Lietuviai, gyvenantys užsienyje, vis dažniau domisi būsto įsigijimu Lietuvoje. Nekilnojamojo turto agentūros „Capital” ekspertė Patricija Bubulaitė teigia, kad emigrantai vis dažniau domisi butų ar namų įsigijimu Lietuvoje. Kainų kilimo perspektyva yra vienas iš argumentų, o jos kitąmet taip pat augs. Antrasis aspektas - labai aukštos nuomos kainos, smarkiai lenkiančios nuosavo būsto įsigijimo kaštus. Anot jos, tie lietuviai, kurie planuoja netolimoje ateityje grįžti gyventi į Lietuvą, dažniausiai renkasi namus užmiestyje. Supratau, kad norintiems grįžti į Tėvynę svarbu ne tik, ką jie čia gali nuveikti, kur įsidarbinti ar kaip pradėti verslą. Sulaukiau nemažai klausimų ir susidomėjimo, kokios galimybės parvykus įsigyti būstą.
Visai neseniai dalyvavau puikioje iniciatyvoje, „Backto.lt - atgal į Lietuvą“, kur mane pakvietė prisidėti prie žinomų verslininkų ir pabendrauti su lietuvių bendruomene Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau, pasak NT plėtotojos „Omberg“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovės Editos Gudauskienės, dalis šių emigrantų iki šiol NT pirkimo procesą mato kaip kur kas sudėtingesnį, nei jis yra iš tikrųjų. „Padėti įsigyti naujus namus grįžti į Lietuvą norintiems žmonėms tenka kone kasdien. Pastebime pasikartojančias baimes ir įsisenėjusius mitus, kurie šiandien nebeturi jokio pagrindo“, - pranešime spaudai pasakoja E. Gudauskienė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emigrantams įsigyti būstą Lietuvoje, kokios yra paskolų galimybės, kokie mitai sklando apie šį procesą ir kokie patarimai gali padėti sėkmingai įgyvendinti šį tikslą.
Būsto PASKOLA. Ką privalo žinoti kiekvienas?
Paskolų Galimybės Emigrantams
Lietuvių, gyvenančių užsienyje ir norinčių gauti būsto paskolą Lietuvoje, galimybės ribotos. Bankai tokių klientų nenori, prašo didelių pradinių investicijų ar siūlo didesnes, nei įprasta, palūkanas. „Ribotos galimybės gauti kreditą iki šiol buvo reikšmingiausias veiksnys, stabdantis pirkimo procesą. Jei būsto paskolą bus galima gauti palankiomis sąlygomis, būsto paklausa tarp emigrantų turėtų dar labiau augti“, - įsitikinusi P. Ž.
Šeimos kredito unijos administracijos vadovas Žygimantas Valys teigia, kad noras įsigyti būstą, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir užsitikrinti saugumą svarbus gyvenantiesiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Kredito įstaigos skeptiškai vertina užsienyje gaunamas pajamas ir susiduria su sunkumais vertinant Lietuvos piliečių kredito istoriją užsienyje. Norint suteikti emigrantams būsto paskolas tokiomis pat sąlygomis kaip ir asmenims, dirbantiems Lietuvoje, būtina tiksliai įvertinti emigrantų kredito riziką“, - procesą komentuoja Ž.
Šeimos kredito unija jau gavo asmens duomenų valdytojo statuso registraciją Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, artimiausiu metu ketinama registruotis ir Skandinavijos šalyse. Šeimos kredito unija savo nariams, prireikus, siūlo naudotis ir partnerių teikiamomis turto valdymo paslaugomis.
„Paraiškos dėl paskolos yra priimamos Šeimos kredito unijos interneto svetainėje. Preliminarus pasiūlymas yra pateikiamas per vieną darbo dieną, o galutinis - dvi darbo dienas nuo paprašytų dokumentų gavimo. Ateityje vertinimo procesą ketinama dalinai automatizuoti, tad ilguoju laikotarpiu šie terminai trumpės“, - užtikrina Ž. Šeimos kredito unija kol kas neplanuoja atstovybės kūrimo užsienyje, tačiau siūlo partnerių teikiamas paslaugas Londone.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tam tikras bankų keliamas sąlygas jiems. Valiuta - dirbantiems ir pajamas gaunantiems euro valiuta būsto paskolą gauti yra daug lengviau. Jeigu valiuta yra kita, tikėtina, jog paskolos gavimas bus sunkesnis. Taigi, kelias link būsto įsigijimo užsienyje dirbantiems lietuviams yra sudėtingesnis, tačiau įveikiamas.
Matydami šią problemą, sukūrėme interaktyvią platformą, leidžiančią emigravusiems lietuviams lengvai pateikti paraišką paskolai gauti, gauti ir palyginti kelis paskolos pasiūlymus būnant užsienyje.
Suteikiame paskolą, jei dirbate ir / ar gyvenate užsienyje ir norite įsigyti būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Kreditas teikiamas, kai kredito gavėjo gaunamų pajamų ar šalies, kurioje nuolat gyvenama, valiuta yra SEK, DKK, PLN, GBP, USD, NOK, CHF, ISK, CAD ar EUR. Paskola siekia nuo 20 000 Eur ir negali viršyti 85 proc. Tam, kad būtų užtikrinamas būsto paskolos prievolių įvykdymas, galimas perkamo ar kito turimo nekilnojamojo turto įkeitimas, pvz. Sudarę būsto paskolos sutartį, paskolą galite grąžinti lygiomis arba mažėjančiomis mėnesio įmokomis. Suderinus paskolos detales, pasirašoma kredito sutartis.
Dirbate ir/ar gyvenate užsienyje ir norite įsigyti būstą Lietuvoje? Paraišką paskolai galite patogiai pateikti internetu, o atsakymo pateikimas užtruks apie vieną darbo dieną. Mūsų patirtis rodo, kad užsienyje dirbantys žmonės yra linkę paskolą grąžinti anksčiau laiko arba ją refinansuoti kitame banke.
Atkreipiame dėmesį, kad tuo atveju, jei kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo kredito sutartį, kyla rizika prarasti įkeistą turtą. Valiutos kurso svyravimai gali turėti įtakos kredito gavėjo mokamai sumai, jeigu kredito sutartis bus sudaroma užsienio valiuta. Taip pat rekomenduojame susipažinti su bendro pobūdžio informacija dėl kreditų susijusių su nekilnojamuoju turtu.
Norint gauti paskolą dirbant užsienyje, svarbu turėti stabilias pajamas ir gerą kreditingumo istoriją. Lietuvos paskolų teikėjai dažnai pasižymi lanksčiomis sąlygomis ir gali turėti specialias programas dirbantiems užsienyje. Dauguma kreditorių, tarp jų ir Šeimos Kredito Unija, teikia paskolas dirbantiems užsienyje, net jei pajamos yra gaunamos kita valiuta. Pagrindiniai dokumentai, dirbant užsienyje ir norint gauti paskolą, yra asmens tapatybės dokumentas, darbo sutartis arba kiti dokumentai, patvirtinantys nuolatinį (-ius) pajamų šaltinį (-ius). Paskolų terminai gali skirtis priklausomai nuo jūsų kredito istorijos ir paskolos tipo. Palūkanų normos taikomos pagal konkretaus kredito tipo sąlygas. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskolos sumos, termino ir kitų individualių veiksnių.
Valstybės Parama Jaunoms Šeimoms
Lietuvos valstybė teikia paramą jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą ar jį išsinuomoti (daugiau informacijos - čia). Norintiems pasinaudoti valstybės parama, I. „Renkuosi Lietuvą“ pateikia pagrindinius veiksmus perkant būstą Lietuvoje. Nusprendus įsigyti būstą, pirmiausia reikėtų įsivertinti savo finansines galimybes, taip pat pasidomėti, kiek ir iš kur būtų realu pasiskolinti. Antras žingsnis - norimo būsto paieškos. Radus savo svajonių būstą pasirašoma preliminari sutartis su pardavėju, tuomet - notarinė sutartis.
Mitų Griovimas
Apžvelkime dažniausius mitus, kurie sklando apie būsto įsigijimą emigrantams Lietuvoje:
Mitas - išsirinkti būstą nuotoli yra neįmanoma
Pastaruoju metu NT rinkoje tapo įprasta rinktis būstą iš brėžinių dar tik statomame ar planuojamame statyti projekte. Tad tiek užsienyje esantys, tiek vietiniai pirkėjai būstą renkasi iš dvimačių ir trimačių vizualizacijų, detalių pastato aukštų ir viso projekto planų, brėžinių. Situaciją iš esmės pakeitė ir pandemijos paspartintas vaizdo konferencijų populiarėjimas.
„Nuotolinių konferencijų metu atsakoma į visus klausimus, pateikiama reikiama medžiaga ir pirkėjai supažindinami su projektu taip pat kokybiškai kaip ir gyvų konsultacijų metu. Baimę rinktis būstą iš brėžinių plėtotojai taip pat stengiasi išsklaidyti preliminariose sutartyse detaliai įvardydami, kokių parametrų turtas įsigyjamas - kokio ploto, krypties, kokie statybos darbai atliekami, ką plėtotojas įrengs projekte ir kt. Pagaliau, reikėtų prisiminti, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma tik pasiekus 85 proc. projekto statybų baigtumą, kada pirkėjai įsitikina, kad būstas atitinka plėtotojo pažadus“, - darbo kasdienybe dalijasi E. Gudauskienė.
Mitas - apsispręsti ir įsigyti būstą būtina kuo greičiau
Neretai manoma, kad radus gerą būsto variantą reikėtų jį pirkti kuo skubiau, kol to nepadarė kažkas kitas. Dėl to ypač nerimauja užsienyje gyvenantys žmonės, kuriems staigiai priimtas sprendimas gali reikšti suskubintus grįžimo į Lietuvą planus. Vis dėlto, E. Gudauskienė primena, kad nereikia skubėti. Užsirezervavus norimą butą laiko ramiai susidaryti aiškius planus tikrai pakaks.
„Radus patinkantį būstą, jį galima nemokamai rezervuoti kelioms dienoms, o tada už tam tikrą nedidelį mokestį dažniausiai galima sudaryti rezervavimo arba preliminarią sutartį. Nuo tada iki oficialaus įsigijimo, kai plėtojamas projektas pasiekia 85 proc. baigtumą, gali praeiti ir vieni metai. Tai - pakankamas laikas ramiai susiplanuoti tolimesnius žingsnius“, - sako pašnekovė.
Taip pat, kaip primena NT ekspertė, per minimą laikotarpį net ir užsienyje gyvenantys pirkėjai gali atostogų metu grįžti į Lietuvą, gyvai apžiūrėti statomą objektą, dar geriau susipažinti su rajonu.
Mitas - sudėtingas finansavimo procesas
Bene didžiausią baimę daliai pirkėjų kelia įsigyjamo būsto finansavimo klausimai - gyvenantys užsienyje nėra įsitikinę, ar jiems pavyks gauti reikiamą finansavimą. Vis dėlto, NT ekspertė patikina, kad tai visiškai įmanoma.
„Bankų ir alternatyvių kredito įstaigų, kurios palankiai žiūri į užsienyje gyvenančius asmenis ir yra suinteresuotos jiems padėti, kasmet vis daugiau. Savo ruožtu, vis daugiau plėtotojų sudaro pirkėjams galimybę pradinio įnašo mokėjimą išskaidyti iki projektas pasiekia 85 proc. baigtumą, tad apsisprendus pirkti neprivalu turėti sukaupus didelę sumą“, - pasakoja „ekspertė.
Mitas - pasirašyti sutartį būtina gyvai
Užsienyje gyvenantys ir Lietuvoje būstą perkantys asmenys nerimauja ir dėl to, kiek kartų jiems teks grįžti pasirašyti įvairių dokumentų ar sudaryti sutarčių. Vis dėlto, jau nuo 2021 m. liepos mėn. prieinama galimybė pagrindines pirkimo pardavimo, dar vadinamas „notarines“ sutartis sudaryti nuotoliniu būdu.
„Tai, kad įmanoma pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis nuotoliniu būdu, gali leisti pirkėjams sutaupyti laiko ir lėšų. Tai patogu ir pirkėjams iš užsienio, kuriems jau prieinama naują būstą įsigyti vien kompiuterio pagalba“, - sako pardavimų ir klientų patirčių vadovė.
Patarimai Emigrantams, Planuojantiems Įsigyti Būstą Lietuvoje
Tam, kad sužinotumėte kokio dydžio paskolos, skirtos nekilnojamojo turto įsigijimui, galite tikėtis, patariama iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus bei įsivertinti savo galimybes.
Jei jus domina ar galimas turto įkeitimas už paskolą, jums tuomet reikės pateikti ir šio turto vertinimo dokumentus. Praėjus sėkmingam vertinimo procesui ir įvertinus siūlomas paskolos sąlygas, galite pasirašyti paskolos gavimo sutartį ir įsigyti savo svajonių būstą.
Vienos iš pagrindinių klaidų, prašant būsto paskolos, yra tai, kad žmonės neįvertina kokios sumos pinigų jiems reikės ne tik namo ar buto įsigijimui, bet ir jo įrengimui. Tad visuomet rekomenduojama apskaičiuoti bent minimaliai, kokios pinigų sumos jums reikės papildomai, kad galėtumėte savo būste, sukurti tokias sąlygas, kad galėtumėte įsikelti ir gyventi.
Kita dažnai pasitaikanti klaida, kad dažnai žmonės nutyli apie papildomus pajamų šaltinius, kurie galėtų pagerinti ne tik jų kredito istoriją, bet ir šansus gauti norimą paskolos nekilnojamo turto įsigijimui, sumą. Taip pat nereiktų orientuotis į kitų žmonių patirtis ir patarimus, kaip jiems pavyko gauti paskolą, nes bus vertinama jūsų ir jūsų šeimos individuali situacija, kuri bus vertinama galbūt visai pagal kitus kriterijus, nei jie. Tad geriausia, visuomet tartis ir konsultuotis su savo srities ekspertais, kurie įvertins realią situaciją ir įvardins visus galimus variantus, be jokių išankstinių nuostatų ar spėjimų.
Taip pat viena gana dažnai pasitaikanti klaida, kuomet planuojamas nekilnojamo turto įkeitimas, tačiau iki galo nėra sutvarkyti nuosavybės dokumentai. Tokiu atveju, kreditas su nekilnojamojo turto įkeitimu bus nesuteikiamas. Beje ir norintys įsigyti pirmąjį būstą, kuriam būtų taikoma subsidija, dažnai atidžiai neįvertina visų sąlygų, pagal kurias yra vertinama ar jūs ir jūsų šeima patenka į subsidijuojamų šeimų kategoriją, pagal nustatytus kriterijus. Be to, dažnai pasirenkamas būstas, kurio vertė yra gerokai didesnė, nei taikomas subsidijos dydis. Dėl to, reikėtų gerai įsivertinti savo galimybes ir pasitarti su savo srities profesionalais, kurie ne tik patars, bet ir pasiūlys geriausiai tinkantį variantą būtent jums.
Nekilnojamojo turto rinkos apžvalga
Pasakymas, kad 2019-ieji Lietuvos NT rinkoje buvo pažymėti stebinančio aktyvumo ir sėkmės, nenustebins net visiškai šia sritimi nesidominčių žmonių. Šalies ekonomikos, o ypač NT rinkos augimo skaičiai - daugiau nei įspūdingi ir jie bus aptarinėjami dar ilgai. Tuo tarpu 2020-ieji, žiūrint iš šalies, gali būti gan nuobodūs. Prieš metus prognozavau, kad 2018 m. Vilniuje pasiektas būsto rinkos augimo pikas nebus pagerintas. Džiaugiuosi, kad klydau - niekas iš analitikų nesitikėjo tokio šuolio 2019 metais. Vilniuje, preliminariais „Citus“ duomenimis, per 12 šių metų mėnesių parduoti 5 943 butai ir kotedžai (vid. po 495 per mėn.), pernai per visus metus - 4 281 (vid. po 357). Vilniaus būsto rinka augo net 39 proc. Kaune, atitinkamai, šiemet parduoti 1 062 būstai (vid. po 88,5), pernai - 752 (vid. SODROS duomenimis, dirbančiųjų skaičius Vilniuje per dešimt šių metų mėnesių išaugo 6 800, o Kaune - 1 900. Tai ne šiaip gyventojų skaičiaus augimas, o žmonių, uždirbančių pajamas. Abiejuose didmiesčiuose auga investicijos, kuriasi darbo vietos, sparčiai didėja darbo užmokestis (Vilniuje per metus, lyginant 2018 m. 3 ketv. su 2019 m. 3 ketv. - apie 14,7 proc., Kaune - net 15,3 proc.; SODROS duom.), gerėja kiti gyvenimo kokybės rodikliai: plečiasi infrastruktūra, įvairesnis darosi kultūrinis, socialinis gyvenimas. Demografinę situaciją, kaip vieną didžiausių visos Lietuvos iššūkių, akcentavau ir pernai. Išorinės migracijos (iš Lietuvos išvykstančių svetur ir čia atvykstančių gyventi žmonių) balansas jau kurį laiką yra teigiamas ir tai - labai gerai, tačiau kai kuriose srityse tai vis dar kelia iššūkių. Be abejo, augančiais miestais reikia džiaugtis, kaip ir sugrįžtančiais į juos lietuviais. Kainų kilimo perspektyva yra vienas iš argumentų, o jos kitąmet taip pat augs. Antrasis aspektas - labai aukštos nuomos kainos, smarkiai lenkiančios nuosavo būsto įsigijimo kaštus. Populiariausi Lietuvoje yra dviejų kambarių, maždaug 45 kv. m ploto butai ekonominės klasės būstuose. Populiariausi rajonai Vilniuje - Šnipiškės, Pilaitė, Pašilaičiai, Naujamiestis, Žirmūnai, Lazdynėliai. Vieni yra arčiau miesto centro, kiti - toliau. Viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų (Pilaitėje, Pašilaičiuose, Lazdynėliuose) 2 kamb., 45 kv. m ploto būsto kaina yra apie 67 500 Eur. Kaune daugiausia būtų nuperkama Dainavoje, Žaliakalnyje, Aleksote, centrinėje miesto dalyje, taip pat Romainiuose ir Vilijampolėje. Šiemet netikėtai didelė naujų butų paklausa kainas pirminėje rinkoje augino kiek daugiau nei prognozavome - apie 7 proc. Bendras būsto kainų lygis, remiantis Registrų centro skaičiavimais išaugo santūriau - apie 5,3 proc. Tiesa, čia įskaičiuojama ir pirminė, ir antrinė rinkos. Mūsų pernykštė prognozė 2019-iesiems buvo 3-5 proc. kainų augimas, tuo tarpu, 2018 m. Vienas ryškesnių pokyčių 2019 m. Vilniaus būsto rinkoje buvo naujos klasės - liukso - atsiradimas. „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio teigimu, paskutinius kelis metus Vilniuje vis daugėja aukštesnės nei prestižinės klasės būstų. „Liukso klasės būstas, kuris išsiskiria savo vidutine kvadrato kaina, bendra sumine kaina, lokacija, kartais - plotu ir, žinoma, auditorija, kuri šį būstą gali įpirkti. Tokius butus tikėtumėmės rasti „Sotheby‘s“ aukcionuose. Šiuo metu Vilniuje priskaičiuojame 166 plėtojamus būsto projektus, o liukso klasei priskiriame apie 20“, - teigia Š. Taip pat ėmė trauktis santykinė ekonominės klasės būsto dalis bendrame pardavimų skaičiuje. Kitąmet būsto kainos turėtų stabilizuotis, augti iki 4 proc. Augantys pirkėjų lūkesčiai projektų koncepcijai, aplinkai bei griežtėjantys techniniai ir energiniai reikalavimai toliau ryškins skirtingus segmentus, kuriuose kainų pokyčiai bus nevienodi. Kainos didės dėl kelių esminių priežasčių. Pirmiausia tai - auganti savikaina. Auga darbo užmokestis, didėja techniniai reikalavimai (energinei klasei, infrastruktūrai) bei pirkėjų lūkesčiai, brangsta medžiagos. Jos šiais metais Lietuvoje augo nuo 2,25 proc. metų pradžioje iki 2,37 proc. (Lietuvos banko duom.), nors pasaulinėse rinkose pinigai nebrango. Kai kurie ekspertai akcentuoja mažėjantį bankų finansavimą NT projektams, bet aš didelės grėsmės neįžvelgiu. Kol kas daug neatsakytų klausimų lieka su Vilniaus bendruoju planu, kuris turėtų nubrėžti aiškias gaires miesto plėtrai, įnešti daugiau aiškumo NT plėtotojams, tapti įrankiu savivaldybei. Planuojamose nuostatose akcentuojamas „multifunkciškumas“, „multicentriškumas“, tankumo didinimas miesto centrinėje dalyje, o tai taip pat turėtų atverti naujų erdvių konversijai. Ir, be abejo, politika. 2020-ieji bus Seimo rinkimų metai, o ši tema viešojoje erdvėje nustelbs visas kitas. Gali suaktyvėti institucijos, kai kurie politikai, kurie gali bandyti užsidirbti „dividendų“ neapgalvotais, populistiniais veiksmais tenkindami savo interesus, stabdydami NT projektus. Yra ir populistinių įstatymų, kurie gali sujaukti ekonomiką ar bent įnešti neužtikrintumo ir chaoso. Baigdamas noriu pasidžiaugti, kad pastaruoju metu kaip niekad aptilo sakantys, kad rinka perkaista, kad kainos ir paklausa kris, galų gale - kad ateina krizė ar ekonominis sunkmetis. Dar pernai ruošėmės artėjantiems išbandymams, o šiemet, atrodo, tamsūs debesys horizonto nebetemdo. Dabar šnekama apie augimo sulėtėjimą (remiantis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, Lietuvos BVP 2020 m. augs 2,5%), tačiau, pripažinkime - tai daug mažiau grėsmingai skamba.
tags: #nekilnojamo #turto #isigijimas #emigrantams