Nekilnojamojo turto plėtros įmonės Lietuvoje

Nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir nuolat besikeičianti sritis, kurioje veikiančios nekilnojamojo turto įmonės atlieka svarbų vaidmenį. Šios įmonės specializuojasi parduodant butus, namus ir sklypus, o jų specialistai - NT agentai - yra apmokyti padėti klientams surasti, nusipirkti arba parduoti nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto agentūros siūlo platų paslaugų spektrą, orientuotą į įvairius nekilnojamojo turto aspektus. Nuo konsultacijų iki sandorių vykdymo, šios agentūros stengiasi užtikrinti, kad jų klientai gautų kiekvieną įmanomą paramą viso proceso metu.

Kai nekilnojamojo turto įmonės gauna užsakymą parduoti butą, namą ar sklypą, jos dažnai pradedamos rengti detalią turto aprašymą, kuris apima ne tik įprastus išmatavimus ir aprašymus, bet ir papildomą informaciją, pavyzdžiui, vietovės ypatumus, aplink esančius objektus, transporto prieinamumą ir kitus svarbius faktorius, kurie gali turėti įtakos potencialių pirkėjų sprendimui.

Be to, NT agentai yra aiškiai nusistatę savo tikslus - padėti klientams rasti, nusipirkti arba parduoti nekilnojamąjį turtą. Jie yra ne tik pardavėjai, bet ir konsultantai, teikiantys išsamią informaciją apie rinkos tendencijas, kainas ir galimas investicijas. Nekilnojamojo turto rinka gali kelti iššūkių tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, todėl profesionalių agentų pagalba yra ypatingai svarbi.

Pirkėjai dažnai susiduria su didele informacijos gausa, o neretai gali būti ir emocinės įtakos, kai kalbama apie namų ar butų pirkimą. Pardavėjams, kita vertus, svarbu turėti aiškų planą, kaip pasiekti tikslinius pirkėjus. Nekilnojamojo turto įmonės išnaudoja įvairius pardavimo kanalus - nuo tradicinių skelbimų iki modernių internetinių platformų - siekiant pasiekti kuo platesnį potencialių pirkėjų spektrą.

Ypač svarbus aspektas nekilnojamojo turto agentūrose yra klientų pasitenkinimas. Geros nekilnojamojo turto įmonės stengiasi užtikrinti, kad jų klientai jaustųsi vertinami ir atpažinti viso proceso metu. Nekilnojamojo turto agentūroms svarbu nuolat atnaujinti savo žinias apie rinką ir technologijas. Pasikeitus rinkos sąlygoms ar atsiradus naujoms technologijoms, agentai turi adaptuotis ir išnaudoti naujas galimybes viešint ir marketinguoti nekilnojamąjį turtą.

Pardavimas ir pirkimas buvo ir išliks vienais iš pagrindinių nekilnojamojo turto agentūrų tikslų. Tačiau, šiandieninė rinka taip pat skatina agentūras prisidėti prie ilgesnės terminuotės santykių kūrimo su savo klientais, teikiant ne tik trumpalaikius sprendimus, bet ir ilgalaikę pagalbą galvojant apie ateitį. Nekilnojamojo turto įmonės ir agentūros, turėdamos nuolatinį norą tobulėti ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų bei klientų poreikių, sukuria tvirtą pagrindą, ant kurio auga ne tik jų verslai, bet ir pasitikėjimas visuomenėje.

Galų gale, nekilnojamojo turto įmonės, kurių misija yra padėti klientams parduoti, rasti ar nusipirkti nekilnojamąjį turtą, ne tik prisideda prie ekonomikos plėtros, bet ir formuoja gyvenimo kokybę kiekviename regione.

Didžiausios Nekilnojamojo Turto Įmonės Baltijos Šalyse

Vertingiausių įmonių Baltijos šalyse sąrašas sudarytas įmonėms „Confidentus“ ir „Prudentia“ atlikus didelės apimties įmonių finansinę analizę bei remiantis viešos informacijos apie įmonių valdymą ir skaidrumą vertinimu, kurį atliko „Nasdaq” atstovybių Vilniuje, Rygoje ir Taline ekspertai. Į vertingiausių įmonių Baltijos šalyse trisdešimtuką pateko įmonės, kurių vertė svyruoja nuo 569 mln. iki 4,7 mlrd. eurų.

Tarp jų yra dešimt bendrovių, kurių būstinės yra Lietuvoje. Vertingiausių įmonių sąraše yra ir dešimt bendrovių, turinčių būstines Estijoje, bei trys įmonės, kurių būstinės yra Latvijoje. Dalis šių įmonių turi penkias dukterines bendroves, veikiančias ir Lietuvoje. Į trisdešimtuką taip pat pateko septynios įmonės, kurių veikla plačiai išplėtota visose trijose Baltijos šalyse (pvz., „Swedbank“, „SEB“ bankai, „Tele2“ ir kt.), nors jų būstinės yra kitose šalyse.

Į pirmą vietą vertingiausių įmonių trisdešimtuke iškopusi „Vilniaus prekyba“ per dukterines įmones valdo prekybos centrus „Maxima“, „Akropolis“, „Ermitažas“, vaistinių tinklą „Euroapotheca“ bei nekilnojamojo turto plėtros ir nuomos paslaugų įmones. Baltijos šalyse bei Lenkijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje veikianti „Vilniaus prekyba“ per valdomas įmones turi iš viso 46 tūkst. darbuotojų, o jos apyvarta pernai siekė beveik 5,3 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos įmonių vertę analizavusio eksperto Kristupo Kukarsko, įmonių susijungimų, įsigijimų ir pardavimų bendrovės „Confidentus“ partnerio, viena didžiausių Lietuvos įmonių „Vilniaus prekyba“ yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą pandeminę situaciją ir visus su tuo siejamus iššūkius išnaudoti verslo plėtrai. Andrius Mikalauskas, „Vilniaus prekybos“ direktorius, sako, kad pandemijos metu įmonė privalėjo skubiai užtikrinti darbuotojų ir klientų saugumą, prisitaikyti prie įvairių ribojimų.

Vis dėlto tyrimas atskleidė ir įdomių netikėtumų, pavyzdžiui, kad prekybos milžinei ant kulnų lipa kita Lietuvos bendrovė - stambiai JAV korporacijai priklausanti biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kuri savo verte jau nedaug atsilieka nuo „Vilniaus prekybos“. Šiemet „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vertę ekspertai įvertino 4,4 mlrd. eurų ir ji atsidūrė ant antrojo vertingiausių įmonių trisdešimtuko laiptelio.

Bendrovė savo pajamas labiausiai padidino Vilniuje gamindama COVID-19 pandemijai valdyti skirtus produktus: įmonė gamina komponentus COVID-19 PGR testams bei reagentus mRNR technologija grįstoms vakcinoms.

Pavyzdžiui, maksimalų gerosios valdysenos praktikos rodiklį (100) surinko vienintelė įmonė sąraše - Lietuvos energetikos įmonė „Ignitis grupė“, kuri vertingiausiųjų rokiruotėje užėmė penktą vietą. Šios įmonės (kaip ir kitų, listinguojamų biržoje) vertė - 2,2 mlrd. eurų - suskaičiuota remiantis jos kaina biržoje. Vertingiausia Estijos įmone tapo kita energetikos bendrovė „Eesti Energia“ (2,1 mlrd. eurų), kuriai skirta šeštoji vieta, nuo jos nedaug atsiliko ir vertingiausia Latvijos įmonė - taip pat energetikos bendrovė „Latvenergo“ (per 2 mlrd. eurų).

Investicijos ir Projektai

Vilnius - Lietuvos Respublikos sostinė, didžiausias ir vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Jis įkurtas dviejų upių - Vilnelės ir Neries santakoje, tai šalies administracinis, kultūrinis, politinis, verslo centras. Didžioji dalis NT plėtotojų suplanuotų projektų bus vystomi Vilniuje. Kitais metais plėtotojai ketina pasiūlyti apie 1,6 tūkst. naujų būstų, iš kurių apie 1 tūkst.

Pasak „Eika“ generalinio direktoriaus Domo Dargio, bendrovės investicijos 2024 m. sieks apie 70 mln. Eur. „Didžiausia investicijų dalis numatyta Vilniuje, investuojama bus ir Šiauliuose į grupės statomą karinį miestelį. 2024 m. iš grupės valdomų projektų bus pilnai baigtas tik minėtas karinis miestelis. Kiti projektai arba baigiami dar šiais metais, arba ką tik pradėti ir nebus baigti per ateinančius metus“, - Eltai komentavo D. Dargis.

„YIT Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė teigė, kad bendrovė 2024 m. į būsto projektus Vilniuje ir Kaune planuoja investuoti apie 25 mln. eurų, o komerciniams projektams numatoma apie 4 mln. eurų. „Vilniuje tęsime projekto „Naujasis Skansenas“ plėtrą, pradėsime naują projektą „Virš šilų“ Viršuliškėse, rengiamės darbams naujajame sklype Basanavičiaus gatvėje. Kaune toliau plėtosime „Piliamiestį“ bei „Matau Kauną“ projektus. Viso planuojame pradėti statyti apie 300 butų“, - Eltai komentavo A. Varanauskienė.

Visi YIT Lietuva NT projektai vystomi pagal 15 min. miesto koncepciją. Tai miestas, kuriame ribos tarp darbo, pramogų ir gyvenamųjų zonų išnyksta, o visos šios funkcijos persipina.

Tuo metu, anot „Merko statyba“ vadovo Sauliaus Putrimo, sprendimai dėl tikslių investicijų bus priimti tik gavus tam tikrus statybų leidimus ir įvertinus rinkos situaciją. „Galima paminėti Markučiuose mūsų plėtojamą projektą „Vilnelės skverai“, kuris tik prieš kelias dienas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuojamuose rinkimuose „Už darnią plėtrą“ buvo pripažintas geriausiu projektu gyvenamosios paskirties kategorijoje. 2024 metais toliau tęsime statybas šiame projekte, čia pastatytuose namuose bus daugiau kaip 1000 butų“, - teigė S. Putrimas. Taip pat jis pridėjo, kad vis dar yra projektų, ties kuriais dirbama nuo 2021 m. ir kuriuos pabaigus būtų įrengta apie 1,5 tūkst.

„Turime įsigiję sklypų plėtrai įvairiuose Vilniaus rajonuose: Šnipiškėse, Žirmūnuose, Naujamiestyje, Markučiuose. „Galio Group“ plėtros ir analizės vadovas Robertas Župa atskleidė, kad bendrovė kitais metais į NT plėtrą planuoja investuoti apie 40 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 17,5 mln. eurų bus skirta dabar statomų projektų užbaigimui.

„Ketiname startuoti su trimis komercinio segmento projektais - prekybinių sandėlių „Stock-O“ antru etapu Klaipėdoje, „Remarco“ komercine dalimi bei sandėliavimo paskirties „build to suit“ projektu Vilniuje. Antroje 2024 metų pusėje numatytas ir naujo gyvenamojo projekto startas Vilniuje. Iki 2024 metų pabaigos planuojame baigti statyti vieną naujai pradedamą statyti komercinį projektą ir du dabar statomus gyvenamuosius projektus“, - vardino R. Župa. „Išskirti galima „Remarco“ projektą, kurio abiejų etapų bendras antžeminis plotas sieks apie 30 tūkst. kv. m, o bendra investicijos suma sudarys daugiau nei 80 mln.

Anot „Citus“ investicijų ir analizės vadovo Šarūno Taručio, bendrovė 2024 m. planuoja investuoti apie 47,2 mln. eurų, į sumą įskaičiuota ir numatomo įsigyti turto vertė. Pasak jo, daugiausia investicijų į NT - apie 36,8 mln. eurų teks Vilniui, apie 4,8 mln. eurų - Kaunui. „Ambicijos kitiems metams - nemažos: planuojame pradėti 5 naujus projektus, 4 naujus plėtojamų projektų etapus, taip pat užbaigti 2 projektus (viename jų - paskutinį etapą) ir vieną šiuo metu plėtojamo projekto etapą“, - Eltai teigė Š. Tarutis. „Citus“ atstovas tarp vystomų projektų išskyrė nuo kitų metų pradedamą daugiafunkcinį „Mūnų“ projektą, kurį pabaigus 2028 m., jame bus įrengti 477 butai. „Vilniuje, Kareivių g.

„Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis paminėjo, kad į NT projektų plėtrą Vilniuje yra suplanuotos 59,4 mln. eurų vertės investicijos, jų didžioji dalis bus skirta projektų užbaigimui. „Kitais metais baigsime statyti du gyvenamuosius projektus - aukštesnės klasės projektą Antakalnyje „Vileišio 27“ ir prestižinės klasės projektą „Algirdo 3“, į kuriuos 2024 metais planuojame investuoti 11,2 mln. eurų, taip pat tęsime A klasės verslo centro „Hero“ sostinės CBD rajone statybas, į kurias kitiems metams suplanavome 46,4 mln. eurų investicijas“, - pasidalino J. Dovidonis.

„Toliau dirbsime ir ties naujais projektais „Baltupis“, „Just-in“ ir Parodų g. 1, į projektų parengiamuosius darbus planuojame investuoti apie 1,8 mln. eurų.

NT investavimo ir valdymo įmonė „Elpekas“ šiemet Klaipėdoje planuoja atidaryti vieną didžiausių uostamiestyje verslo parką „2BYSA“. Planuojama, jog naujajame uostamiesčio verslo parke verslui bus pasiūlyta beveik 6 tūkst. kv. m, iš kurių beveik 3 tūkst. kv. m bus modernios biurų patalpos nuo 24 kv. m iki 1680 kv. m. Į šį projektą numatyta investuoti apie 6 mln. eurų. Planuojama, kad verslo parkas bus užbaigtas iki 2024 m.

2BYSA verslo parko logotipas

Verslo parke „2BYSA” numatyti trys pastatai skirti komercinei veiklai ir biurams: vienas 5 aukštų pastatas (4156 kv. m) ir du vieno aukšto pastatai (762 kv. m ir 808 kv. m). Pagrindinio pastato pirmajame aukšte suformuotos prekybinės patalpos nuo 231 kv. m, jas užpildys verslai, užsiimantys prekybos, paslaugų, medicinos paslaugomis.

Apie „Elpekas“: viena didžiausių nekilnojamojo turto investavimo, vystymo ir plėtros įmonė Vakarų Lietuvoje. Jau daugiau kaip 12 metų plėtojame nekilnojamojo turto projektus Klaipėdoje, Klaipėdos rajone ir Palangoje.

Gyventojų Prioritetai ir Rinkos Tendencijos

Tankiausiai apgyvendinti išlieka senesni miegamieji rajonai (Fabijoniškės, Justiniškės, Karoliniškės, Šeškinė), tačiau pastebima, kad gyventojai prioriterizuoja naujos statybos būstą, todėl miesto dalys, kuriose vyksta intensyvios statybos (ir dominuoja prieinama kaina) susilaukia didelio jaunesnių šeimų, porų ar pavienių asmenų prieaugio (pagrindiniai būsto pirkėjai), o rajono vystymui lėtėjant (ar visiškai sustojus) vidutinis gyventojų amžius išauga, būstas toje miesto dalyje praranda patrauklumą ir senesnieji rajono gyventojai susiduria su būsto realizavimo problema bei lieka sąlyginai įkalinti, ko pasekoje nesant naujų gyventojų bei skiriantis namų ūkiams (vaikai išsikelia iš tėvų namų siekdami pradėti savarankišką gyvenimą) bendras gyventojų skaičius toje dalyje tolygiai mažėja, kas akivaizdžiai pastebima Šeškinėje, Naujininkuose bei kituose panašiuose mikrorajonuose.

Artimiausioje ateityje gyventojų prioritetai lemiantys vidinę migraciją iš esmės keistis neturėtų, t.y. Vilniaus miesto butų sektoriuje akivaizdžiai išskiria dvi esminės būsto grupės, - tai senos bei naujos statybos butai.

Pažymėtina, kad antrinės rinkos pokyčius formuoja tiek naujesni, tiek senesni būstai. Naujesnės statybos būsto kainos kyla sąlyginai greičiau nei, kad jau ne viena dešimtmetį skaičiuojančiuose senesnės statybos būstuose, kurių realus kainos pokytis per paskutinius keletą metų iš esmės buvo neigiamas, kam įtakos turi menkas jų energinis naudingumas, prastesnis estetinis vaizdas, senstanti jų gyventojų bendruomenė.

Šiuo metu Vilniuje galima rinktis naujos statybos būstą daugiau nei šimte įvairiausių projektų, tarp kurių dešimtys pasirinkimų Antakalnyje, bei jo prieigose, Fabijoniškėse, Naujamiestyje bei Senamiestyje, Šnipiškių mikrorajonuose. Siekiantys apsigyventi kotedžuose gali rinktis iš beveik tuzino teritorijų, tarp kurių bene populiariausios Pilaitė bei Pavilnys.

Naujos statybos būstas nuo 2011 metų pabrango apie 30%, t.y. Toliau pateikiama informacija apie tipines būsto kainas pirminėje rinkoje atsižvelgiant į jų lokaciją [vietos suskirstymas yra empirinio pobūdžio ir ne visada atitinka seniūnijų ribas].

Verslo centrų koncentracija ir toliau išlieka įprastose vietose, t.y. Konstitucijos pr. bei jo priegos ir Goštauto gatvė. 2016 metais Vilniaus verslo biurų rinką papildė per 85,000 m2 naujos statybos patalpų. Panaši tendencija išlieka ir šiemet. Per pirmąjį metų ketvirtį verslo biurų nuomos plotas išaugo 16.000 kv.m. ir siekia apie 600,000 m2. 2017-ųjų pradžioje intensyviau vyko B klasės biurų plėtra. Iš viso per ateinančius pora metų Vilniuje turėtų atsidaryti apie 15 A ir B klasės verslo centrų bei administracinių kompleksų. Nors naujos statybos verslo centrų paklausa ir toliau išlieka pakankamai stipri, tačiau intensyvi plėtra neabejotinai lems, mažų mažiausiai kainų indeksacijos korekciją.

Šiuo metu rinkoje gausu nuomos sutarčių, kuriose numatomas ~3% kainos augimas, o ne indeksacija pagal SVKI ar kitus infliacinius rodiklius. Daugelio įvykdytų sandorių sąlygos nebuvo viešai detalizuojamos, tačiau manoma, kad absoliuti dauguma sandorių pelningumo norma pakliuvo į 6-8 proc. intervalą, kaip kad pavyzdžiui Vilniaus verslo uosto sandorio skelbiama kapitalizacijos norma sudarė apie 7.0 proc., o ECEX įsigydama verslo centrą „Vertas“ tikisi 6.5 proc. Naujų sutarčių nuomos kainos verslo centruose ir toliau išlieka stabilios, o paskutinis ryškus intervalo pokytis buvo fiksuojamas reikšmingas tik po euro įvedimo, o šiuo metu A ir B klasės patalpas galima išsinuomoti atitinkamai po 8 - 13 ir 13 - 18 Eur/m2/mėn. Kita vertus atsižvelgiant į spartėjančią infliaciją ir atitinkamai koregavus esamas nuomos sutartis, egzistuoja galimybė, kad kainų priaugį pajus ir nauji nuomininkai.

LNTPA Apklausa ir Asociacijos Veikla

Tokias išvadas skelbia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), gegužės viduryje apklaususi 30 Lietuvos vystytojų, 2023 m. 39% visų apklaustųjų patraukliausi atrodo viešojo ir privataus kapitalo partnerystės projektai (angl. Public Private Partnership, PPP).

Dažnai, kai dar vyrauja ekonominis neapibrėžtumas, PPP projektai įgauna ryškesnį potencialą bei tampa valstybei ir verslui naudinga išeitimi. Lygindami šių metų pirmą pusę su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didesnį ekonominį optimizmą jaučia 48% respondentų. Tikėtina, kad šiek tiek daugiau optimizmo suteikia prognozuojamas bazinių palūkanų normų EURIBOR mažėjimas, kurio laukiama šią vasarą. Taip pat galėtume daryti prielaidą, kad teigiamą impulsą duoda ir augantys bendri makroekonominiai Lietuvos rodikliai bei gan palankios ateities prognozės“, - mano M. Statulevičius.

55% apklausoje dalyvavusių neketina dairytis galimybių už Lietuvos sienų naujiems savo NT projektams ir yra labiau linkę pasitikėti vietine rinka. LNTPA apklausa rodo, kad populiariausios Lietuvos plėtotojų veiklos kryptys - Lenkija, Ispanija, Čekija ir kaimyninė Latvija.

NT Plėtros Fondas, UAB

NT Plėtros fondas, UAB - tai stambi nekilnojamojo turto nuomos ir eksploatavimo bendrovė, įregistruota Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 m. lapkričio 5 d. Bendrovė yra privačios nuosavybės, daugiau kaip 50 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims, nėra užsienio kapitalo.

2024 metais NT Plėtros fondas, UAB pasiekė 3,6 mln. eurų apyvartą, o grynasis pelnas sudarė 2,7 mln. eurų. Pajamų pokytis lyginant su 2023 metais siekė 1,9 %, kas rodo stabilią, nuosekliai augančią verslo plėtrą. Įmonėje dirba 1 darbuotojas, o darbuotojų skaičius per metus nesikeitė. Šie įmonės duomenys liudija apie efektyvią veiklą ir gebėjimą užtikrinti aukštą pelningumą net su minimaliu darbuotojų skaičiumi. NT Plėtros fondas, UAB pasižymi patikimumu - Scoris reitingas siekia 5 balus, kas rodo vidutinį finansinį stabilumą ir patikimumą verslo partneriams. Tvarumo aspektu bendrovė įvertinta aukštu A+ Scoris EKO indeksu, kuris atspindi atsakingą požiūrį į aplinkosaugą ir tvarumo principus. Įmonės rekvizitai ir verslo faktai rodo, kad NT Plėtros fondas, UAB yra patikimas ir tvarus rinkos dalyvis, užtikrinantis konkurencingas atlyginimų ir pelno galimybes.

UAB „Vitgedva“ užsiima bendraisiais statybos darbais. Įmonė turi stabilų darbuotojų kolektyvą, kuriame - apie 15 žmonių. „Vitgedvos“ meistrai atlieka ir daugelį specializuotų darbų - ne tik statybos, bet ir stogo, fasado šiltinimo, santechnikos, pramoninio dažymo bei kitus darbus. „Kaip subrangovai dirbome tokiame projekte, kaip Kauno „DNB Nord“ banko pastato statyba Savanorių prospekte, taip pat statant pensionatą „Gerumo namai“ Romainiuose. Esame atlikę sandėlių remonto ir rekonstrukcijos darbus Aleksote UAB „Mega Euro Group“ užsakymu“, taip pat investavę į naują biurą Kaune centre, K.Donelaičio gatvėje, priešais „Park Inn“ viešbutį.

Kauno senamiestis tampa vis patrauklesne vieta investuotojams. Per pastaruosius kelerius metus jis neatpažįstamai pasikeitė, čia vis daugiau vykdoma įvairių nekilnojamojo turto plėtros projektų. Patalpų rekonstrukcijos projektas Kurpių gatvėje, Kaune, įgyvendintas įmonės UAB „Vitgedva“ - vienas iš išskirtinesnių bendrovės įgyvendintų projektų. Įmonė šioje nedidelėje ramioje gatvelėje, esančioje netoli, Vilniaus gatvės, įsigijo patalpų, kur įrengė butus. Trys iš jų išsiskiria tuo, kad yra įkurti palėpiniuose aukštuose, iš kurių atsiveria romantiški Senamiesčio vaizdai, kiti šeši - žemesniuose Kurpių gatvės pastatų aukštuose. UAB „Vitgedva“ taip pat imasi atlikti įvairius sudėtingus statybos darbus pagal ūkininkių užsakymus. Įmonės specialistai yra montavę srutų rezervuarus, montavę pamatus grūdų bokštams.

Ogmios centras - Nekilnojamojo turto valdymas ir prekyba. Visos reklamos paslaugos. Statybinės ir projektavimo paslaugos. Muitinės sandėlių paslaugos. Prekybinės paskirties tinklas Lietuvoje. Juridinės paslaugos.

„Baltic Asset Management“ - nekilnojamojo turto plėtros kompanija, sėkmingai įgyvendinusi jau 15 gyvenamųjų ir komercinių projektų Vilniaus mieste bei valdanti didžiausią būstų nuomos portfelį Lietuvoje - net 550 turtinių vienetų. Įmonė jau kelis metus iš eilės patenka tarp didžiausių NT plėtotojų Lietuvoje. Artimiausiems metams sudėliotos 42 mln. eurų investicijos projektams Vilniuje.

UAB "Realinija" yra nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros įmonė, kuri kryptingai ir sparčiai plėtoja savo veiklą. Įmonės tikslas - analizuoti nekilnojamojo turto rinką, išsiaiškinti vartotojų poreikius ir pateikti visuomenei kokybišką, naujausias nekilnojamojo turto rinkos tendencijas atitinkantį produktą. UAB "Realinija" priklauso Renagro įmonių grupei. Renagro - tai investuojančių į atsinaujinančią energetiką, nekilnojamąjį turtą ir žemės ūkį įmonių holdingas. Renagro aktyvai siekia 110 mln. litų, šiuo metu grupę sudaro 5 bendrovės.

UAB „Kauno būstai“ Lietuvos statybos sektoriuje sėkmingai vykdo veiklą nuo 2010-ųjų metų. Pagrindinė įmonės veiklos sritis - gyvenamųjų ir poilsio namų statyba.

1995 metais veiklą pradėjusi „Darnu Group“ šiandien apima virš 30 nekilnojamo turto veikla užsiimančių bendrovių, sporto ir sveikatingumo įmonių grupę bei viešbučių valdymo kompanijas. Nuolat plečianti savo veiklas ir rinkai pristatanti naujus, ambicingus projektus, įmonių grupė „Darnu Group“ jau daugelį metų yra viena ryškiausių rinkos lyderių.

„Darnu group” projektai

tags: #nekilnojamo #turto #pletros #imones