Kultūros vertybės - tai kiekvienos tautos kultūros paveldui ypatingai svarbūs kilnojamojo ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Tai religiniai ir pasaulietiniai architektūros, dailės, istorijos paminklai bei archeologinės vietovės.
Taip pat, tai istorinės arba meninės vertės pastatų ansambliai ir meno kūriniai. Svarbios yra ir meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės rankraščiai, knygos ir kiti objektai bei mokslo, knygų, archyvinių dokumentų arba aukščiau minėtų vertybių reprodukcijų reikšmingos kolekcijos.
Nekilnojamojo turto kultūros vertybių samprata
Nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis 1994-2005 metais, pagal 1994 m. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, buvo laikyti:
- Piliakalniai.
- Senieji pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai.
- Senosios gyvenamosios ir dirbtuvių vietos.
- Senųjų statinių griuvėsiai.
- Alkai, alkakalniai ir kitos senosios kulto vietos.
- Aukurai, akmenys su dubenimis, pėdomis, įrašais ir kitais ženklais.
- Žemgrindos, kūlgrindos ir kiti senieji keliai.
- Pilkapiai, kapinynai ir kitos senosios laidojimo vietos.
- Neveikiančios ir karių kapinės.
- Statiniai bei jų kompleksai, ansambliai ir vietovės.
Kernavės piliakalniai - svarbi nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė
Kilnojamosios kultūros vertybės
Kilnojamosios kultūros vertybės (pagal 1996 Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą) - tai pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.
Tai žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ar daiktai, turintys didelę kultūrinę vertę ir reikšmingi etnografiniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu ar religiniu požiūriu, apibūdinantys tipiškus bei specifinius nacionalinio gyvenimo reiškinius.
Jomis laikomi archeologiniai radiniai, ginklai, daiktai, susiję su istoriniais įvykiais arba apibūdinantys mokslo, technikos ar technologijos istoriją, etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai, meno vertybės, muzikos instrumentai, rankraščiai, archyviniai dokumentai.
Kultūros vertybių registras
Lietuvoje skiriamos kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios registruojamos Kultūros vertybių registre.
Kultūros paveldo objekto valdytojo įsipareigojimai
Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto valdytojas (toliau - perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį.
Objekto būklės tikrinimas
Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai, jei nenustatyta jo sužalojimų ir jei nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos. Perdavėjo ar įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.
Teisių ir pareigų perdavimas
Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę, pereina naujam valdytojui (įgijėjui) nuo perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo. Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas.
Kilnojamųjų kultūros vertybių valstybinę apskaitą sudaro:
- Lietuvos muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentai.
- Lietuvos nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentai.
- Kultūros vertybių registras.
Svarbi informacija apie kultūros paveldo objektų perdavimą
Štai svarbiausi aspektai, susiję su kultūros paveldo objektų perdavimu:
| Veiksmas | Terminas |
|---|---|
| Informavimas apie sandorį | Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sandorio |
| Būklės patikrinimo akto galiojimas | 6 mėnesiai (jei neatlikti tvarkybos darbai) |
| Skubus būklės patikrinimas | Ne vėliau kaip per 15 darbo dienų |
tags: #nekilnojamo #turto #kultoros #vertybes