Nekilnojamojo turto kompanijų taikomi IT sprendimai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje įsibėgėja išmaniųjų miestų iniciatyvos, iš kurių vizualiai ir intuityviai suprantamiausi yra skaitmeniniai 3D miestų modeliai. Kartu pradeda nykti ribos tarp skirtingų trimačio modeliavimo paskirčių ir tam naudojamų skirtingų priemonių, tačiau kartais tai gali sukelti kiek nepamatuotų lūkesčių.

Pavyzdžiui, tikimasi, kad pastatą bus galima vertinti viso miesto kontekste ir kad 3D GIS gebės tiesiogiai priimti bet kokio detalumo BIM modelius bei, maža to, užsidėjus virtualiosios realybės (VR) akinius, bus galima pasivaikščioti virtualiame mieste, užeiti į projektuojamą ar naują statinį, pamatyti vaizdus pro būsimojo buto ar biuro langus, vėl išskristi virš viso šimtatūkstantinio miesto, apsidairyti, rasti kitą „BIM auką“ ir nusileisti ten dar vienai detaliai analizei. Teoriškai visa tai įmanoma, bet kol kas daugiau tik teoriškai.

Taip, šiuolaikinės kompiuterinės technologijos yra pajėgios automatizuotai skaitmeninti trimatę erdvę ir perteikti mums realybės pojūtį. Tačiau reikia pripažinti, kad kompiuterinės technologijos statybos pramonei kuriamos orientuojantis į konkrečius pritaikymo atvejus, todėl adaptuotos gana siauriems uždaviniams spręsti.

Detalumo lygis: GIS ir BIM

Esminis sąvokų painiojimas kyla kalbant apie detalumo lygį (angl. Level of Detail, LOD), kaip jis suprantamas GIS ir BIM karalystėse. GIS karalystėje LOD apibrėžia „CityGML“ (angl. City Geography Markup Language) specifikacija. Joje objektų atvaizdavimo detalumas išskaidomas į 5 lygius. Nulinis lygis (LOD0) iš esmės reiškia net ne 3D, o 2.5D informaciją: turimomis priemonėmis atkurtas reljefo modelis, išstumiantis tradiciškai 2D kartografinius duomenis į viršų, trečiosios dimensijos link, tačiau tai nelaikoma 3D tol, kol erdvinis vaizdas neleidžia palįsti „po apačia“ - t. y. LOD1 leidžia virš žemės paviršiaus suformuoti statinių kontūrus, nepateikiant daugiau detalių apie statinio geometrines savybes, bet apibrėžiant aukštingumą, t. y. apibrėžti statinio užimamą erdvę.

CityGML LOD lygiai

BIM specifikacijose detalumo lygis skirstomas pagal kitus kriterijus: LOD100 ir LOD200 iš esmės atitinka „CityGML“ LOD1 ir LOD2 lygius - apibrėžiama objekto užimama erdvė ir architektūrinė koncepcija. BIM LOD300 suprantamas jau kaip detalus statinio projektas, kuriame nustatomi konstrukciniai elementai ir jų fizinės savybės. LOD400 yra gamybai ir statyboms skirti informaciniai modeliai (kaip aš pagaminsiu detalę ar išliesiu betoną, kaip tai sujungsiu statybvietėje), o LOD500 apibrėžia faktinę statinio būseną (angl. As-built).

BIM detalumo lygiai

Tuo tarpu kuriant virtualiosios realybės vaizdus, visi objektai paverčiami paviršių tinkleliu su tinkamomis tekstūromis, leidžiančiomis objektus vizualiai interpretuoti ir suvokti kaip realybę. Detalumo lygiai VR scenose realizuojami dalijant tinklelį į hierarchinę susietų dalių struktūrą, vadinamą „LODtree“.

LODtree detalumo lygiai virtualiosios realybės sistemoms

Detalumo tinklelis kompiuterio ekrane ar VR akiniuose tuo tankesnis, kuo arčiau prieinama prie objekto.

Miestų 3D iniciatyvos Suomijoje

Autorių kolektyvas iš Aalto universiteto inžinerijos mokyklos, Suomijos geoerdvinių tyrimų instituto ir Oulu universiteto visapusiškos kompiuterijos centro 2018 m. ištyrė Suomijos miestų Helsinkio, Espo, Oulu, Tamperės, Turku ir Vantos 3D iniciatyvas ir nustatė, kad miestai paraleliai vysto CAD/BIM, 3D GIS bei žaidimų platformos VR projektus, nes kiekvienas jų turi skirtingas pritaikymo sritis.

Panevėžio 3D modelis

Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB „IN RE“ su partnere UAB „IT logika“. Miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę (plotas - 11 kv. km). Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, iš kurių „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ automatiniu būdu per 3,5 mėnesio iki galo sugeneruotas 3D modelis.

2018 m. pradžioje organizuojant Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) architektūrinį konkursą nuspręsta, kad, teikdami siūlymus, dalyviai pateiks ir projektų trimačius modelius. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama projektus spausdintuose dideliuose brėžiniuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu.

„Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą dėl siūlymo trimatį modelį naudoti vietoj tradicinio maketo iš architektų bendruomenės buvo justi šioks toks skepticizmas, manau, kad sprendimas pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina“ sprendimą - jį galima apžiūrėti tik keliais geriausiais rakursais. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet jis neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje“, - sako konkursą laimėjusios komandos „IMPLMNT architects“ lyderis Aurimas Syrusas.

„Architektams negali būti kuriami pertekliniai reikalavimai. Konkursų organizatoriai prašomos medžiagos atranką turi vykdyti pagrįstai, koncentruodamiesi tik į tai, kas iš tiesų leidžia ekspertų komisijai darbus vertinti pagal numatytus kriterijus. Svarbu gerbti dalyvaujančių komandų laiką ir resursus, kurių architektūriniai konkursai pareikalauja nemažai. Kiekvienu atskiru atveju, prieš parenkant reikalavimus ir pateikimo būdus, turi būti kritiškai įvertinami turimi resursai ir konkurso specifika“, - sako Ž. Ji pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose - naujiena Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse jis plačiai naudojamas.

Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva, nes, norint kokybiškai paruošti ir transportuoti fizinį maketą, reikia didelių resursų ir laiko. O įprastinės architektūrinės vizualizacijos keliais rakursais, Ž.

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metai Panevėžio urbanistikai įsimintini kaip svarbių pokyčių laikas. Sukurtas ir funkcionuoja naujos kartos urbanistinio planavimo įrankis, kuriuo iš 2D formato perėjome į 3D. Tai tarsi takoskyra tarp praeities ir ateities. Panevėžys iš esmės vienintelis Lietuvoje gali pasigirti turintis galimybę savo miesto atnaujinimo ir plėtros projektus demonstruoti, analizuoti ir vertinti pasitelkdamas atvaizdavimą 3D realybės modelyje.

Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: „Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursuose. Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Tam kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Kita vertus, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kuri iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien.

Projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ (Saltoniškių g. Naudojantis moderniomis „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijomis „ContextCapture“ ir „LumenRT“, į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti programa „Revit“ sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos tvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis.

Tokioje integruotoje gyvoje virtualiosios realybės aplinkoje matomas net tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krintantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis.

„Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi ir į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą, įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kurie jau dabar susirūpino ir pradėjo naudoti skaitmeninį projektavimą, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus“, - pastebi A.

„Pirmasis įspūdis - kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių rinkodaros sprendimų šiame projekte! Galime vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink!“ Daugiabučių pastatų projekto „Veikmės parko namai“ Baltupiuose (Didlaukio g., Vilnius) statytojas UAB „Veikmė“ taip pat nusprendė pirmą kartą panaudoti fotogrametrijos principais paremtas virtualiosios realybės technologijas.

„Kaip architektas, galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Jo teigimu, realybės samplaikos panaudojimas leido tiksliai ir suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje sukurs projektuojami pastatai.

Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų - žaidimų aplinkoje sukurtas virtualiosios realybės modelis UAB „EIKA“ Dainavos gatvėje plėtojamam apartamentų kompleksui „Live Square“, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“.

Taip buvo sukurta interaktyvi virtualiosios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti ir būsimus pastatus apžiūrėti ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo.

Žemiau pateikiama lentelė su nekilnojamojo turto kompanijomis, taikančiomis IT sprendimus:

tags: #nekilnojamojo #turto #kompanijos #taikancios #it