Šiame straipsnyje aptariami sutarties dalinio vamzdyno apribojimai Lietuvoje, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų ypatumus ir aplinkosaugos reikalavimus. Straipsnyje remiamasi įvairiais Šilutės rajono savivaldybės administracijos sprendimais ir pirkimų dokumentais.
Viešųjų pirkimų reglamentavimas ir pirkimo objekto skaidymas
Pažymėtina, jog dažnu atveju, pirkimo objektas yra skaidytinas į dalis ar atskirus pirkimus kokiu nors pagrindu, tačiau sprendimas skaidyti pirkimo objektą į dalis neturi būti formalus, o pirkimo objekto smulkinimas (pavyzdžiui, kol smulkiausios jo dalys liks savarankiškos) neturi būti siekiamas tikslas pats savaime.
Pirkimo vykdymo metu nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nebuvo nustatyta pareiga išskaidyti pirkimo objektą į dalis, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) iki Pirkimo vykdymo buvo suformavęs praktiką, jog nepaisant nenustatytos pareigos išskaidyti pirkimo objektą į dalis, nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją.
Atsižvelgus į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgus į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir proporcingumo principas, net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y.
Svarbi aplinkybė ir ta, kad Pirkime dalyvavo 3 (trys) tiekėjai, jų galutiniai pasiūlymai po derybų buvo pripažinti tinkamais ir jie buvo įrašyti į pasiūlymų eilę. Pirkimo vykdytojas Rašte pažymėjo, kad atsižvelgus į Pirkimo objekto sudėtingumą, dalyviams buvo keliami tiek privalomi teisės aktais reikalavimai, kurie nebūtų pasikeitę Pirkimo objektą išskaidžius į dalis, tiek ir reikalavimai turėti tinkamus finansinius, techninius ir profesinius pajėgumus, kurie Pirkimo vykdytojo, savo srities profesionalo, vertinimu, taip pat iš esmės negalėjo būti (nebūtų buvę) nustatyti mažesni.
Apibendrinus Pirkimo vykdymo aplinkybes, spręstina, kad Pirkimu nebuvo dirbtinai sumažinta tiekėjų konkurencija.
Pirkimo vykdytojas kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimo darbus suskaidė į 2 (du) atskirus pirkimus pagal skirtingus įgyvendinimo etapus: Pirkimą ir Pirkimą Nr. 2. Pirkimu buvo įsigyti kamerų įrengimo darbai 5 (penkiose) vietose (atšakose), o Pirkimu Nr. 2 - 7 (septyniose) vietose (atšakose), tačiau neišskaidė Pirkimo Nr. 2 į atskiras dalis.
Šio Pirkimo Nr. 2 atveju, vien tai, kad buvo įsigyti darbai atskirose 7 (septyniose) vietovėse (atšakose), kurios nėra viena kitą kertančios ar šalia viena kitos, ir tai, kad kiekvienos atšakos paleidimo ir priėmimo kameroms įrengti buvo gauti savarankiški leidimai darbams atlikti, nėra pakankamos aplinkybės spręsti, kad Pirkimas Nr. 2 turėjo būti išskaidytas.
Pirkimo vykdytojo Rašte pateikti paaiškinimai ir pagrindimai dėl Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo į dalis argumentuojant techninėmis priežastimis, t. y. perkami technologiškai susiję itin sudėtingi ir vieni sudėtingiausių magistraliniuose dujotiekiuose atliekamų darbų, Tarnybos nuomone, yra pagrįsti, ypač atsižvelgus į Pirkimo Nr. 2 objektą ir į tai, kad magistralinis dujotiekis yra priskirtas potencialiai pavojingiems įrenginiams, jo eksploatavimui taikomi griežti reikalavimai ir apribojimai bei keliami itin aukšti saugumo reikalavimai.
Pirkimo vykdytojas užtikrino, kad jokie kiti tiekėjai, nei dalyvavę Pirkime Nr. 2, vykdantys veiklą Lietuvoje, reikiamos kvalifikacijos neturėjo. Be to, Pirkimo Nr. 2 vykdymo metu, nebuvo gauta suinteresuotų Pirkimu Nr. 2 tiekėjų prašymų ar pretenzijų dėl Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo į dalis, ar dėl kvalifikacijos reikalavimų, kurie tiesiogiai priklauso nuo perkamo objekto, jo dydžio (vertės), t. y.
Apibendrinus Pirkimo Nr. 2 vykdymo aplinkybes, spręstina, kad Pirkimu Nr. 2 nebuvo dirbtinai sumažinta tiekėjų konkurencija.
Konkurencijos padidėjimą, išskaidžius Pirkimo Nr. 2 į dalis, galėtų lemti mažesni reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai, tačiau Pirkimo vykdytojas Rašte pagrindė, kad atsižvelgus į Pirkimo Nr. 2 objekto sudėtingumą, dalyviams buvo keliami tiek privalomi teisės aktais reikalavimai, kurie nebūtų pasikeitę Pirkimo Nr. 2 objektą išskaidžius į dalis, tiek ir reikalavimai turėti tinkamus techninius ir profesinius pajėgumus, kurie Pirkimo vykdytojo, savo srities profesionalo, vertinimu, taip pat iš esmės negalėjo būti (nebūtų buvę) nustatyti mažesni.
LAT nutartis 2010 m. gegužės 4 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010; LAT nutartis 2015 m. vasario 24 d,. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; LAT nutartis 2015 m. kovo 27 d., priimta civilinėje byloje Nr.
„Aplinkybė, kad faktiškai darbai buvo vykdomi atskirose vietovėse ir buvo gauti atskiri statybą leidžiantys dokumentai, nereiškia, kad darbai ir jų rezultatas nėra vieni su kitais technologiškai susiję. Pabrėžtina, kad nepriklausomai nuo skirtingų statybą leidžiančių dokumentų, kiekviena atšaka ir/ar atkarpa yra technologiškai susijusios, (tai yra paleidimo ir priėmimo kameros, trišakiai, ar uždaromųjų įtaisų (čiaupų) aikštelės). Dėl šios priežasties visų darbų, atliktų visose vietose, rezultatas veikia kaip vientisas komplektas, kur išėmus vieną iš elementų nebeveiktų kiti (kadangi kameros paleidimo ir priėmimo privalo būti vidinės diagnostikos aparatui paleisti ir priimti, čiaupai ir trišakiai privalo būti pakeisti į pilno pralaidumo, nes kitaip nepraeitų vidinės diagnostikos įrenginiai ir užstrigtų, nes dujotiekis statybos metu buvo įrengtas su čiaupais, trišakiais ir alkūnėmis, kurie netinka vidinės vamzdynų diagnostikos atlikimui). Bei dujotiekių perjungimai, nežiūrint, kad buvo per kelias vietas ir atitinkamai pagal kelis statybos leidimus, daromi vienu metu per maksimaliai trumpiausią terminą, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas gamtinių dujų perdavimas vartotojams, ir yra technologiškai neatsiejami vieni nuo kitų. Atkreipiamas dėmesys, kad neįgyvendinus kažkurio vieno iš minėtų elementų, nebūtų pasiekti pagrindiniai projekto tikslai ir atšakose ir/ar atkarpose nebūtų įmanoma vykdyti vidinės diagnostikos darbų.
Gamtinių dujų perdavimo sistemos sisteminis valdymas ir saugumo reikalavimų užtikrinimas (tiek atitinkamų darbų magistraliniuose dujotiekiuose vykdymo, tiek jų rezultato eksploatavimo metu) yra kritiškai svarbu siekiant užtikrinti ne tik tinkamą visos šios sistemos veikimą, bet ir išvengti incidentų bei avarijų, kurių padariniai sukeltų itin didelę žalą visuomenei, žmonių gyvybei bei sveikatai, taip asmenų turtui. Vien dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad sistema veiktų tinkamai, joje nebūtų sutrikimų. Nepaisant to, kad Pirkimo vykdytojas kaip gamtinių dujų operatorius vykdo griežtą rangovų atliekamų darbų kontrolę, vis dėlto kuo daugiau skirtingų tiekėjų vykdo tokių įrenginių kaip kontrolinio įtaiso paleidimo ir priėmimo kameros įrengimą, tuo potencialiai didėja gamtinių dujų sistemos nesuderinamumo ir klaidų joje rizika.
Kaip teisingai perdirbti | Tvarumo patarimai | WWF
Aplinkosauginiai aspektai ir nuotekų valymas
Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas - kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms.
Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų. Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus.
Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų, tačiau dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai.
Apklausos duomenimis, dažniausiai į nuotekas išpilamas kepimo aliejus ir kiti riebalai, tai daro 46 proc. apklaustųjų, pasenusias maisto atliekas į nuotekas išmeta 38 proc. „Vilniaus vandenų“ ekspertai pastebi, kad augant vartojimui ir buityje didėjant indaplovių bei skalbimo mašinų skaičiui, daugėja į nuotekas patenkančios chemijos.
Nuotekas teršia ir buityje gausiai naudojami valymui skirti gaminiai, sintetiniai audiniai, kurie plaunant išskiria mikrodaleles, kai kurios naudojamos kosmetikos priemonės, kuriose yra „amžinųjų chemikalų“ - perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS).
Apklausos rezultatai parodo, kad turime įsisenėjusius žalingus įpročius - tylią ir nematomą taršą, kurios mastus kasdien fiksuojame nuotekų valyklose. Dedame didžiules pastangas, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiame tik išvalytą vandenį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje.
Riebalai, pilami į kanalizaciją, lengvai prilimpa prie vamzdžių sienelių, sukietėja ir ją užkemša, gadina valymo įrenginius. Todėl virtuvėje panaudotus ir maisto gaminimui nebetinkamus riebalus rekomenduojama supilti į stiklainį ar kitą sandarų indą ir perduoti atliekų tvarkytojams, kuriuos galima pasirinkti pasinaudojant atliekų tvarkytojų registru. Maisto atliekos - bet koks atliekomis virtęs maistas - turėtų atsidurti buitinių atliekų arba tam skirtuose konteineriuose.
Siekiant, kad prie naujosios maisto atliekų rūšiavimo tvarkos pereiti būtų kuo paprasčiau, planuojama vilniečiams jau nuo šių metų gruodžio mėnesio suteikti maisto atliekoms atskirai rūšiuoti skirtas priemones: oranžinės spalvos vienkartinius maišelius iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų ir ilgalaikio naudojimo 7 litrų tūrio talpas. Maišelius ir talpas atliekoms tvarkyti nuo gruodžio mėnesio bus galima atsiimti Vilniaus m. savivaldybėje, sostinės seniūnijose, Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Tikslias maisto atliekų tvarkymo priemonių dalinimo vietas ir kitą aktualią informaciją galima rasti interneto svetainėje www.atliekuetiketas.lt.
Atliekų kiekis Vilniaus nuotekų valykloje
| Rodiklis | Kiekis |
|---|---|
| Mėnesinis atliekų kiekis | 74 tonos |
| Metinis atliekų kiekis | 900 tonų |