiama pateikti išsamią Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos informacinės visuomenės paslaugų (IVP) reglamentavimo analizę, tokiu būdu atskleidžiant esmines problemas.
Informacinės Visuomenės Paslaugos
IVP Samprata
IVP sąvokos nagrinėjimą reikėtų pradėti nuo informacinės visuomenės apibrėžimo. Anot filosofo F. Webster, galimos penkios informacinės visuomenės sampratos: ekonominė, profesinė/užimtumo, erdvinė, kultūrinė ir technologinė. Atsižvelgiant į šio magistrinio baigiamojo darbo objektą, aktualiausia būtų technologinė informacinės visuomenės samprata. Šioje sampratoje didelis dėmesys skiriamas technologinėms inovacijoms ir tam, kaip jos įtakoja šiandienos visuomenės reiškinius ir procesus.
Įmonės yra milžiniško technologinių naujovių pasiūlos ir paklausos liudininkai, masinio IRT gamybos proceso ir masinio jų vartojimo stebėtojai bei šios veiklos dalyviai. Masinį IRT vartojimą ir panaudojimą įtakoja nuolatinis jų eksploatavimo kaštų mažėjimas, kurį įgalina minėtas gamybos pobūdis bei efektyvus jų rėmimas ir paskirstymas, sklaida. F. Webster tokį IRT populiarumą, jų paklausą ir pasiūlą vaizdžiai palygina su elektros tiekimo būtinybe ir neišvengiamybe. Spartus IRT vystymasis ir plėtra įvardijami kaip skiriamasis naujosios tvarkos bruožas.
Išsiaiškinus, kas yra informacinė visuomenė, jau galima bandyti surasti IVP apibrėžimą. Informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarkoje IVP apibrėžiama kaip paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga. IVP - paslaugos, kurias teikiant gavėjui parduodami skaitmeniniai produktai, informacija, duomenys ir panašiai.
IVP Kriterijai
Norint, kad paslauga būtų laikoma IVP, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus:
- Paprastai už atlyginimą. Šis kriterijus apima ne tik tiesioginį, bet ir netiesioginį atlyginimą. Pavyzdžiui, svetainė yra išlaikoma reklamos, t.y., paslaugos gavėjas "atsilygina" už suteiktą paslaugą žiūrėdamas į toje svetainėje publikuojamus reklaminius pranešimus.
- Per atstumą. Šis kriterijus turėtų reikšti, kad paslaugos teikiamos šalims nedalyvaujant, nesant viena kitos akivaizdoje.
- Elektroninėmis priemonėmis. Paslauga teikiama ir priimama elektroninėmis priemonėmis, įrenginiais, skirtais duomenų saugojimui, kaupimui ir bet kokiam tvarkymui, pagalba. Tokia paslauga turi būti perduodama laidais, optinėmis priemonėmis ar bet kokiomis kitomis analogiškomis priemonėmis.
- Individualiu užsakymu. Paslauga teikiama perduodant duomenis remiantis individualiu gavėjo užsakymu. Todėl radijo ir televizijos programų transliavimas aiškiai nepatenka į IVP sąvoką.
Svarbu paminėti, kad
Neteisėtos IPTV transliacijos paslaugos – kaip atskirti
Visgi, Mkės nuomone, Belgijos Konstitucinio Teismo pozicija nėra pakankamai pagrįsta. Dar daugiau, IVP teikėjai, naudodamiesi interneto tinklu, teoriškai savo paslaugas turi galimybę teikti viso pasaulio interneto vartotojams, kas yra nepalyginamai platesnė publika, nei tam tikros televizijos. Šioje situacijoje kaip tik technologinis aspektas geriausiai padeda atskirti šias paslaugas.
Kaip matome, televizijos transliavimo paslaugos ir IVP atskyrimas kelia tam tikrų problemų. Ypač tai liečia tas paslaugas, kurios turi tiek televizijos transliavimo, tiek IVP požymių. Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti interneto televiziją (IPTV), vaizdo filmukų apsikeitimo platformas (pvz., "You Tube", "Google Video", "Metacafe" ir t.t.).
IVP nereikia maišyti su elektroninių ryšių paslauga, kuri Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme apibrėžiama taip: "elektroninių ryšių paslauga - paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroniniais ryšių tinklais ar naudojant elektronines ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausiai nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais".
Kita problema, kaip pastebi M. Civilka, kad nėra aišku, ar į IVP patenka tik pati tam tikros informacijos perdavimo paslauga, ar ir pati informacija. Pavyzdžiui, skaitmeninių produktų (tokių kaip programinė įranga ir pan.) atžvilgiu nėra aišku, koks režimas turėtų būti taikomas.
Taigi, iš esmės, IVP - tai kompiuterių tinklais pagal individualius užsakymus teikiamos paslaugos, naudojant informacines technologijas ir priemones duomenims apdoroti, saugoti, tvarkyti ir pan. IVP apima prekių pardavimą, informacijos suteikimą, komercinius pranešimus, įvairios programinės įrangos pardavimą, komercinių pranešimų perdavimą elektroniniu paštu ir t.t.
Lietuvos teisės aktuose išsamiausia IVP sąvoka pateikta 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1482 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 "Dėl keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras" dalinio pakeitimo", kuris pateikia tokią sąvoką: "informacinės visuomenės paslauga - per atstumą elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugos gavėjo prašymu už atlyginimą teikiama paslauga, išskyrus šių taisyklių priede nurodytas paslaugas."
Jeigu bent vienos iš šių sudedamųjų dalių nėra, paslauga nelaikoma informacinės visuomenės paslauga ir šių taisyklių reikalavimai jai netaikomi.
2006 m. birželio 21 d. Tarybos direktyvoje 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) ir kituose ES teisės aktuose yra įtvirtintas "elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos" terminas. Tai paslaugos, kurios teikiamos internetu arba elektroniniu tinklu, dėl kurių pobūdžio jų teikimas yra iš esmės automatizuotas bei reikalauja minimalaus žmogaus įsikišimo ir kurių teikimas yra neįmanomas be informacinių technologijų panaudojimo.
Kaip matome, didžioji dalis "elektroninėmis priemonėmis" ir "elektroniniu būdu" teikiamų paslaugų savo esme patenka po "informacinės visuomenės paslaugos" sąvoka, todėl šių paslaugų nelaikysime atskira elektroninių paslaugų rūšimi.
Elektroninė Komercija Kaip IVP Dalis
Vienas garsiausių elektroninės komercijos teoretikų Roger Clarke elektroninę komerciją apibrėžia kaip verslo ir prekybos vykdymą bei...
tags: #nekilnojamo #kofidencialiu #pardavimo #agentai