Pandemija verslą privertė apmąstyti klausimą: kam reikalingi biurai? Atsakymo vertė vien Lietuvoje yra gana didelė, nes biurų segmento kreditavimo mastas prilygsta arba net lenkia tokių sektorių kaip žemės ūkis ar transportas finansavimą. Kokia laukia NT ateitis, mums rodo kitų šalių patirtis ir Europos makroekonominė padėtis.
Biurų Raida: Istorinis Kontekstas
Apžvelgus istoriją, matyti, kad ištisus amžius žmonės puikiai išsivertė dirbdami iš namų. Taigi biurai, į kuriuos darbuotojai vyksta dirbti, vertinant žmonijos istorijos mastu, yra gana naujas reiškinys. Darbo aplinkos ir asmeninio gyvenimo erdvės atskirtis įsibėgėjo aštuonioliktame amžiuje per pramonės revoliuciją. Pirmuoju biurų pastatu yra laikomas Didžiosios Britanijos admiralitetas Londone, kuris buvo baigtas statyti 1726 metais.
Istorijos tyrinėtojai akcentuoja, kad poreikį kurti specialius biurus lėmė augantis įmonių dydis ir gausėjanti verslo operacijų dokumentacija - reikėjo pastatų, kuriuose būtų galima saugoti ir tvarkyti kalnus popieriaus, pradedant nuo apskaitos knygų ir sutarčių, baigiant korespondencija. Šiandienos pasaulyje, kai kasdien išsiunčiama daugiau negu 300 milijardų elektroninių laiškų, o duomenų ir informacijos srautai kasmet auga eksponentiškai, popieriniai dokumentai daugeliu atveju tapo atgyvena.
Informacija kaupiama ir saugoma debesijos duomenų bazėje prie skaitmeninių dokumentų galima prisijungti nuotoliniu būdu, tad biuras neteko svarbaus darbo priemonių laikymo vietos vaidmens.
Pokyčiai ir Naujos Tendencijos
Kai kurie tarptautinių bendrovių sprendimai rodo, kad biurų aukso amžius jau praeityje. Švedijos telekomunikacijų įrangos gamintojos „Ericsson“ generalinis direktorius Börje Ekholmas pranešė, kad įmonėje įvedama nauja praktika - darbuotojai nuotoliniu būdu dirbs 2-3 dienas per savaitę. Pasaulio interneto milžinė „Google“ neseniai paskelbė, kad apie 20 proc. Pastebima požymių, kad žmonės ir įmonės pradeda prisitaikyti prie pokyčių.
Pavyzdžiui, Švedijos būsto rinkos statistika rodo, kad pirkėjai vis dažniau ketina išsikelti iš didmiesčio į priemiesčius ar atokesnes apylinkes. Nuotolinio darbo praktiką taikančios įmonės darbuotojų ima ieškoti toli nuo pagrindinio biuro esančiose teritorijose. Taigi dabartines tendencijas galima vadinti poslinkiu, o ne lūžiu ar perversmu.
Pernai ir šiemet atlikti tarptautiniai tyrimai rodo, kad dauguma įmonių neketina pereiti prie visiško nuotolinio darbo modelio - artimiausiuose planuose - hibridinis variantas daug dėmesio skiriant darbuotojų aplinkai, savijautai, motyvacijai gerinti. Nekilnojamojo turto projektai, skirti darbuotojų patirčiai gerinti ir tvarumui skatinti, dabar yra galingas rinkos variklis.
Obligacijų rinkos apžvalga ir tendencijos
Finansavimo Ypatumai ir Investicijos
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. Smarkiai plėtojami biurų projektai Baltijos šalyse vertinami kaip vienas iš svarbiausių komercinio nekilnojamojo turto sričių. Tačiau vyraujančios finansavimo struktūros ir toliau yra gana konservatyvios.
Didžiųjų užsienio investuotojų patirtis Baltijos šalyse pastaraisiais metais rodo, kad vietiniams bankams suteikiamas svarbus vaidmuo planuojant tos šalies investicijas. Lyginant Baltijos regioną su Europos Sąjunga, galima pastebėti, kad nekilnojamojo turto paskolų finansavimo dalis viršija daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių praktiką ir yra panaši į Europos vidurkį.
Didesnė paskolų nekilnojamajam turtui dalis, palyginti su visu verslo finansavimo portfeliu (apie 50 proc.), yra tik Skandinavijos regione, tačiau šių šalių rinkos yra labiau likvidžios ir diversifikuotos, be to, didelę šių nekilnojamojo turto paskolų dalį sudaro komercinio būsto finansavimo sandoriai, t. y. dideli gyvenamojo būsto ilgalaikės nuomos projektai, kurių mūsų regione kol kas labai mažai.
Taip pat pastebima, kad, augant likvidumui kapitalo rinkose, toliau pamažu vyksta konsolidacija, kai klientai siekia investuoti daugiau nuosavų lėšų, palyginti su finansavimo būdais prieš dvejus-trejus metus. Gyvenamojo būsto, skirto nuomai, rinka šiuo metu Lietuvoje beveik neišvystyta, tačiau pirmieji bendro gyvenimo būsto (co-living) projektai įgyvendinti sklandžiai.
Dėl pasaulinės pandemijos paskolų paklausos augimą iš dalies lėmė papildomo likvidumo poreikis, nors jį verslas kiek atsvėrė mažindamas arba atidėdamas ilgalaikių investicijų planus. Kita vertus, nederėtų nustebti, jeigu artimiausiu metu verslo paskolų teikimo reikalavimai Europos mastu šiek tiek griežtėtų, turint galvoje besibaigiančias valstybių garantijų paketų programas.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Kai po kelerių metų pandemijos padariniai bus visiškai atslūgę, greičiausiai pamatysime tolesnę kapitalo konsolidaciją mūsų regione. Plėtojant naujus kokybiškus projektus rinkoje ji pasieks kritinį dydį ir taps patraukli didiesiems užsienio investuotojams. Kol kas Nekilnojamojo turto sektorius sprendžia pandemijos sukeltus iššūkius, o kapitalo rinkos dėl mažėjančių pajamingumo normų patiria spaudimą, kurį rodo aukštumas siekiančios neigiamos vertės obligacijų emisijos.
Pilnėjantis bankų valdomo nekilnojamojo turto (NT) kraitis statybų bendrovėms kelia priešinfarktinę būseną. Antrinė „DnB Nord” banko bendrovė „DnB Nord būstas” pastaruoju metu vis aktyviau prekiauja NT. Pavyzdžiui, sostinės Perkūnkiemio kvartale „DnB Nord būstas” siūlo net kelias dešimtis smarkiai atpigintų butų.
Dviejų kambarių butą Perkūnkiemyje iš banko bendrovės galima įsigyti jau už 176 tūkst. litų (mažiau nei 3400 litų už kvadratinį metrą). Trijų kambarių butų kainos rajone nesiekia nė 300 tūkst. litų. Palyginkime: tame pačiame Perkūnkiemyje esančiame komplekse, kuriame butus bendromis pajėgomis pardavinėja bendrovės „Statybų vystymo grupė” ir „Ober-Haus”, kvadratinio metro kaina kur kas aukštesnė.
Dar blankiau banko fone atrodo Perkūnkiemio gatvėje butus pardavinėjanti statybų bendrovė „Veikmė” - jos tinklalapyje nurodomos kvadratinio metro kainos nekrinta žemiau kaip 4 tūkst. O „Ober-Haus” tinklalapyje pateikti pasiūlymai „DnB Nord būsto” kainoms neprilygsta nė iš tolo. Šios įmonės parduodami dviejų kambarių butai Perkūnkiemio kvartale kainuoja ne mažiau kaip 327 tūkst. litų, o už trijų kambarių butą tame pačiame kvartale prašoma bent 370 tūkst. litų. Kvadratinio metro kaina „Ober-Haus” skelbimuose sukasi apie 5 tūkst.
„DnB Nord būstas” savo interneto tinklalapyje taip pat siūlo pirkti namus už dešimtimis procentų sumažintą kainą. Štai beveik 150 kv. m namas, anksčiau kainavęs 707 tūkst., dabar parduodamas už 566 tūkst. litų. Pigiausių namų kainos komplekse nesiekia nė 400 tūkst. litų. Dar neseniai už tokią kainą buvo galima įsigyti nebent trijų keturių kambarių butą viename iš sostinės miegamųjų rajonų. O dabar - ir penkių kambarių namą su garažu.
„DnB Nord būsto” vadybininkė tariamam pirkėjui paaiškino, kad perkant būstą iš šios įmonės, bankas gali padaryti dideles nuolaidas kredito palūkanoms. Kol kas bankai oficialiai nesigiria planais mesti į rinką už skolas iš gyventojų ir įmonių perimamą NT.
Dienraščio žurnalistas, prisistatęs interesantu, paskambino „Swedbank” tarnautojui, atsakingam už banko parduodamą NT. Vyriškis prisipažino kol kas neturįs itin gerų naujienų būsto pirkėjams - esą dabar bankas bando parduoti ar išnuomoti perimtas komercines patalpas, o butų ar namų teks dar luktelėti.
Paklaustas, kada bankas galės pasiūlyti butus ar gyvenamuosius namus didmiesčiuose, tarnautojas nurodė stebėtinai trumpą laikotarpį. Esą jau po dviejų trijų mėnesių „Swedbank” pradės aktyviai prekiauti gyvenamosiomis patalpomis. Pasak jo, tai būtų galima daryti ir dabar, tačiau butus ir namus perimti už skolas kiek sunkiau nei komercines patalpas. Esą darbas vykdomas per antstolius, dažnai procesą vilkina bylinėjimasis teisme ir t.
Pašnekovas teigė, kad perkant NT iš banko galima tikėtis palankesnės kainos, nei perkant iš statybų ar NT vystymo bendrovės. Didžiausias šalies komercinis bankas SEB, regis, neketina greitai išpardavinėti perimamo turto. Pasak jo, greitu laiku NT į rinką neturėtų plūstelėti. Tačiau E.Malevskis užsiminė, kad pirmieji butai ir namai gali būti paruošti parduoti jau po poros mėnesių.
Tarsi nujausdamos gresiantį pavojų, NT vystymo bendrovės ieško vis naujų būdų pritraukti klientus. Tačiau naujų ginklų kovoje dėl NT rinkos išjudinimo rasti vis sunkiau net patyrusiems šios srities verslininkams. „Hanner” skelbiasi taikanti specialias kainas butams, kuriuos jau mėgino parduoti už tokią pačią kainą.
Vis dėlto A.Avulis tikina radęs dar vieną būdą palengvinti NT sandorius. „Hanner” tinklalapyje skelbiama, kad bendrovės vadovas susiderėjo su bankais, ir butų pirkėjams Gudelių šile ir Bajorų kalvose gali būti taikomos tik 3 proc. „Jums reikėtų eiti į „Swedbank” ir parašyti prašymą išduoti paskolą. Mums pranešite, pas kurį vadybininką, ir mes per savo kelius išrūpintume geresnes sąlygas.
Pirminiais Registrų centro duomenimis, šiemet sausį, palyginti su analogišku praėjusių metų mėnesiu, NT pardavimo skaičius smuko gerokai daugiau kaip 70 proc. Gyvenamųjų namų pardavimo sandorių užregistruota 77 proc. Tačiau labiausiai smuko komercinio NT pardavimas. Palyginti su 2008 m. - Jeigu jie dar įžūliau elgsis ir Vyriausybė nieko nedarys, jie išvalys rinką ir paruoš ją užsienio kapitalui ateiti.
- Jeigu bankai aktyviai dalyvaus NT rinkoje maždaug metus, neatsilaikys nė viena NT bendrovė. O kas galėtų atsilaikyti? Jeigu krizė užsitęs ir Vyriausybė nieko nedarys, bankai mus paprasčiausiai užsmaugs.
- Vyriausybė gali daug padaryti. Visų pirma reikia pasišnekėti su bankais ir pasakyti jiems, kad jie pradėtų finansuoti verslą. O jeigu jie nieko nedarys, galima pradėti veiksmus prieš bankus - nuo sankcijų iki steigiamo lietuviško banko.
Bankų elgesys NT rinkoje priklauso nuo to, kaip jie gyvena. Jeigu yra problemų dėl jų gyvavimo, ir reikia kuo greičiau „išsitraukti” pinigus, jie tai darys (pardavinės NT - red. - Jeigu jie gali laukti - palauks. Pavyzdžiui, SEB nusiteikęs laukti. - Nemanau, kad jeigu savo NT į rinką išmes vienas bankas, visi kiti padarys tą patį.
Skandinaviški bankai elgsis taip, kaip lieps jų pagrindiniai bankai. O mažieji lietuviški bankai, na, „lietuviški” bankai, turbūt neabejotinai pardavinės perimamą NT, nes jų rodikliai tikrai nėra geri. - Jeigu bankų NT plūstelės į rinką, tai verslą paveiks negatyviai.
Paslaugos NT sektoriuje:
- A. Techniniai ir ekonomiški sprendimai, kuriant unikalius pastatus BIM aplinkoje. Jungtinių Pajėgų grupės įmonė.
- Projektavimo, geodezinės ir kitos paslaugos.
- Medinės santvaros, sijos, rėmai, angarai - projektavimas, gamyba.
- Darbų portfolio sudaro daug įvairių paskirčių pastatų projektų: prekybos centrų, administracinių pastatų ir t.
- Programinės įrangos naudojimo konsultacijos ir jos tiekimas.
- Duomenų apdorojimas.
- Statybos, remonto, rekonstravimo darbai.
- Vidaus, išorės inžinerinių tinklų ( vandentiekio, nuotėkų ) montavimas.
- Kelių tiesimas ( be asfalto dangos ). Nuo 2000 m.
- Turto valdytojams, architektams ir nekilnojamojo turto vystytojams siūlome pilnas 3D skenavimo paslaugas.
tags: #nekilnojamojo #turto #kompanijos #taikancios #nt