Šiuo metu Lietuvoje gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc., o didesnė už pusę milijono eurų vertė - 2 proc.
Pagal Vyriausybės patvirtintus pasiūlymus, dabartinės visiems vienodos neapmokestinamos NT vertės neliktų. Tačiau planuojama įvesti atskirą apmokestinimo tvarką pirmajam (pagrindiniam) gyvenamajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui - pavyzdžiui, papildomiems butams, namams, garažams ar sodyboms.
Už būstą, kuriame žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą, mokestis būtų skaičiuojamas remiantis savivaldybės nustatytu neapmokestinamuoju dydžiu ir tarifu, kuris galėtų svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. Jei savivaldybė iki nustatyto termino sprendimo nepriimtų, visai būsto vertei būtų automatiškai taikomas minimalus - 0,1 proc. tarifas.
Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris nėra jų pagrindinis gyvenamasis būstas, pavyzdžiui, sodo namelis, garažas ar antras butas - būtų apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo vertė viršytų 20 tūkst. eurų. Šiuo atveju būtų taikoma progresinė mokesčių sistema: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų - 0,5 proc., o viršijus 600 tūkst. eurų - 1 proc.
Pavyzdžiui, jei žmogus turi sodo namelį, kurio vertė siekia 30 tūkst. eurų, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vertės dalies, viršijančios 20 tūkst. eurų - šiuo atveju nuo 10 tūkst. eurų, o tai sudarytų 10 eurų per metus.
Beje, be NT mokesčio Lietuvoje taikomas ir žemės mokestis. O kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje?
12-07 "Pinigų karta" Nekilnojamojo turto (NT) rinkos permainos Baltijos šalyse (1)
NT mokesčio ypatumai kaimyninėse šalyse
Estija: apmokestinama tik žemė
Panašu, Estijoje 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčio sistema išlieka viena paprasčiausių Europoje, nes apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus. Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.
Dažniausiai NT mokestis yra mokamas kartą per metus, tačiau kai jo suma viršija 100 eurų, mokestis mokamas dviem dalimis. Pirmoji mokesčio dalis turi būti apmokama kovo 31 d., o antroji dalis - iki spalio 1 d.
Siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio šuolio po vertės perskaičiavimo, Estijoje galioja apribojimas: mokestis negali augti daugiau nei 50 proc. per metus. Tačiau yra išimtis - jeigu tas 50 proc. padidėjimas sudaro mažiau nei 20 eurų, tuomet mokestis vis tiek didinamas 20 eurų.
Tam tikrais atvejais Estijoje yra taikomos ir kitos lengvatos. Pavyzdžiui, Taline gyventojai atleidžiami nuo žemės mokesčio, jei jų žemės plotas nesiekia 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Tuo metu jei žemė priklauso keliems savininkams, lengvata yra taikoma proporcingai jų turto daliai.
Latvija: tarifai iki 3 proc.
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai - greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc. Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų.
Jei kažkuri savivaldybė nepaskelbia tarifų iki nurodyto laikotarpio, tuomet taikomas standartinis 1,5 proc. tarifas. Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams.
Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas. Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės:
- Jei būstas vertinamas iki 56 915 eurų, taikomas 0,2 proc. tarifas.
- Turto vertei nuo 56 915 iki 106 715 eurų taikomas 0,4 proc. tarifas.
- Vertei virš 106 715 eurų - 0,6 proc.
Latvijoje iki 3 proc. NT mokestis taikomas nedirbamai žemei, kuri yra tinkama naudoti žemės ūkio veiklai. Jei žemei yra pritaikyti ūkinės veiklos apribojimai dėl reikalavimų neatitikimo, savivaldybės gali pridėti dar 1,5 proc., tad tarifas gali išaugti iki 4,5 proc.
Tiesa, kai kuriais atvejais yra suteikiamos lengvatos. Pavyzdžiui, jei gyvenamosios paskirties NT priklauso įmonei, gali būti taikomas mažesnis tarifas - nuo 0,2 iki 0,6 proc. Tačiau ši lengvata įsigalioja tik tuo atveju, jei būstas išnuomotas, o nuomos sutartis tinkamai įregistruota Latvijos žemės registre.
Lengvatos numatytos ir aplinkai draugiškiems pastatams - 50 proc. NT mokesčio lengvata suteikiama naujai pastatytiems arba visiškai atnaujintiems pastatams, priduotiems nuo 2023 metų, jei jie turi tarptautinius tvarumo sertifikatus ir jų įvertinimas yra ne mažesnis kaip 55 proc.
Dar 2025 m. Latvija planuoja pereiti prie universaliosios vertės, kuri tiksliau atspindės rinkos kainas ir taps pagrindu mokesčių skaičiavimui. Ji bus apskaičiuota pagal sandorių duomenis nuo 2012 metų pradžios iki 2022 metų vidurio ir neviršys 80 proc. vidutinio nekilnojamojo turto kainų lygio.
Ši vertė taps pagrindu ne tik pagrindiniu įrankiu NT mokesčių skaičiavimui, bet ir bus naudojama kitų mokesčių, finansinių ataskaitų bei apskaitos dokumentų rengimui, ypač padalytos nuosavybės atvejais.
Lenkija: nemažai lengvatų
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus. Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose.
Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus. Fiziniai asmenys šį mokestį moka keturiomis lygiomis įmokomis: iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d. Jei metinė mokesčio suma neviršija 100 zlotų, visa suma turi būti sumokėta iki pirmosios įmokos termino, t. y., iki kovo 15 d.
Lenkijoje taikoma nemažai NT mokesčio lengvatų, priklausomai nuo turto paskirties, savininko statuso ar specifinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pirmasis (pagrindinis) gyvenamasis būstas dažniausiai yra apmokestintas simboliniu tarifu, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste). Pensininkai ir žmonės su negalia gali būti atleidžiami nuo NT mokesčio arba jiems taikomos lengvatos, jei jų pajamos neviršija nustatytų ribų.
Kiekviena savivaldybė turi teisę papildomai taikyti vietines lengvatas pagal savo sprendimus - jos gali būti taikomos, pavyzdžiui, daug vaikų auginančioms šeimoms, ar verslams, investuojantiems į vietinę infrastruktūrą ar kuriantiems naujas darbo vietas.
Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) Lietuvoje
Laisvoji ekonominė zona (LEZ) mokesčių teisės kontekste suprantama kaip ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra taikomos specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Pirmosios LEZ apraiškos Lietuvoje atsirado dar 2002 m., kuomet pirmoji LEZ buvo įkurta Klaipėdos regione.
LEZ yra prilyginama mokestinei lengvatai, kadangi LEZ esmė - palankių sąlygų sudarymas LEZ veikiantiems subjektams. Lietuvoje yra priimtas atskiras LEZ organizavimo tvarką numatantis Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas („LEZPĮ“), kuris teigia, kad LEZ gali veikti išskirtinai tik juridiniai asmenys. Taigi iš šio apibrėžimo išplaukia tai, kad LEZ teikiamos garantijos gali būti aktualios visiems verslo subjektams.
Kauno laisvoji ekonominė zona yra 534 ha užimanti pramoninės plėtros teritorija, kur siūlomi žemės sklypai su pilnai įrengta infrastruktūra. Didžioji dalis teritorijos jau paruošta ir naudojama „plyno lauko“ investicijoms. Daugumai žemės sklypų parengti detalieji planai, įrengta reikalinga infrastruktūra. Šiuo metu Gamybos ir logistikos teritorija yra dinamiškiausiai besivystanti Kauno LEZ teritorijos dalis. Ši LEZ teritorijos dalis tiesiogiai matoma nuo A6 kelio. Greitkelis A6 driekiasi nuo Varšuvos iki Sankt Peterburgo per kitas Baltijos šalių sostines - Rygą ir Taliną.
LEZ veikiančių įmonių darbuotojai atvyksta automobiliais ar viešuoju transportu. Apie 600 laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančių darbuotojų įmones pasiekia naudodamiesi autobuso maršrutu Nr. 150, kurio aprėptis - didžioji Kauno miesto dalis. Autobuso grafikas yra pritaikytas prie darbuotojų pamainų ir užsuka į LEZ teritoriją. Kauno laisvoji ekonominė zona dalinasi 3 km besidriekiančia bendra riba su Kauno tarptautiniu oro uostu.
LEZ Privalumai:
- Mokestinės naštos sumažinimas: LEZPĮ 15 str. reglamentuoja, kad subjektai, veikiantys šioje zonoje ir atitinkantys įstatymo keliamus reikalavimus, gali būti:
- 10 mokestinių laikotarpių pilnai atleidžiami nuo pelno mokesčio;
- sekančius šešis mokestinius laikotarpius nemokėti 50 proc. pelno mokesčio;
- visą priklausymo LEZ laikotarpį nemokėti nekilnojamo turto mokesčio;
- dividendai gali būti neapmokestinami PMĮ nustatyta tvarka;
- 50 proc. atleisti nuo žemės sklypų ir nekilnojamo turto subnuomos mokesčio.
- Veiklos vykdymas LEZ netrukdo naudotis kitomis lengvatomis - kaip jau buvo aptarta, įmonė, veikianti LEZ, atitikusi tam tikrus kriterijus gali pasinaudoti LEZ teikiamomis mokestinėmis lengvatomis.
- Veiklos vykdymas aplinkoje, kurioje tinkamai išvystyta infrastruktūra: kaip yra numatyta LEZPĮ 6 str., LEZ valdyti tarptautinio konkurso būdu skiriama zonos valdymo bendrovė („Bendrovė“). Šios Bendrovės vienas iš uždavinių yra parengti LEZ teritoriją taip, kad naujai besisteigiančioms įmonėms būtų patogu pradėti vykdyti savo veiklą, t. y. nutiesiami asfaltuoti keliai, įrengiami elektros tiekimo tinklai ir pan.
- Galimybė per kuo trumpesnį laiką pradėti verslą „nuo nulio“: kaip jau buvo minėta, naujai besisteigianti įmonė LEZ teritorijoje yra aprūpinama visais būtinais infrastruktūros sprendimais. Todėl tam, kad pradėti vykdyti veiklą, įmonei reikėtų tik gauti LEZ įmonės statusą, išsinuomoti LEZ priklausantį žemės sklypą bei įregistruoti įmonę Juridinių asmenų registrą.
- Galimybė užmegzti bendradarbiavimo ryšius su kitomis LEZ įmonėmis: LEZ teritorijoje kuriasi įvairių sričių veiklą vykdantys verslo subjektai. Verslo kryptys gali apimti nuo paslaugų (pvz., mokslinių tyrimų atlikimo, logistikos ir sandėliavimo paslaugų) iki pramonės sektorių (pvz., automobilių gamybos, medikamentų gamybos ir pan.).
LEZ Iššūkiai:
- Negalėjimas kurti filialų ar atstovybių už LEZ ribų: įgavus verslo augimo pagreitį, smulkiajam verslui gali kilti įvairių idėjų plėsti verslą už LEZ ribų. Tačiau LEZPĮ 7 str. 6 d. yra įtvirtinta, kad LEZ priklausanti įmonė negali steigti filialų ar atstovybių už LEZ ribų.
- Didelės investicijos: tam, kad LEZ įmonė galėtų išnaudoti visą LEZ teikiamą naudą, į veiklą turi investuoti 100’000 Eur (kai įdarbinama ne mažiau kaip 20 nuolatinių darbuotojų ir įmonė vykdo paslaugų teikimo veiklą) arba 1’000’000 Eur (kai darbuotojų įdarbinimo reikalavimas nėra taikomas, tačiau įmonė vykdo gamybos veiklą). Kaip papildomos sąlygos šioms dviems alternatyvoms taip pat yra: ne mažiau kaip 75 proc. įmonės pajamų turi sudaryti pajamos iš LEZ vykdomos veiklos; turima auditoriaus išvada dėl pasiekto tinkamo kapitalo investicijos dydžio.
- Papildomi kaštai veiklos vykdymo vietos įrengimui: kaip jau buvo minėta, Bendrovės viena iš pareigų yra baziniais infrastruktūros sprendimais sudaryti tinkamas sąlygas verslams vykdyti veiklą LEZ teritorijoje. Šis teiginys gali ypatingai suklaidinti smulkųjį verslą, skatinant manyti, kad jokių papildomų kaštų infrastruktūros gerinimui skirti neprireiks. Remiantis LEZPĮ 5 str. 1 d., Bendrovės prioritetas yra suteikti žemės sklypą su tam įvairiais jau įrengtais inžineriniais sprendimais (asfaltuotų kelių, dujų tiekimo vamzdynų nutiesimu ir pan.), tačiau ne tam tikrą teritoriją su pilnai įrengta infrastruktūra (statiniais ir pan.).
Apibendrinus galima teigti, kad smulkiajam verslui gali būti ne mažas iššūkis pradėti ir (ar) vykdyti ekonominę veiklą LEZ. LEZ yra orientuota į palankesnių sąlygų sudarymą steigti veiklą, kurti naujas darbo vietas šalies ir užsienio verslo subjektams ir kuo inovatyvesnių technologinių sprendimų diegimą. Tai lemia mažų įmonių (ir nebūtinai) galimybę atsiriboti nuo papildomų išlaidų. Tačiau LEZ įmonei yra keliami gana aukšti investicijų reikalavimai, kuriuos įgyvendinti, ypatingai smulkiam verslui, gali būti dažnai neįmanoma.
Norint sėkmingai veikti LEZ, būtina kruopščiai planuoti investicijas, atitikti keliamus reikalavimus ir parengti konkurencingą verslo modelį.
2024 m. byloje pareiškėjui, veikiančiam LEZ („Pareiškėjas“) nebuvo leista apmokestinti pelno lengvatiniu 2,5 proc. pelno mokesčio tarifu. Pareiškėjas nurodė, kad išaugus paklausai buvo pradėta prekyba rPET granulėmis, kurių gaminimo būdas buvo MTEP projekto vykdymo rezultatas.
Pareiškėjas būdamas LEZ ir patekdamas į kitokio dydžio nei bendrasis (standartinis) apmokestinamo pelno apmokestinimo tarifą, įgijo teisinę galimybę 5 proc. tarifą pagal PMĮ 58 str. 16 d. 1 p. PMĮ 5 str.
Jei nesumokėjote už automobilių stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, Jūs pažeidėte Kelių eismo taisykles (transporto priemonių stovėjimas nesilaikant kelio ženklo 528 ,,Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele 840 ,,Mokamos paslaugos“).
Nesumokėjus už automobilio stovėjimą iš karto, už transporto priemonės stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko pagal pažeidimo pranešimą per 120 val. už transporto priemonės stovėjimą, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, sumokant rinkliavą pagal pažeidimo pranešimą per 120 val. už vieną dieną (nuo 8 val. už transporto priemonės stovėjimo, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, sumokant rinkliavą pagal pažeidimo pranešimą per 120 val. už vieną dieną (nuo 8 val. už transporto priemonės stovėjimo, nepriklausomai nuo tą dieną stovėto laiko, sumokant rinkliavą pagal pažeidimo pranešimą per 120 val. už vieną dieną (nuo 8 val.
tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #automobiliu #stovejimo