Nekilnojamojo turto apmokestinimo modelio analizė Lietuvoje

2019 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko visuomenės apklausą, kuri parodė, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų labiausiai priimtinas.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai nepritaria visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui. Respondentai tikina, jog skirtingas NT mokesčio taikymas, priklausomai nuo asmens turimo NT vertės, būtų priimtiniausias modelis.

Šiuo atveju gyventojų lūkesčiai, susiję su NT mokesčiu, kol kas sutampa su valdžios planais, tačiau ekspertų nuomonės išsiskiria.

Apklausos rezultatai

Tyrimo metu nustatyta, kad gyventojai labiau pasisako ne už visuotinį NT mokestį, tačiau už tokį, kuris būtų mokamas nuo tam tikros NT vertės.

• Už visuotinio mokesčio modelį apklausoje pasisakė 11,1 proc.
• Už mokesčius, priklausomai nuo turto vertės, - 61,5 proc.

Įdomu, kad pastarajam daugiau pritarė vyrai, 46 m. ir vyresni respondentai, didmiesčių gyventojai.

Kad nežino ar neturi nuomonės, teigė 27,4 proc. apklaustųjų, - žemesnio išsimokslinimo ir gaunantys mažesnes pajamas.

Taip pat apklausoje buvo klausiama, koks NT mokesčio modelis gyventojams būtų priimtiniausias.

• 35,2 proc. pritarė skirtingam mokesčiui, kuris priklausytų nuo asmens turimo NT vertės. Už tokį modelį daugiausia pasisakė aukštesnio išsimokslinimo 26-55 m. vyrai.
• 19 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausias NT mokesčio modelis būtų fiksuotas 50 Eur metinis mokestis. Šis atsakymas buvo populiaresnis tarp mažesnes pajamas gaunančių, vidutinio išsimokslinimo gyventojų.
• Dar 13,2 proc. pritarė mokesčiui 1 Eur - už 1 kv. m, o 2,7 proc. - už fiksuotą 100 Eur metinį mokestį.
• Kad neturi nuomonės, sakė 29,9 proc. apklaustųjų.

Kalbant apie skirtingą mokestį, priklausomai nuo asmens turimo NT vertės, „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas kalbėjo, kad toks apklaustųjų pasirinkimas reiškia, jog gyventojai siekia socialinio teisingumo.

„Tas, kuris yra turtingesnis, turi daugiau ne kvadratais, o turto verte, sumoka daugiau mokesčių. Juk NT gali būti skirtingose vietose, tarkime, rajone, kur NT yra nebrangus, o gali būti Vilniaus centre ar Palangoje prie jūros, kur jo vertė visai kitokia. Tai sveikas noras teisingai apmokestinti NT, priklausomai nuo to, kad kuo daugiau turi, tuo daugiau sumoki“, - komentavo jis.

Didžioji dalis gyventojų teigė žinantys savo turto vertę. Bent apytiksliai ją numanančių buvo 46,8 proc., žinančių daugiau mažiau tiksliai - 15,7 proc., nežinančių - 27,7 proc., o neturinčių jokio NT - 9,8 proc.

Ekspertų nuomonės

Šiuo metu ant valdančiųjų stalo guli ir naujausias siūlymas NT neapmokestinamąjį dydį mažinti nuo 220 iki 150 tūkst. Eur vietoje anksčiau siūlytų 100 tūkst. Eur, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyr. ekspertė Indrė Genytė Pikčienė teigė mananti, kad toks mokestis išvis neturi tikslo.

I. Genytė-Pikčienė pastebėjo ir tai, kad, priėmus tokį mokestį, ko gero, būtų žengtas žingsnis link visuotinio NT apmokestinimo.

Ekspertės nuomone, šalies namų ūkiams visuotinis NT apmokestinimas būtų ypač skausmingas, mat Lietuvoje dar nėra susiformavusi vidurinioji klasė, o papildomų lėšų žmonėms ir taip nuolat stinga.

O štai įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius, turint omeny visuotinį NT apmokestinimą, buvo priešingos nuomonės. Jis teigė, kad jį priėmus būtų vykdomas socialinis teisingumas.

A. Antanavičiaus teigimu, jei valdžia visgi nuspręstų pritarti šiuo metu siūlomam NT apmokestinimo variantui, kad NT mokestį mokėtų tie, kurių bendra NT vertė peržengia 150 tūkst. Eur kartelę, NT rinkos kainoms tai atsiliepti neturėtų.

„Aš visada skeptiškai pasisakau, kai kažkas bando teigti, kad jeigu didės apmokestinimas, tai bus perkeliama ant nuomininkų pečių. Mes veikiame rinkos sąlygomis ir kaštus permesti pirkėjams, klientams, nuomininkams nėra paprasta. Rinkos sąlygomis kainas nustato pasiūla ir paklausa“, - tikino „RealData“ vadovas.

Seimo sprendimai

DELFI primena, kad Seimas praėjusią savaitę, antradienį, po pateikimo pritarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymui išplėsti NT apmokestinimo bazę.

Kaip rašė ELTA, „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų ir toliau taikyti šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.

Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad praplėtus mokestį būtų galima išvengti NT burbulų formavimosi.

Seimas anksčiau po pateikimo atmetė ir grąžino tobulinti Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų.

Skaičiuota, kad dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

Mokesčių sistemos principai

Mokesčių sistemos atskirose valstybėse yra skirtingos ir priklauso nuo to, kaip sėkmingai įgyvendinami apmokestinimo principai ir uždaviniai. Mokesčio turinį nusako jo elementai.

• Mokestis - tai fizinis ar juridinis asmuo, kuriam įstatymu uždėta prievolė sumokėti mokestį.
• Mokesčio objektas - tai įstatymu priklausantis apmokestinti objektas, kaip antai: pajamos, turtas, prekės.
• Mokesčio šaltinis - tai subjekto pajamos, kaip antai: darbo užmokestis, pelnas, palūkanos, renta, iš kurių sumokamas mokestis.

Mokesčių tarifai

Mokesčio tarifas gali būti pastovus, proporcinis, regresinis, progresinis.

• Pastovus mokesčio tarifas - absoliuti suma, gaunama nepriklausomai nuo pajamų dydžio ar apmokestinamo vieneto.
• Proporcinis mokesčio tarifas - vienodas visų pajamų procentas.
• Progresinis mokesčio tarifas - apmokestinimo procentas didėja didėjant apmokestinamoms pajamoms.
• Regresinis mokesčio tarifas - apmokestinimo procentas mažėja didėjant pajamoms.

Valstybės funkcijos vykdymui reikia didelis finansinis išteklių. Jei mokesčių nepakanka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas ir kartu atsiranda papildomos išlaidos palūkanoms mokėti.

Teisingumo principai apmokestinant

Apmokestinant turtą, privalu vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Mokesčiai teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.

Valstybė, rinkdama mokesčius, turi siekti tik vieno tikslo - surinkti pajamas, būtinas jos funkcijoms finansuoti. Mokesčiais neturi būti formuojama kokia nors struktūra.

Mokesčiai turi būti teisingi mokesčio mokėtojui. Mokesčiai neturi trukdyti siekti ekonominis tikslų, skatinti a šiuos tikslus pasiekti, neiškreiptų išteklių paskirstymo, nepakenktų individų darbingumui, o priešingai  jį skatintų.

NT mokesčio nauda ir trūkumai

NT mokestis suteikia galimybę gauti papildomos informacijos kitoms apmokestinimo sritims. Todėl, nepaisant santykinai didelis administravimo išlaidų, tokį mokestį galima laikyti efektyviu.

NT mokesčio istorija siekia XIV amžių. Šis mokestis buvo pradėtas taikyti Didžiojoje Britanijoje. Jo įvedimas buvo susijęs su tuo, kad kiti būdai išmatuoti pajamas buvo sunkiai įmanomi.

NT mokestis gali būti naudojamas miestų plėtros reguliavimui ir pastatų/teritorijos efektyvaus naudojimo skatinimui. Tai reiškia, kad savininkai turi efektyviai naudoti savo turtą arba brangiai mokėti už tokį neefektyvumą arba perleisti turtą kitiems asmenims, kurie galės geriau a šį turtą išnaudoti. Jei savininkas nenaudoja turto pagal paskirtį arba apleidžia, jis turi mokėti didesnį mokestį.

NT mokestis gali padėti reguliuoti kainų burbulo prevenciją. Jis padidina asmens sąnaudas, kartu sumažina investicijų grąžą. Atitinkamai sumažėja noras pirkti ir laikyti butus/namus spekuliaciniais tikslais.

Deja, tai sunkiai pritaikoma Lietuvos sąlygomis, nes nemaža dalis gyventojų NT neįsigijo iš uždirbtų lėšų, o paveldėjo, jiems buvo atstatyta nuosavybės teisė, įsigijo ne rinkos kaina ar pasistatė savo rankomis. Tokiu atveju valdomo turto vertė visiškai neatspindi žmogaus pajamų ir nepaisant labai didelės turto vertės, asmuo gali būti nepajėgus mokėti NTM (pvz., pensininkai, gyvenantys miesto centre).

NT mokestis gali būti naudojamas kompensuoti gyventojams už jų naudojamas viešąsias paslaugas, t.y. valdžia, teikianti viešąsias gėrybes (sveikatos apsauga, keliai, infrastruktūra) apmokestina brangiau tuos gyventojus, kurie valdo brangs turtą ir dažniau naudojasi viešosiomis paslaugomis.

Gyventojų nuomonės apie NT mokestį

Pokalbis apie naująjį nekilnojamojo turto mokestį su Gediminu Černiausku ir Boguslavu Gruževskiu:

G. Černiauskas: Sprendimą lėmė ne tiek asmeniniai skaičiavimai - kiek kas turi turto ar kiek reikės mokėti - kiek bendras lietuvių požiūris: mūsų visuomenėje nekilnojamasis turtas vis dar laikomas kone šventu dalyku. Daugelis turime nedidelį butą ar namą, kuris mums atrodo labai svarbus, labai reikšmingas. Bet koks turto mokestis mums iš karto asocijuojasi su brangiausio asmeninio turto apmokestinimu. Būtent dėl šių priežasčių priimtas toks sprendimas, kokį turime dabar.

B. Gurževskis: Aš suprantu tą sprendimą, ir šiandien Gediminas įvardijo, kad jie padarė gerai - sukurta sistema, kuri nesukėlė protestų ar nepasitenkinimo, kiek man teko girdėti, nors aš asmeniškai politinėse diskusijose nedalyvavau.

Apibendrinant, galima teigti, kad nekilnojamojo turto apmokestinimo modelis Lietuvoje yra nuolat kintantis procesas, kuriam įtakos turi gyventojų nuomonė, ekspertų vertinimai ir politiniai sprendimai.

Apklausoje dalyvavusių gyventojų mokesčio modelio pasirinkimai

tags: #nekilnojamojo #turto #apmokestinimo #modelio #analize