Nekilnojamojo turto verslas: nuo ko pradėti Lietuvoje

Galvojate pradėti savo verslą nekilnojamojo turto srityje? Vis daugiau žmonių renkasi tapti savo pačių viršininkais, ir jūs galite būti vienas iš jų! Tačiau prieš žengdami šį žingsnį, turite žinoti keletą dalykų, kad pasiruoštumėte sėkmei ir sukurtumėte tvirtą pagrindą savo naujam verslui.

Pirmieji žingsniai pradedant nekilnojamojo turto verslą

Pradėti savo verslą - įdomus nuotykis, tačiau svarbu būti pasiruošusiam ir suvokti, kokius veiksmus reikia atlikti, prieš imantis šio žingsnio.

• Pažinkite savo rinką: Prieš pradėdami savo verslą, labai svarbu atlikti tyrimus ir pažinti rinką, į kurią einate.
• Turėkite veiksmingą verslo planą: Verslo planas - tai veiksmų planas, kuriame nurodomi visi žingsniai, kuriuos turite atlikti, kad pasiektumėte savo tikslus.
• Supraskite savo finansus: Turite suprasti savo finansus, sudaryti biudžetą ir įsivaizduoti, kiek pinigų jums reikės, kad sėkmingai pradėtumėte verslą.
• Pasirinkite tinkamą vietą: Tinkamos vietos pasirinkimas gali būti vienas svarbiausių sprendimų pradedant verslą.
• Sukurkite tinklą: Pradedant verslą labai svarbu turėti tinkamų žmonių tinklą.
• Rinkodara jūsų verslui: Svarbu sukurti rinkodaros strategiją, kuri padėtų jūsų verslui patekti į potencialių klientų akiratį.
• Plėtoti ir valdyti pardavimus: Todėl turite būti pasirengę kurti ir valdyti pardavimų procesą.
• Žinokite savo teisines pareigas: Kaip verslo savininkas, esate atsakingas už tai, kad suprastumėte ir laikytumėtės visų atitinkamų įstatymų ir taisyklių.
• Rūpinkitės savo darbuotojais: Tinkamų darbuotojų samdymas yra labai svarbus bet kokio verslo sėkmei; nuo jų priklausys, ar jie padės jums pasiekti savo tikslus.
• Išlikite lankstūs: Verslo pasaulis nuolat keičiasi, todėl svarbu išlikti lanksčiam ir prireikus gebėti greitai prisitaikyti.

Smulkus verslas Lietuvoje: žingsnis po žingsnio

Pirmiausia reikėtų išanalizuoti savo pajamas bei išlaidas.

Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas. Tad būsto pirkimo procesą reikėtų pradėti ne nuo norimo būsto paieškos, o nuo savo asmeninių ar šeimos finansinių galimybių įsivertinimo. Vertindami pajamas, dėmesį skirkite jų stabilumui, todėl skaičiuoti reiktų tik reguliariai gaunamas lėšas. Skaičiuodami išlaidas fiksuokite patiriamas ir būtinąsias, ir galimas išlaidas bei jau turimų įsipareigojimų mėnesio įmokas.

Ši pajamų ir išlaidų analizė padės suprasti, kokio dydžio paskolos įmoką galime sau leisti mokėti, o tuo pačiu - kiek galėtų kainuoti būsimas būstas. Įmokos už būsto paskolą ir kitus finansinius įsipareigojimus dalis neturėtų viršyti 40 proc. nuo mėnesio pajamų, tačiau dar saugesnė rekomenduojama riba būtų 30 proc. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kada auga tarpbankinių palūkanų rodiklis EURIBOR. Priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio, 6 mėn. EURIBOR rodiklio augimas gali lemti keliasdešimčia eurų ar dar didesnę paskolos įmoką ateityje.

Ne mažiau svarbus ir sukauptas pradinis įnašas. Jis turės reikšmingos įtakos banko skolinamos sumos dydžiui, taigi - ir mūsų būsimo būsto kainai. Pradinio įnašo suma, kurios prireiks siekiant gauti banko finansavimą, gali svyruoti priklausomai nuo to, kokioje vietovėje, kada statytas ir kokios būklės yra planuojamas įsigyti būstas. Tačiau bet kokiu atveju ši suma negali būti mažesnė nei 15 proc., skaičiuojant nuo įsigyjamo turto kainos ar vertės.

„Swedbank“ duomenimis, vidutinė paskola butui šiuo metu siekia 88,5 tūkst. eurų, o pradinis įnašas - apie 33 tūkst. eurų arba daugiau nei 27 proc. perkamo būsto kainos. Tai rodo, kad gyventojai yra linkę valdyti rizikas ir būstui skolinasi nesiekdami maksimalios paskolos ribos.

Tinkamo būsto paieškos

Kaip jau minėta, būsto pasirinkimui reikšmingos įtakos turės asmeninė ar šeimos finansinė padėtis. Atsižvelgdami į ją turėtume nusistatyti ir savo prioritetus būstui. Ar mūsų finansines galimybes ir poreikius labiau atitiks didesnis būstas nuo centro nutolusiuose rajonuose, o gal mažesnis, tačiau arčiau centro? Tai turėtų būti naujos ar senos statybos būstas? Individualus namas ar butas daugiabučiame name?

„Swedbank“ duomenys rodo, kad 2 iš 3 gyventojų banko finansavimą naudoja butui, kurio vidutinis plotas sudaro 63 kv. m, įsigyti. Įsigyjantys individualų namą dažniausiai perka 149 kv. m. ploto būstą. Šiuo metu beveik kas antras su paskola įsigyjamas būstas yra naujos statybos.

Vertinant aktualius kriterijus, naudinga atsižvelgti ir į planuojamo įsigyti būsto energinę klasę. A+ ar aukštesnės energinės klasės būstas leis sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje, o bankai tokiam būstui paprastai gali pasiūlyti palankesnes finansavimo sąlygas. Taip pat svarbu įvertinti ir ateities perspektyvas, pavyzdžiui, ar planuojate šeimos pagausėjimą, dėl kurio kriterijai norimam būstui gali pasikeisti.

Kaip atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, 49 proc. gyventojų perka būstą atsižvelgdami į artimiausius savo ar šeimos poreikius ir numatydami galimybę būstą pakeisti, jei jis poreikių nebeatitiktų.

Paskolos paraiška ir jos vertinimas

Radus keliamus kriterijus ir finansines galimybes atitinkantį būstą, reiktų susipažinti su paskolos suteikimo sąlygomis ir palūkanų apskaičiavimo tvarka. Visą aktualią informaciją galima rasti bankų interneto svetainėse, kuriose paprastai paaiškinamos finansavimo sąlygos, etapai bei pateikiamos būsto paskolos skaičiuoklės.

Norint sužinoti banko atsakymą dėl būsto paskolos bei gauti paskolos sąlygų pasiūlymą, paraišką paskolai gauti reikia užpildyti interneto banke. Per trumpą laiką po paraiškos užpildymo banko konsultantai susisiekia su klientu dėl papildomų klausimų ar dokumentų, o juos pateikus pristato sprendimą ir sutaria dėl tolimesnių veiksmų. Svarbu atminti, kad paskolą imant su bendraskoliu, jis taip pat turės pateikti analogiškus dokumentus.

Ruošiantis būsto pirkimui, reiktų nepamiršti įsiverti ir visų būsimų mokesčių, kurie laukia įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Tai - turto vertinimo, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, turto įkeitimo ir kiti mokesčiai. Vidutiniškai jie gali sudaryti apie 1-1,5 tūkst. eurų sumą.

Įsigyjant pirmąjį būstą šie procesai gali skambėti sudėtingai, tačiau iš tiesų viskas yra kur kas paprasčiau. Be to, banko konsultantai ir nekilnojamojo turto brokeriai, jei būstas parduodamas pasinaudojant jų paslaugomis, visą būsto įsigijimo ar keitimo procesą padės įveikti žingsnis po žingsnio.

Verslo idėja ir rinkos analizė

Verslo idėja laikoma vienu svarbiausių verslo elementų. Neretai verslo idėją pasufleruoja patirti sunkumai. Prieš pradėdami įgyvendinti savo verslo idėją, įdėmiai ištirkite rinką, paanalizuokite, ką siūlo konkurentai - įvertinkite planuojamo verslo konkurencinę aplinką.

Kruopšti rinkos analizė - vienas svarbiausių dalykų, padedantis įsivardijant tikslus ir priemones, pradedant ir jau įgyvendinant savo idėją. Būtina žinoti savo pagrindinius konkurentus ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus: „Ar seniai jie dirba?“, „Ar tarp jų yra aiškus lyderis?“. Turite aiškiai ir tiksliai numatyti reikalingus atlikti veiksmus (rinkos, konkurencinės aplinkos analizė ir pan.), kurie padės parašyti gerą verslo planą.

Nedideliam verslui pradėti gali užtekti ir minimalių lėšų, tačiau didesniam verslui vystyti nuosavo kapitalo tikrai neužteks. Svarbu prisiminti, kad verslas turi būti pelningas tiek investuotojams, tiek ir jums. Viena didžiausių pradedančiųjų verslininkų klaidų - originalumo stoka. Taip nutinka pasirinkus lengviausią, kitų jau pramintą taką. Siekiant sėkmės neretai mūsų šalyje bandomos įgyvendinti svetur sėkmingos verslo idėjos.

Tai padės išsiaiškinti galimą jūsų siūlomos prekės ar paslaugos poreikį. Imantis verslo svarbu apsibrėžti, į ką šis verslas bus orientuotas. Prieš imantis verslo idėjos įgyvendinimo ir pradedant verslą labai svarbu nustatyti, į kokį vartotojų ar pirkėjų segmentą verslas orientuojasi, kas yra potencialūs klientai, kiek tikimasi uždirbti iš siūlomos prekės ar paslaugos, kokie turėtų būtų jų pastovūs kaštai, kaip prekė ar paslauga bus reklamuojama ir apie ją sužinos potencialūs klientai ir pan.

Sėkmingo verslo paslaptis - tinkamas veiksmų planas. Pradedantieji verslininkai turi racionaliai įvertinti savo veiklos apimtis ir formuoti gerai pamatuotus lūkesčius. Pradedant verslą svarbu nuo pat pirmos dienos tinkamai tvarkyti dokumentaciją. Pradedama vykdyti veikla turi būti oficialiai įregistruota. Pavyzdžiui, dirbant pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą būtina šiuos dokumentus išsiimti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI).

Pradedant verslą svarbu viską daryti palaipsniui ir neskubėti. Vienas iš tipinių atvejų, kur paskubama - užsiregistravimas PVM mokėtoju, nors PVM mokėtojo kodas pradedant verslą tikrai nėra būtinas. Atkreipiame dėmesį, kad pradedant verslą labai svarbu laiku skaityti VMI siunčiamus informacinius laiškus. Ši informacija nėra perteklinė ir ją siųsdama naujiems verslininkams VMI siekia padėti ir siunčia informacinius pranešimus apie mokesčių pasikeitimus, teikiamas el.

Norint, kad pirmi kartai apskaičiuojant mokesčius, pildant deklaracijas ar atliekant kitus formalumus būtų sklandūs, patariama pasinaudoti VMI specialistų konsultacijomis. Atkreipiame dėmesį, kad su VMI būtina bendradarbiauti ir verslo nesėkmės atveju. Nutraukus veiklą ir apie tai nepranešus VMI, gali kilti nesklandumų ir teks sumokėti mokesčius, nors veikla ir nebuvo vykdoma.

Nors naujas verslas dažnai yra steigiamas tik vieno asmens ir daug rečiau kelių bendraminčių, manoma, kad sektųsi daug geriau, jeigu būtų atvirkščiai. Kadangi pirmieji įmonės gyvavimo metai yra patys sudėtingiausi, o finansinės galimybės gana ribotos, verslo steigėjas, siekdamas sutaupyti, pats apsiima atlikti visus darbus.

Labai greitai paaiškėja, kad, norint viską padaryti gerai, pritrūksta ir laiko, ir žinių.

Nekilnojamojo turto įsigijimo etapai

Planuojantiems įsigyti būstą su banko paskola dažnai kyla klausimas - pirmiau ieškoti būsto ar eiti į banką. Atsakymas: pirmiausia reikėtų apsilankyti banke. Bankas įvertins jūsų galimybės ir per kelias dienas atsakys, kokio dydžio paskolą galite gauti. Tuomet metas pradėti ieškoti norimo būsto.

Būsto paieškomis galite užsiimti patys arba tai galite patikėti patyrusiam NT brokeriui. Jei būsto ieškosite patys, tuomet pagrindinis jūsų darbas yra nuolat stebėti NT skelbimų portalus. Kartais net ir valandos pakanka, jog juose atsiradęs išskirtinis objektas būtų rezervuotas.

Vis dėlto, ieškant pačiam, būsto paieškos užtrunka ilgiau ir atima kur kas daugiau brangaus laiko. Patyrę NT brokeriai turi duomenų bazes ir dažniausiai pirmieji gauna geriausius būstų pasiūlymus. Jei nusprendėte rinktis NT brokerį, patarimus kaip jį išsirinkti galite rasti šiame straipsnyje.

Jei būstą perkate su banko paskola, radus tinkamą, jūsų poreikius atitinkantį objektą, turite susisiekti su NT vertintoju. . Turto vertinimas yra garantas bankui, kad būstą perkate už rinką atitinkančią kainą, o ne siekiate apgauti banką ir gauti didesnę paskolą. Turto vertintojai sutartyje tarp paskolos gavėjo ir banko yra tretieji asmenys, kurie nepriklausomai vertina esamą situaciją.

Dirbdami kartu su profesionaliais brokeriais dėl turto vertintojų paieškos ir patikimumo nerimauti neturėtumėte. Brokeris turėtų turėti patikimą partnerių ratą, kurie padės išspręsti visas būsto pirkimo-pardavimo užduotis.

Nors pasirašius preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį turtas nėra perleidžiamas pirkėjui, tačiau į šią sutartį reikėtų pažvelgti rimtai. Preliminarioji sutartis pagal joje nustatytas sąlygas garantuoja, kad ateityje bus sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Šioje sutartyje turite nurodyti pagrindines sandorio sąlygas - kada planuojate surinkti visus reikiamus dokumentus, kaip bus dalinami su pardavimu susiję notariniai mokesčiai, per kokį laiko tarpą buvusieji būsto savininkai galės atlaisvinti būstą, kokios nuobaudos taikomos nesilaikant sutartyje nurodytų sąlygų.

Na, o gavus paskolą iš banko, ateina laikas pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis pasirašoma pas notarą, šiuo metu būsto pirkėjas ir pardavėjas turi turėti visus reikiamus dokumentus. Pasirašius sutartį būsto nuosavybė pereina pirkėjui. Notaras patvirtinęs pirkimo-pardavimo sutartį turi iš karto pateikti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą Registrų centrui.

Perkant būstą su paskola, iki jos išmokėjimo būtina pas notarą pasirašyti įkeitimo sutartį. Jei auginate mažamečius vaikus turite gauti teismo leidimą įkeisti būstą, kuriame gyvens vaikai.

Kai būsto pardavėjas gauna pinigus iš banko, jis šį veiksmą turi užregistruoti pas notarą ir notaro patvirtintą liudijimą pateikti Registrų centrui, o kopiją bankui. Pardavėjui atlikus šiuos veiksmus galite laisvai disponuoti įsigytu turtu.

Verslo galimybės regionuose

Visame pasaulyje vis spartesnį pagreitį įgaunanti didmiesčių plėtra neaplenkė ir Lietuvos. Auganti šalies sostinė traukte traukia naujų karjeros galimybių ieškančius žmones ir migracija į Vilnių jau nieko nestebina.

Kaip ir nestebina tai, jog pirmuosius žingsnius savąjį verslą užsimoję pradėti gyventojai žengia būtent Vilniuje arba antrajame šalies didmiestyje Kaune. Jie tikisi, kad didmiesčių rinka gali tapti tramplinu į sėkmę, todėl galimybę imtis verslo regionuose vertina skeptiškai.

Bene svariausias ir dažniausiai kartojamas argumentas už verslo pradžią toliau nuo augančių miestų yra patraukli patalpų nuomos kaina. „Swedbank“ atlikta analizė parodė, kad net 34 proc. pradedančiųjų verslininkų Lietuvoje įmones įsteigia profesinių paslaugų srityje, o 29 proc. - prekyboje.

Šioms sritims vystyti atskirų patalpų turėjimas yra būtinybė, tačiau įsigyti jų pradedantysis verslininkas dažnai neturi už ką, o jei ir turėtų, tai daryti būtų neracionalu − juk neaišku, kaip įmonei seksis ateityje. Pastaraisiais metais nekilnojamo turto vertei sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose stiebiantis į viršų, verslo paskirties patalpų nuomos kaina taip pat nuosekliai augo, reikalaudama vis plačiau atverti pinigines.

Todėl svarbu nepamiršti, kad vos keliasdešimties kilometrų atstumas už didžiųjų miestų savivaldybių patalpų nuomos kainas dažnai sumažina net kelis kartus. Taigi, kodėl nepabandžius savo veiklos dėl to iškelti kiek tolėliau nuo didmiesčio?

Atsivertus patalpų nuomos skelbimus matyti, kad, pavyzdžiui, Biržuose vieno prekybinės patalpos kvadratinio metro kaina dažnu atveju nesiekia nė 3 eurų. Marijampolėje ji taip pat svyruoja tarp 2-3 eurų tolėliau nuo miesto centro, tačiau net ir pastarajame retai viršija 5 eurus.

Kita svarbi paskata pradėti verslą regionuose - dėl šiuolaikinių technologijų ir tobulėjančio susisiekimo vienodėjantys gyventojų poreikiai. Norintys laisvalaikiu gurkšnoti kavos puodelį, pasilepinti skaniu maistu su šeima ar po darbų sulošti biliardo partiją gyvena ne tik didmiestyje. Todėl kiekvienas duris atvėręs naujas verslas čia susidurs su daug mažesniu konkurentų skaičiumi ir pas juos ateis lojalesni pirkėjai.

Juk verslo kūrimas mažesniame miestelyje kartu reiškia ir tapimą vietos bendruomenės dalimi. Čia visi vieni kitus pažįsta, o dažnai ir pasitiki, todėl neabejokite, kad palaikydami gerus santykius su vietos gyventojais užsitarnausite ir nuolatinių klientų būrį.

Mažuose miestuose gyvuojantis bendruomeniškumas gali tapti ir apsauga nuo kito naujo verslo galvos skausmo - nelojalių darbuotojų. Aršesnė konkurencija dėl darbuotojų lemia, kad didmiesčiuose verslo pagalbininkų kaita visada didesnė nei už jų ribų. Tiesa, mažesni miestai darbo jėgos trūkumą gali jausti stipriau nei didieji.

Tačiau tai tikrai nereiškia, kad už Vilniaus ar Kauno ribų liko tik mažai karjeros ambicijų turintys gyventojai.

Galiausiai, kalbant apie verslo startą, neišvengiamai iškyla darbo bei asmeninio gyvenimo balanso klausimas. Ramesnė aplinka, mažiau eismo, švaresnis oras ir mažesni atstumai - bene ryškiausi mažesnių miestelių pranašumai prieš didmiesčius, kurie tampa ypač aktualūs sukūrus šeimas ir turint vaikų. O juk būtent tokiu gyvenimo periodu trauka imtis savo verslo ir tampa stipriausia.

Matant tokius verslo pradžios ne didmiesčiuose pranašumus nestebina, jog mintys apie savos įmonės sukūrimą regionuose įsikūrusius gyventojus aplanko vis dažniau. 2017 m. „Invega“ užsakymu atlikta apklausa parodė, jog apie tai svarsto 28 proc. didmiesčiuose bei 29 proc. regionuose gyvenančių lietuvių.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą

Nekilnojamasis turtas (NT) ilgą laiką buvo viena iš populiariausių ir saugiausių investicinių galimybių. Daugelis žmonių pasitiki NT, nes jis dažnai laikomas stabilia ir patikima investicija. Tuo pačiu metu, investavimas į nekilnojamąjį turtą gali pasiūlyti tiek finansinių privalumų, tiek iššūkių.

Investavimas į NT gali suteikti kelis privalumus. Pirmiausia, tai stabilumas. NT rinkos paprastai nepatiria tokių didelių svyravimų kaip akcijų ar kriptovaliutų rinka. Antras privalumas - nuolatinės pajamos. Jei įsigysite nuomos turtą, galite uždirbti nuolatinį grynąjį pinigų srautą iš nuomos mokesčių. Be to, investavimas į NT gali tapti saugiu būdu apsisaugoti nuo infliacijos.

Nors NT investicijos yra laikomos saugiomis, jos taip pat turi savo rizikas. Pirmiausia, reikia įvertinti nekilnojamojo turto rinkos ciklus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į potencialius priežiūros ir administravimo kaštus. Nuomos turtui reikia reguliariai atlikti remontus, rūpintis nuomininkų valdymu ir kitais administraciniais darbais. Be to, NT gali reikalauti didelių pradinės investicijos sumų.

Pradėti investuoti į NT nėra taip sudėtinga, tačiau reikalingas išsamus pasirengimas ir strateginis požiūris. Pirmiausia, verta atlikti rinkos tyrimą, kad suprastumėte, kokie nekilnojamieji objektai gali suteikti didžiausią grąžą. Jei nesate tikri, kuri kryptimi eiti, pasitarkite su nekilnojamojo turto ekspertais arba brokeriais, kurie gali padėti jums išanalizuoti galimybes ir rasti geriausią variantą. Svarbu nepamiršti ir finansinių aspektų. Prieš priimant sprendimą pirkti NT, reikėtų apsvarstyti savo finansinę padėtį, kredito galimybes ir galimus išlaidų faktorius.

Investavimas į nekilnojamąjį turtą gali būti labai pelningas, tačiau kaip ir su bet kuria kita investicija, yra tam tikra rizika. Jei norite gauti nuolatinį grynąjį pinigų srautą ir ilgalaikį kapitalo prieaugį, NT gali būti puikus pasirinkimas. Jei norite pradėti investuoti, pradėkite nuo mažesnių investicijų ir laikykitės ilgalaikės strategijos.

Tyrimai rodo, kad įkurti verslą ir jį vystyti su šeimos nariais pasvajoja didžioji lietuvių dalis - net 70 proc. šalies gyventojų. Šeimos verslas visame pasaulyje vertinamas dėl stabilumo, darbuotojų - šeimos narių - atsidavimo, stipresnių ryšių su klientais ir efektyvesnių pardavimų.

Kita vertus, pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad mažiau nei 10 proc. Su kokiais iššūkiais susiduria giminystės saitais susietų žmonių kuriamas verslas? Kokios jo aktualijos, plėtros galimybės ir kryptys Lietuvoje bei pasaulyje?

Atrodytų, kad šeimos verslą valdyti daug paprasčiau - jame dirba artimieji, kurie yra gerokai lojalesni nei įprastai samdomi darbuotojai, iš kartos į kartą perduodamo verslo vystytojai jau turi pakankamai patirties nuspręsti, kaip geriau pasielgti skirtingose situacijose ir pan. Tačiau kaip užtikrinti tinkamą valdymą, nustatyti hierarchiją, į aukščiausias pareigas paskirti tuos žmones, kurie išties turi reikiamų savybių ir patirties, o ne tuos, kurie yra artimiausi?

Pasak VU TVM l.e.p. „Atliepdami gana stiprų lietuvių norą kurti savo verslą, norime tiesiog paskatinti Lietuvos šeimas ne tik svajoti, bet ir jo imtis. Siekiame į vieną vietą suburti įvairias puses - šeimos verslo savininkus, konsultantus ir ekspertus - bei bendromis jėgomis paieškoti atsakymų ir galimų sprendimų, susijusių su šeimos verslo kūrimu, valdymu ir plėtra. Tikimės, kad ši konferencija bus pirmoji šeimos verslų skatinimo iniciatyva, kurią planuojame vystyti ir toliau“, - sako B.

„Yra šeimų, kurios gana gerai tarpusavyje sutaria. Tokių šeimų nariai - tarsi orkestras, kur kiekvienas žino, kokiu instrumentu groti ir kada savo kūrinio dalį pradėti. Visgi, yra šeimų, kurios neturi klausos - kiekvienas mano, kad žino, kaip turi būti, ir kito negirdi. Tokiame koncerte ilgai neišbūsi“, - sako R.

„Pravartu visuomet savęs paklausti - kam man to reikia, kokia to prasmė. Nuo atsakymo, kurį sau pateiksite, priklausys, ar verta tai daryti. Jei norite kurti verslą su fantazija, kad jį sukūręs tapsite laimingesnis, labiau pasitikintis savimi, nes būsite svarbus, įtakingas, pastebimas, turtingas, kiti pavydės ir gerbs, tuomet šių savybių ne ten ieškote.

Tarp kitų konferencijos pranešėjų - Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas, kuris besiruošiančius tapti verslininkais supažindins su intriguojančiu tyrimu, atskleidžiančiu verslininkų įvaizdį Lietuvoje. Įmonių įsigijimų ir susijungimų niuansus pėtojant šeimos verslą aptars Marius Stalenis, UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ atstovas. Š. m. gegužės 26 d.

tags: #nekilnojamo #turto #verslas #nuo #ko #pradeti